Sigitas Kazlauskas (SIGUTIS)

Plūdinės žūklės specialistas

Bublių tvenkinys

Šį kartą viskas ėjosi kaip iš natų – gera draugų kompanija, itin šiltas saulėtas oras, aktyvus kibimas ir ledų kruša... Nesupratote? Gerai, pradėkime nuo pradžių...

Per savaitę darbe su draugu paderinome laiką ir žvejybos vietą. Kadangi varžybų šį savaitgalį neturėjome, o toli belstis nesinorėjo, tai nusprendėme pažvejoti Bublių tvenkinyje. Apsirūpinę atitinkamais leidimais, žvejybine įranga bei tuo, kas būtina žvejyboje, savaitgalį pajudėjome Kėdainių link. Aš iš vakaro, o draugas prigriebęs svainį šeštadienį iš ryto.

Susitikimo vieta „po beržais“, taip daugelis žvejų vadina jau įprastą ir žvejų pamėgtą vietą prie Bublių tvenkinio.

Alvydas (toks mano draugo vardas) atvyko žvejoti nuo ankstyvo ryto arba, kaip sakytų kaimiečiai, „gerai išsimiegojęs“, nes laikrodis rodė apie 8 valandą. Kaimo darbštuoliai jau po kelis darbus iki to laiko būna atlikę arba kiti, žiūrėk, iš žvejybos grįžta, bet mes žvejojame kitaip ir esame šventai įsitikinę, kad kas skirta, niekur nepradings.

Šį kartą Alvydas gaudė firminiu „Sensas“ jauku, skirtu karšių žvejybai. Norėjosi ne tik pažvejoti, bet ir įsitikinti, kiek tikslingai veikia vieni ar kiti jaukai, skirti atitinkamos rūšies žuvims. Iš lėto, be didelės įtampos (visgi ne varžybos) su pasišnekučiavimais ir pusryčių pertrauka jis pražvejojo geras 3 su trupučiu valandos.

Žvejybai naudojo trijų rūšių masalus – musės lervas, pinkas ir uodo trūklio lervas. Kibimas geras, žuvis aktyvi, oras fantastiškai geras. Gal kiek vėjuota, stiprokai pučia, bet kada taip kaitina, tai visai gerai. Jo sugautas svoris per tas kelias valandas buvo geri keturi kilogramai iš kurių visi žuveliokai ne važiavo namo, o atgal į vandenį.

Sako, naujokams ir sekasi. Taip nutiko šį kartą ir Alvydo svainiui Arvydui, kuris padaręs vos kelis metimus iš karto sužvejojo arti puskilio sveriantį karšiuką. Masalai įprastiniai, kaip ir minėjau, o tokių ir didesnių karšiukų tą dieną papuolė ir daugiau. Nesinorėjo žmogaus trukdyti, klausinėti kokie jaukai ir pan., nes matėsi, kad jam žvejyba labai patiko ir žvejojo su azartiška ugnele. Vėliau buvo ir keletas „išvažiavimų“, kai žuvis diktavo savo sąlygas ir buvo nekontroliuojama. Geriausiu atveju pavykdavo išsaugoti kabliuką, o kitu atveju teko persirišti naujai pavadėlį.

Vėliau smulkesnės žuvies pasigauti pavyko visai mūsų kompanijai tik tų vadinamų didesnių „bonusiukų“ norėjosi daugiau, bet... Kai pagalvoji, kad kitą savaitgalį vėl kažkur teks žvejoti, ir vėl bus tų „išvažiavimų“ tai per daug ir nesureikšmini tos dienos žvejybos – išvykos. O ir žuvies namo „netempi“ krepšiais, nes pilnai užtenka pasiimti kelias didesnes žuvis, o visa kitą paleisti atgal į vandenį. Nedidelė išimtis, kai žuvies pasiimi kiek daugiau (visą leistiną normą 5 kg), jei lauki svečių, kurie mėgsta šviežiai keptą ar rūkytą žuvytę.

Pasvėrus Arvydo žuvį laimikis svėrė gerokai virš trijų kilogramų. Puikus rezultatas kaip žvejui, žvejojančiam šiame vandens telkinyje pirmą kartą. Iš šypsenos veide matėsi, kad žmogus patenkintas, todėl sutarėme dar čia tikrai bent kartelį kitą sugrįžti.

Beje, atkreipti reikia dėmesį dar į tai, kad žvejota buvo slankiojančia plūde ir žmogus yra tik mėgėjas, kuris retsykiais ištrūksta į gamtą, kad pasėdėtų su meškeryte ant kranto. Na, svarbu, kad nenusivylė, kad viskas buvo gerai.

Draugams išvykus, likau vienas prie didžiulio tvenkinio, jei neskaičiuoti trijų panelių, atėjusių pasimaudyti ir pasikaitinti saulutėje. Kitame krante dar matėsi du dugninės žvejybos šalininkai, bet mano dėmesys buvo daugiau sutelktas į žvejybą. Kadangi žvejoti pradėjau vos ne vidurdienį, tai nusprendžiau pasėdėti ant kranto tris valandas ir žvejybą baigti 15:00 val. Nežinau kodėl, bet daugumoje atvejų mėgstu konkretumą ir žvejoju tam tikrą laiko tarpą.

Priešingai nei Alvydas, pasiruošiau jauką, išskirtinai skirtą kuojų žvejybai. Norėjau pažiūrėti, ar mano laimikis bus daugumoje kuojos, ar kaip Alvydo – karšiukai.

Pirmas dvi valandas, prabėgusias žvejojant, maždaug vizualiai laimikį 95 procentai sudarė kuojos. Vadinasi taktika pasiteisino ir jaukas veikia nepriekaištingai. Be išvardintų aukščiau masalų aš dar bandžiau žuvis vilioto šutintais kviečiais, bet rezultatai buvo labai skurdūs. Teko grįžti prie standartinių masalų.

Žvejojant pavyko sugauti keletą nedidelių karšiukų kurių vienas net „nepadoriai“ išsiskyrė iš kitų žuvų tarpo ir svėrė virš 800 gramų.

Turbūt ne pirmą kartą jau miniu, kad esu iš tų žvejų, kurie mėgsta eksperimentuoti. Taip pasielgiau ir šį kartą. Pakeičiau jauko sudėtį bei žvejybos taktiką ir rezultatas pakrypo visai kita linkme, nes pradėjo kibti vos ne ištisai vien karšiukai.

Štai ką reiškia žvejybos taktikos pakeitimas. Kibimai sekė žaibiškai vienas po kito. Vos spėjau suktis kišdamas graibštą po pritraukta artyn žuvimi. Iki žvejybos pabaigos buvo likęs dar gal pusvalandis, kai ėmė telktis negražūs debesys. Šiltas oras vertė nekreipti dėmesio, o nuolat girdima perkūnija ir kylantis vėjas kuždėjo į ausį, kad laikas kelti užpakalį ir krautis daiktus. O žuvis kibo lyg pašėlusi ir savotiškai provokavo.

Galop supratau, kad iki trijų valandų tikrai nebežvejosiu ir pakilau, o kartu su manim pakilo ir ledų kruša, kuri taip netikėtai užklupo mane. Iki mašinos vos kelios dešimtys metrų, bet kol ją pasiekiau buvau permerktas lyg ančiukas. Teko lįsti į mašiną ir griebtis rankšluosčio. Po nedidelio ledų škvalo viskas staiga nurimo, beliko susirinkti vėtros išmėtytus kai kuriuos daiktus.

Paauglės merginos turškėsi tvenkinyje, o aš sušlapęs blaškiausi po krantą. „Kas maudėsi savo malonumui, o kas buvo išmaudytas per prievartą“, - pagalvojau ir šyptelėjau nešdamas daiktus į mašiną.

Pasvėrus mano laimikis siekė dienos leistiną normą, bet jis turėjo būti gerokai didesnis, nes tai padariau išvadą siedamas su tuo, kad kiekviena, bent kiek smulkesnė žuvis būdavo tuoj pat paleidžiama atgal. Kitu metų laiku dažnai fotografuoju visą laimikį, o vėliau ką paleidžiu, ką pasiimu, bet dabar kada tokia karšta saulė, tai nesinorėjo foto sesijos metu „džiovinti“ sugautos žuvies. Todėl ir dariau „išankstinę atranką“ kuri keliavo į rūkyklą.

Pateikiu savo pirminią jauko sudėtį skirtą kuojų žvejybai:

  • Super Etang Gardons 20%
  • Atractive Gross Gardons 20%
  • Aromixs Speculatus Noir 15%
  • Double Vanille 1pak.
  • Kurmiarausis 50%
  • Musės lervos ir kviečiai

Manau, žvejybą galima pavadinti nusisekusia, o kam smulki žuvis nepatinka, ar neturi lėšų, tokiems pasibuvimams prie vandens belieka važiuoti, kur mokami karpynai, kiti žuvis auginantys ūkiai arba pigiausias variantas - prekybos centrai. Ten išlaidos, norint turėti šviežios žuvies pačios minimaliausios. O aš ir toliau žvejosiu su meškeryte tą smulkmę kuri pilnai mane tenkina. Tikiuosi susitikti kur nors prie upės.