Pelagicevo ežeras

Šių metų balandžio antroje pusėje grupelė Lietuvos karpininkų buvo išvykę į Bosniją ir Hercegoviną pabandyti laimės bei „atidaryti“ 2013 metų karpių žūklės sezoną, išbandyti naujus boilius bei turiningai praleisti laisvalaikų. Magėjo išklausyti ir tos ekspedicijos dalyvių įspūdžius, juolab, kad ir pačiam visada knieti kur nors toliau palėkti. Žinodamas žemaitišką Dariaus Gudžiūno (ADD team) mažakalbiškumą, „seno suvalkų vilko“ ir amžino ūkininko Šarūno Kasiulio (Žaibas team) užimtumą, bei LKA eksprezidento Dariaus Surgauto būdą nelabai tikėjausi plataus pasakojimo. Tačiau kodėl gi nepabandžius. Čiupau telefoną į rankas ir ryžausi gauti interviu. Darių Surgautą pagavau besūpuojantį vaikus, Darių Gudžiūną palindusį po ką tik įsigytu automobiliu, na o Šaras apie viską papasakojo gyvai tete-a-tete. Taigi jūsų dėmesiui - interviu iš pirmų lūpų.

Kaip kilo mintis vykti į nežinomą telkinį?

Šarūnas: Jau eilę metų aš pavasarį ir rudenį stengiuosi pabuvoti svetur ir „pamirkyti“ meškeres įvairiuose telkiniuose. Esu buvęs keletoje Kroatijos telkinių, viename Prancūzijos, esu žvejojęs Rumunijoje, todėl man išvykos ne naujiena. Bostniją ir Hercegoviną pasirinkome jau visam ekipažui susirinkus pas mane.

Darius G.: Senai klausiausi kolegų pasakojimų iš svečių šalių, skaičiau jų straipsnius ir ataskaitas apie žūklę, mačiau jų gražių laimikių foto nuotraukas, pats, kartu su komandos nariu Algirdu Daukšu esu aktyvus Lietuvoje vykstančių įvairaus rango varžybų dalyvis, todėl jau eilę metų galvoje knibždėjo mintis ir nenumaldomas noras šokti į automobilį ir važiuoti pažvejoti svetur. Na ir žinoma- reikia rekordinių dydžių karpių. Norisi turėti foto su karpiu- monstriuku, o tokių Lietuvoje sunku suvilioti, o ir laiko tam nelabai yra, nes varžybos, varžybos, varžybos ..... Todėl, kai šiemet Šaras pasiūlė prisijungti- ilgai nedvejojau.

Darius S.: Na man viskas daug paprasčiau nei Dariui. Aš jau esu daug kur prasimalęs, todėl tiesiog suderinau darbo reikalus, susidėjau karpinę amuniciją ir į kelią.

Papasakokite, kolegos, apie pasiruošimą, apie telkinių paiešką. Na nuo ko reiktų pradėti?

Šarūnas: visų pirma reiktų apsispręsti kryptį. Mane visada žavėjo Balkanų šalių telkiniai, todėl mano širdis labiausiai į ten ir linksta. Na o visa kita- visagalis internetas, su kuriuo aš nedraugauju, tačiau kaip geras tėvas, turiu gerų sūnų, kuriems ir pavedu šį reikalą, iš kurių vienas, kaip dabar jau matau, linksta į karpinę žūklę. Ir aš tuo labai džiaugiuosi. Kai vaikas atrinko keletą telkinių, pastebėjau, jog karts nuo karto vis dažniau skaitydavome apie vieną ir tą patį telkinį, nes pelės žymeklis, norom nenorom vis susirasdavo puslapį www.carppelagicevo.com . Na o paskui derinimų veiksmų ėmėsi jau kiti kelionės dalyviai.

Darius S.: tikrai labai norėjau išvykti iš Lietuvos pažvejoti, na o dar prisiminus pernai rudens neišpildytą norą kartu su Šarūnu aplankyti vieną iš Kroatijos telkinių, dug nemąsčiau. Man reikėjo ŽŪKLĖS.

Darius G.: tiesą pasakius, šiek tiek prisibijojau klajojimo po nežinomus telkinius. Esu už tvirtą nuomonę, todėl mane mažai žavėjo nežinomų telkinių paieška, tačiau kaip vėliau paaiškėjo, aš stipriai klydau.

Ir dabar apie pačią žūklę - kaip atrodo telkinys, aplinka, kokios žuvys vyrauja, jų svoriai ir t.t. Klokit kortas ant stalo!

Darius S.: atvykus akį malonino žaluma ir dienomis kaulus šildanti virš +25 laipsnių šiluma. Telkinys virš 30ha, na o kaip informavo vietiniai, vidutinis gylis svyruoja tarp dviejų ir trijų metrų. Ištraukėme būrtus ir pasiskirstėme į sektorius. Deja, apie mūsų sektorių rezervaciją niekas nebuvo net girdėjęs, tačiau mums nuskilo, pora sektorių (vienas šalia kito 19 ir 20) buvo laisvi. Mano porai teko 19-tas sektorius. Na o toliau jau prasideda pati smagiausia dalis- išsikrauti automobilius, pasiruošti žūklei ir kt. Sektoriaus nusileidimas iki vandens labai status, o tai šiek tiek apsunkino žūklės sąlygas, tačiau nebuvo beviltiška, nors karpį, užsinešti į viršų pasvėrimui ir fotosesijai, buvo šiek tiek sudėtinga.

Turėčiau pasakyti, kad stipriai nepataikiau su boiliais, ir jei ne Darius, iš kurio trečią žūklės dieną neapsikentęs ir paprašęs, gavau jo naudojamus, būčiau likęs vos su keliomis žuvimis. Tačiau kai pradėjau naudoti juos, kibimai stipriai padažnėjo. Dar man nenuskilo su kaimynu. Šalia gaudė kroatas- du kart Kroatijos čempionas, tos šalies rinktinės narys FIPS‘ed. Jis stipriai mane blokavo. O apibendrinant norėčiau pasakyti, jog žūklė man patiko, todėl ir kitiems Lietuvos karpininkams linkėčiau, jei tik leidžia galimybės, vykti svetur ir palankstyti meškeres kitų šalių telkiniuose. Per žūklę pagavau apie 15-18 karpių, kurių vidutinis svoris apie 14 kg.

Šarūnas: mums su Dariumi Gudžiūnu atiteko 20 sektorius. Šiek tiek prasimarkiravęs nusprendžiau žvejoti visai netoli nuo kranto, ir tai pasiteisino. Apie patį žūklės kompleksą galiu pasakyti, kad tai puikiai prižiūrima teritorija- idealios sąlygos žūklei ir poilsiui- įrengti dušai, WC, baras, galima nemokama sektorių rezervacija. Šis telkinys labai populiarus tarp aplinkinių valstybių karpininkų, todėl rezervuoti reiktų bent jau prieš tris mėnesius. Mus tiesiog pasisekė - gavome labai gerus sektorius.

Šiaip esu savos gamybos boilių gerbėjas, tačiau dėl tam tikrų objektyvių priežasčių šiemet jų pakankamai nepasigaminau šiai žūklei. Kadangi turėjau greitai apsispręsti, neilgai svarstęs paskambinau į Angliją BH TEAM nariui Alfredui ir paprašiau susukti be konservantų jų gaminamų 10 kg. Clam boilių, bei įsidėjau 10 kg. savo sukimo  Shellfish. Juos, šaldytus, vežiausi į žūklę. Ant šių boilių pagavau 5-7 žuvis, viena iš kurių svėrė 19,5 kg. Kadangi Dariui, gaudančiam su manimi viename sektoriuje sekėsi kur kas geriau tiek žuvų svoriais, tiek žuvų skaičiumi, pradėjau dipinti jo naudojamu dipu. Kibimai padažnėjo. Aš, žinoma, pradėjau klausinėti Dariaus ką jis čia „užbūrė“. Na o tas žemaitis tik santūriai šypsojosi ir sakė: nežinau. Kai kas bandė spėti tą kvapą, bet kaip paskui paaiškėjo - visiškai neteisingai. Galiausiai paaiškėjo, jog Dariaus naudojami boiliai bei dipas - BH TEAM darbas.
Per žūklę pagavau 20 žuvų. Įspūdingesni svoriai jau minėtasis 19,5 kg. karpis ir mažesnieji 19,2 kg., 18,7 kg., 18,5 kg. ir t.t.

Darius G.: norėčiau pasakyti, jog pernai turėjau išskirtinę galimybę (ačiū LKA) dalyvauti Lietuvos komandoje FIPS‘ed pasaulio karpių gaudymo čempionate Rumunijoje, todėl šią savo pirmąją kelionę žvejoti, šiek tiek tapatinau su jau matytais vaizdais Rumunijoje. Ši išvyka paliko neišdildomą įspūdį. Na o tai, kad man pasisekė geriausiai, taip pat švelniai glostė savimeilę. Iš tiesų, kaip minėjo Šarūnas ir Darius, žvejams sukurtos idelios sąlygos žūklei ir poilsiui, ko labai linkėčiau ir pas mus esančių komercinių telkinių savininkams. Kartu su šaru stojome į 20-tą sektorių ir pradėjau žvejybą. Daug nesiplėsiu pasakodamas, bet kibo man tikrai gerai. Na o kai vienas iš karpių svarstyklių rodyklę perlenkė per 20-ties kilogramų padalą, tikrai labai apsidžiaugiau. 20,350 užfiksavo rodyklė.

Boiliai - tai šiokia tokia paslaptis. Juos man ir mūsų komandos ADD team nariui Algirdui Daukšui pagamino BH team narys Alfredas Macenka. Apie jų sudėtį ir kitus niuansus nenorėčiau išsiplėsti, kadangi ir pats nesu į tai įsigilinęs, tuo labiau kad tai eksperimentiniai boiliai. Kaip ir 2012 metais mes testavome BH Creamy Peach boiliukus, kurie mums gelbėjo ne vienose varžybose, taip ir šiemet, paprašėme Alfredo „susukti“ kažką mums, nes su Algirdu vis nesustojame ir ieškome to geriausio. Na o per žūklę pagavau virš 20 vienetų karpių ir vieną nedidelį šamuką. Karpių svoriai 19,2 kg., 18,8 kg., o iš akies mažesnių nesverdavau. Laukiau ir ateityje lauksiu monstriuko. Džiaugiuosi, jog tiek Šarui, tiek Dariui padėjo mano naudojami boiliai ir dipas, manau, kad šiais boiliais sėkmingai gaudysime ir Lietuvos vandens telkiniuose.