Sigitas Kazlauskas (SIGUTIS)

Plūdinės žūklės specialistas

Skirvytės 2 krantinė
2013 m. gegužė 11 – 12 d.


Ilgai laukėme tos dienos, kai galėsime susibėgti visi į bendrą sueigą ir maloniai pabendrausime gamtoje prie upės. Ilgai užtruko žiema, o ir pavasaris neskubėjo šilumos skleisti žvejams, todėl matėsi, kaip pakrantėmis blaškosi pavieniai žvejai. O dar tas vandens lygis ir Šilutės apsemtas kelias. Tačiau atėjo ta diena kada rodos jokių kliūčių nebeliko...

Data, kuri buvo parengta šventės sueigai, tikrai visiems tiko, tik mes baiminomės, kad tą patį savaitgalį vykstančios dar dvejos varžybos sugins daug žvejų ir nelabai bus kur pasiskleisti dar vienam klubui, norinčiam pravesti šventę savam draugų būryje. Todėl norėdami išvengti nesusipratimų, nusprendėme penktadienį iš vakaro užsiimti nedidelį krantinės ruoželį (jau mums įprastą vietą vadinamą „po medžiu“). Žinojome, kad daug kas pasiilgęs žvejybos tikrai savaitgalį važiuos prie įvairių upių, upelių, o ką jau kalbėti apie žuvingąją Skirvytę.

Tačiau nenumatėme vieno dalyko - prasidėjusio karšių draudimo, kas turbūt ir turėjo pagrindinę įtaką žvejų aktyvumui Skirvytėje. Žvejų savaitgalį buvo nedaug, todėl visi galėjo žvejoti kur kas nori. Matyt esant karšių draudimui dalis žvejų nusprendė elgtis kitaip ir visiem taip pamėgtos bei mylimos Skirvytės neužplūdo kaip tikėtasi.

Šios šventės rengimui prie mūsų prisidėjo rėmėjas - prekybos firma „Sauda“ kuri mielai mus parėmė savo ypatingais prizais.

Šios firmos gaminius, įvairiausius prieskonius, turbūt žino pagrindinė moterų šeimininkaujančių virtuvėse masė, o ir vyrų nemažai naudojasi šios firmos gaminiais. „Saudos“ vadovybė mielai mums ištiesė rėmėjo ranką ir parūpino, kad klubo nariai būtų apdovanoti dovanomis. Turime nuoširdžiai padėkoti už parodytą geranoriškumą ir tikėtis tolimesnio abipusio bendradarbiavimo. Šalia Saudos vėliavos net kelias dienas puikavosi gražus firmos reklaminis stendas su produkcija. Aibe prieskonių buvo apdovanoti varžybų dalyviai. Manau dauguma parvežęs tokias lauktuves į namus tikrai sulaukė iš savo antrųjų pusių padėkos žodžių ir ne tik...

Grįžkime prie šeštadienio treniruočių. Buvo pasakyta, kad norint išvengti nesklandumų, žvejoti bus leidžiam ne ten, kur kiekvienas šeštadienį žvejojo, bet tik ištraukus burtus ir gavus tam tikrus sektorius – žvejybos vietas. Todėl vieni žvejojo vienais jaukais, o kiti - kitokiais. Kas gausiai pylė jauką į upę, o kas tik kukliai pasišėręs bandė savo sistemėles. Buvo įvairių laimikių dydžių kaip ir įprastai nutinka treniruočių metu. Didžiausias sugautas treniruotės metus žuvies svoris viršijo 12 kilogramų.

Puikiai žinojome, kad varžybų metų, jei tik nesikeis labai orai, tai svoriai bus bent perpus mažesni. Kas sukasi sportinės žūklės virtuvėje, tas puikiai supras kodėl būna tokie skirtumai. Vienas dalykas, kad treniruotės metu nemetami tokie kiekiai jauko, nesklaidoma žuvis, o kitas dalykas ir žvejojama kiek kitaip, nes norima surasti visus minusus, pliusus bei varžybų dieną pasirodyti kuo sėkmingiau. Be to ir žvejoti galima gana toli atitolus vieniem nuo kitų. Taigi šeštadienį padarę treniruotes plūdinėmis ir dugninėmis meškerėmis laukėme rytojaus ir ruošėmės vakaroti.

Po treniruočių kol ruseno ugnis vyrai padedami vyr. virėjos, mūsų mylimos Ritos, skuto bulves, žuvį, bei visapusiškai padėjo „virtuvėje“. Buvo ir daugiau moterų, bet ir toms buvo kas veikti. Stalo padengimas, patiekalų pjaustymai, daržovių apdorojimas ir kiti panašūs dalykai.

Sako, kada žmogus gyvenime žengia petys į petį, tai ir kalnus taip gali nuversti. Taip ir su mūsų vakariene. Kol Rita sukosi prie puodų, buvo pilnai pasiruošta vakarojimui, pasisėdėjimui tarpe draugų ir bendraminčių.

Ir kol verda sriuba, dar tarsiu keletą žodžių apie treniruotes. Buvo išbandyti įvairūs botai, štekeriai bei dugninės meškerės. Parinktos įvairios sistemėlės, skirtingų dydžių kabliukai, įvairūs valais ir jaukų didžiulė gama. Todėl perdaug nesistebėjome kada vienų laimikiai nuo kitų svorio atžvilgiu skyrėsi labai daug. Kliuvinių irgi netrūko ir kai kas jau pirmą treniruotės dieną spėjo surišti bei „palaidoti“ iki pakuotės ir daugiau. Svarbu papuolė geri orai (abi dienas nelijo) ir žuvies kibimas buvo gana geras. Manau daugiau nieko norėti ir negalima.

Jaukai dirbo irgi gerai – vieni gerai sugavo naudodami šviesų jauką, o kiti puikių rezultatų pasiekė su tamsios spalvos jauku.

Tačiau gana pliurpti nes Ritulė jau kviečia vakarienei.

Per laužo liepsną, dūmus ir iš katilo skaniai kvepiančius bei besiverčiančius garus nepavyko gražiai nufotografuoti pagrindinės mūsų virėjos. Na bet vis tiek viso kolektyvo vardu noriu padėkoti už skaniai išvirtą žuvienę, o moterims už gražiai paruoštą stalą. Didelis dėkui ir už nuostabius šašlykus kuriems labai gerai buvo parinktas marinatas, o ir pati mėsa buvo aukščiausios kokybės. Viskas tiesiog tirpte tirpo burnoje, o kam norėjosi „greičiau suvirškinti“ tas galėjo užgerti atitinkamais gėrimais pagal savo pilvą ir skonį.

Visi žinome, kad prisivalgyti, prisigerti ant nakties tikrai nėra pati geriausia mintis, bet kada taip viskas skanu argi įmanoma atsisakyti.

Štai šia gaida ir noriu užbaigti šeštadieninį aprašymą. Rytoj laukia varžybos ir truputį įtempta diena nors kai pagalvoji......... į šventę atvažiavome juk ar ne taip?

Sekmadienio rytas. 5:30 val.

Nors laiko dar yra, bet reikia ruošti jaukus, ženklinti sektorius, ruošti dalyvių sąrašus bei pusryčiauti. Rita jau nuo ryto kviečia pakartoti žuvienės ir sėsti prie stalo pusryčių. Geriame kavą, greitai užkandame ir po truputį rengiamės turnyrui.

Sigita irgi neatsilieka nuo kitų, ruošia vyrą kaip į tikrą karą. Avalynė, lankteliai, viskas turi būti savo vietoje.

Galop visos procedūros praeitos – išklausyti nuostatai, pravestas instruktažas, ištraukti burtai ir dalyviai eina į savo zonas ruoštis. Aš dar turiu keletą minučių tai pralekiu pro sektorius.
Silvestras baigia ruoštis.

Jonukas lyg nujausdamas pasiruošia net 30 pavadėlinių sistemėlių savo dugninių kotams. Kas žino kiek teks nugalėti kliuvinių. Todėl besisaugojantį ir Dievas saugoja. Beje dėl viso pikto Jonas deda ant stovo ir 9m botą. Ką gali žinoti.....

Gintarui truputį lengviau nes jis pagrinde ruošiasi žvejoti su matchiuku, o ir dukra dar padeda. Užaugs ir bus tėčiui gera pamaina.

Genadijus kaip visada susikaupęs. Jis labai rimtai žiūri į šias varžybas ir jam visada randasi įvairių klausimų kuriuos mum kartais užduoda. Sunku patikėti, bet šis vyras „užsikrėtė“ žvejyba pažiūrėjęs kartą atsitiktinai video kasetę „Žvejyba plūdine meškere“. Prabėgo keletas sezonų ir ėmė rodytis rezultatai.

Linas yra mūsų karpininkas, bet tai nereiškia, kad šis vyras nemoka žvejoti kitais būdais. Jis rodo puikius rezultatus tiek žvejodamas plūdine meškere, tiek poledinės žūklės varžybose.

Pranukas turbūt vienas tvarkingiausių ir jaunesnių žvejų kurie žvejoja tik matchu. Jis kaip visada spėja pasiruošti ir laukia starto.

Sunkiau su laiku turbūt buvo tiem kas ruošė štekerius nes tai truputį užėmė daugiau laiko nei kitiem sportininkams. Tokių buvo net keletas žvejų, bet buvome sutarę, kad jei kas nespėtų tai laiką pakoreguosime. Vis dėlto klubo nariai varžėsi varžybose – šventėje, o ne aukšto rango varžybose todėl problemų tikrai nebuvo.

9:00 val. buvo duotas varžybų startas ir prasidėjo 4valandų žvejyba. Pagal nuostatus buvo sutarta, kad žvejyba yra laisvos formos ir žvejoti galima teleskopais, štekeriais, matchais bei dugninėmis meškerėmis. Varžybų eigoje galima žvejybos būdą keisti, o tam kad dugninės šalininkams palengvinti žvejybą, sektoriai buvo išplatinti iki 15m į kuriuos kiekvienas turėjo „tilpti“ su savo žvejybos įranga bei žvejojimo būdu. Kaip vėliau paaiškėjo, šitas būdas pasiteisino ir diskriminacijos nebuvo nei vieno dalyvio atžvilgiu.

Žemiau noriu pateikti ne kaip įprasta varžybų lentelę, o kiekvieno dalyvio nuotrauką ir jo žvejojimo būdą bei sugautą žuvies svorį ir užimtą vietą. Dalyviai bus pristatyti nuo kukliausio rezultato ir užbaigta geriausiai pasirodžiusiojo.

Prieš keldamas rezultatus noriu dar paminėti, kad sveriama buvo tik įskaitinė ir leidžiama žvejoti taisyklėmis nustatyta žuvis. Jos pagrindą ir sudarė plakiai, kuojos, ešeriai, pūgžliai, aukšlės ir... dyglės.

Šapalų sužvejota nebuvo, o karšiai varžybų metu buvo sužvejoti penki ir visi keliavo atgal kaip neįskaitinė žuvis. Iš didesnių žuvų pavyko sužvejoti ne vieną virš puskilio sveriančią kuoją ir apie 250 g. sveriančių plakių.

Dabar skelbiu rezultatus:

Aurimas (dugninė). Berniukas dar labai jaunas, bet jau sparčiai mokosi. Šeštadienį, treniruočių metų šis jaunas žvejas pritraukė nemažai žuvies kuri svėrė apie šešis virš kilogramus. Tėtis vaikui perduoda geras pamokas ir lieka tikėtis, kad auga gera jam pamaina.

Aurimo tėtis, Rimantas per treniruotes sužvejojo 12kg. žuvies. Labai gaila, kad nei vaikas nei tėtis negalėjo sudalyvauti varžybose. Vienam būtų buvusi gera pamoka, o kitam puikus gabumų patikrinimas. Belieka viską atidėti iki kito karto.

Gintaras (matchas, teleskopas)
13 vieta – 640 g.

Rita (teleskopas)
12 vieta – 1510 g.

Zenonas (teleskopas, dugninė)
11 vieta – 1586 g.

Genadijus (teleskopas, dugninė)
10 vieta – 1825 g.

Pranas (matchas)
9 vieta – 1940 g.

Darius (teleskopas, matchas)
8 vieta – 2136 g.

Linas (teleskopas)
7 vieta – 2755 g.

Klaidas (dugninė)
6 vieta – 2799 g.

Jonas (dugninė)
5 vieta – 4552 g.

Raimondas (štekeris)
4 vieta – 4867 g.

Alvydas (štekeris)
3 vieta – 5152 g.

Sigitas (teleskopas)
2 vieta – 6530 g.

Silvestras (štekeris)
1 vieta – 8386 g.

Pasibaigus varžyboms, vieni skubėjo pietauti, kiti viską valėsi ir nešėsi prie mašinų, dar kiti toliau žvejojo savo malonumui, o kas norėjo dar nusifotografavo atminimui su draugais.

Atsidėkodamas klubo Pirmininkui už tokią puikiai surengtą šventę, o Ritai už skanią žuvienę paprašiau atminimui su jais nusifotografuoti Skirvytė fone.

Šventės metu absoliučiai visi klubo nariai buvo apdovanoti rėmėjų dovanomis ir užmirštų neliko nei vieno. Nežinau kaip atrodome iš šalies kitiem, bet manau, kad darome viską pagal galimybes tvarkingai ir teisingai. Stengiamės būti tolerantiški, paslaugūs, suprantantys vieni kitus ir niekada neužmirštame nei vieno klubo nario.

Sekmadienį antroje dienos pusėje ėmėme po truputį ruoštis namų link. Laukė kelių valandų kelias. Kelias kuriuo namo vežėmės kiekvienas savyje šventės dalelytę, nuotaikos ir įspūdžių lašelį, to žmogiško nuoširdumo ir supratimo kuris yra kiekvieno mūsų širdyse.

Iki sekančio susitikimo birželio mėnesį.