Sigitas Kazlauskas (SIGUTIS)

Plūdinės žūklės specialistas

2013 m. gegužė 24 d.
Vieta nežinoma

Taip jau šį kartą sutapo, kad mane po savaitės pokalbio, susirašinėjimo forume (laikas, vieta, masalai, jaukai ir aibė kitų klausimų) žvejoti pasikvietė mano jaunasis draugas Ričardas. Žinojau, kad važiuosiu į vandens telkinį, kuriame vyrauja įvairi žuvis, o visa kita iš eilės...

Kaip įprasta tikriems žvejams, taip ir man šį kartą teko ankstokai keltis, nes laukė netrumpa kelionė, o ir nusimatė įdomi žvejyba.

Esu iš tų žvejų, kurie tikrai retai ką nepasako iki galo, bet šį kartą ir man pačiam liko neatsakytų daug klausimų. Pirmiausiai, žvejoti važiavau į „N“ karjerą, tvenkinį kurio pavadinimo nežinojo nei mano jaunasis palydovas. Pradžioje trasa Kaunas – Ukmergė, o vėliau išsukus iš asfaltuoto kelio prasidėjo. Keliai, keliukai, miškai palaukės, posūkis kairėn, du dešinėn tik spėjau klausytis komandos ir sukinėti vairą.

Galop išlindom iš miškelių, lauko keliuko vėl į asfaltuoto kelio ruožą, kuris netrukus kaip netikėtai atsirado taip ir netrukus pasibaigė. „Atsitrenkėme“ asfaltuoto kelio gale į kažkokią aikštelę ir ėmėme krautis daiktus. Žinoma, aš būtinai spėjau spragtelti objektyvu kartą kitą, kad bent vaizdą kažkokį susidaryti kuris matėsi nuo aikštelės.

Kiek paėjome taku, brovėmės pro krūmus, vėliau per kažkokį sumontuotą savadarbį tiltą ir... na, žodžiu, kaip kokiam kosmose – nesigaudžiau nei kur pietūs, nei kur šiaurė. Paprašiau savo draugo stabtelti trumpam atokvėpiui, nes nežinojau kiek dar reikės eiti. Ričardas vis kartojo: „Dar truputis, dar paėjėkime, tuoj būsime vietoje.“ Eidamas galvojau: „Koks velnias mane nešė į tas galeras, juk galėjau sau prie namų Nevėžyje atsisėdęs ant kėdutės žvejoti ir prakaito nebraukti, o dabar...“. Na, bet tiek tos, pažiūrėsiu kas per stebuklas tas naujasis vandens telkinukas.

Prasibrovę pro krūmynus ir išlindę į tuščią lauką pastebėjau aplinkui mus supantį vandenį. Kitam krante matėsi vienišas žvejas. Tačiau greitai mano dėmesį patraukė visai arti kranto ir sėkliuje plaukiančios vos ne arti pusės kilogramo stambios kuojos. Aš net amo netekau išvydęs tokį vaizdą. Sakoma, žvejo fantazijom ribų nėra, bet nors vanduo ir didina, nors ir nebus jos visos po 500 gramų svorio, tačiau tai, ką pamačiau privertė stipriai nustebti. Pamatytas vaizdas tik privertė sparčiau žengti ir padidino norą žvejoti, greičiau pradėti pirmus užmetimus.

Šiai žvejybai nusprendžiau naudoti tokios sudėties jaukus:

  • Sensas Atracttive Breame ¼
  • Sensas Etang Breame ¼
  • Atractorius Breame 0,5 l
  • Kurmiarausis ½
  • Pinkos, sliekai, kukurūzai ir kviečiai (savo nuožiūra)
  • Sensas Betonitte klijai 200 g.


Šėrimas jauko vyko į vieną tašką, o šėrimas stambios frakcijos jauku (kukurūzai ir kviečiai) buvo nutaikytas į visai kitą vietą. Kadangi žvejojau pirmą kartą, tai teko truputį improvizuoti ir šertis keliais būdais bei keliose vietose. Žinau, kad atvykus į nežinomą telkinį ir neturėdamas išsamios informacijos tikrai sunkiai galiu tikėtis gerų rezultatų, bet jų norėjosi. Štai ir pasirinkau tokią taktiką. Žinojau, kad šis telkinys turtingas šapalais, karšiais, karosais, kuojomis ir kita žuvies įvairove. Štai ir norėjosi išbandyti visko kuo plačiau, ir kuo išsamiau testuojant šį telkinį.

Pradžioje sumetu septynis didelius (apelsino dydžio) jauko gniužulus į numatytą gaudymo zoną. Darau pirmus metimus. Pradžioje improvizuoju ir ant kabliuko maunu kviečio grūdą. Bėga minutės, o efektas nulinis. Netrukus dedu kukurūzą ir vėl bandau laimę, o tuo tarpu netoliese įsitaisiusiam mano draugui pradeda kibti.

Anam krante seniokas irgi traukia vieną kitą žuvelioką. Pas mane ir ant kukurūzo tas pats - štilis. Kabinu musės lervų kuokštą ir tėškiu į vandeniu, o lygiagriačiai darau pajaukinimą. Praslenka valanda laiko, o kol kas nieko. O draugas traukia jau ne pirmą žuvį. Štai tau ir jaukai, štai tau patyrimas – jaunasis kolega lupa žuvis, o aš vis dar nieko neturiu.

Praslenka dar pusvalandis ir... pakertu pirmą karosą. Po kurio laiko sugaunu pūgžlį ir net pats nustembu. Dar vėliau pakertu... aukšlę. Va tau ir Sensasas, pagalvoju truputį apimtas nusivylimo, bet vėl įsegu eilinį karosą. Vėliau žaidžiu su masalais ir sulaukiu dar vieno, vėliau dar ir dar vieno karoso. Nuotaika iš esmės stipriai keičiasi į optimistinę pusę.

Praslenka geros dvi valandos ir karšiam skirtas jaukas „pramuša“ ar kitaip kalbant suveikia – pradeda kibti karšiukai.Tegul nedideli, po kelis šimtus gramų, bet vis dėlto karšiukai. Žvejyba įsibėgėja, o pas mane jau karosai pasitraukę ir kimba vien karšiukai.

Na ir ką jūs manote, žvejyba gaunasi labai šauni, o ir pavyksta išvaikyti apnikusias abejones dėl firminio jauko veikimo bei paskirties. Ričardas sugauna vieną gražesnį, kelių šimtų gramų karosą, o kiti kiek menkesni, bet tai nei kiek nemažina mūsų optimizmo. Mano draugas sugauna ir gražių kuojų bei nedidelių karšiukų. Mano laimikį sudaro keturių rūšių žuvys – aukšlė, pūgžlys, karšis ir karosas. Vėliau bandau žvejoti kur šėriau stambiu jaukų, bet ten seklu ir rezultato nesulaukiu. Gal sėklius kaltas, o gal reikia ilgesnio laiko tarpo norint į tą zoną prisivilioti žuvį – iš karto atsakymo ir nesurandu. Taip pražvejojame iki 11:30 val. ir žvejybą baigiame.

Darant apibendrinimą turiu pastebėti, kad žvejyba tikrai nusisekė, pavyko sužvejoti septynis gražius karosus bei šešis karšius. Sverti nesvėriau, ne tame esmė, o tai, kad dėka jaunojo kolegos praleidau maloniai laiką, turėjau smagią žvejybą, esu jam nuoširdžiai dėkingas. Tikrai įsitikinęs kad dar bent kartą čia atvažiuosiu ir pabūsiu kiek ilgiau, o šį kartą užteko ir tų trijų su puse valandos praleistos gamtoje.

Tas vietoves supa ir apstu daugiau tokių panašių, pratekančių karjerų, tvenkinių kur plaukioja stambios lydekos, gražūs vos ne dešimtį kilogramų siekiantys amūrai (yra kas sugavo ir man apie tai pasakojo) bei kitokios žuvys.

Atvykus į naują vietą visada masina nežinomybė, savita paslaptis ir ateities vizija kurią žvejas susikuria, dar tik pajudėjęs iš namų, galvodamas apie būsimą žvejybą.

Šį kartą tikrai maloniai veikė supanti gamta, nuolatinis paukščių čiulbesys bei varlių trumpalaikis orkestras kas visumoje paliko teigiamas emocijas.

Ech, būtų neblogai ne užilgo čia vėl sugrįžti, prie šio „N“ vandens telkinio.