Drageris

Užkietėjęs žvejys

2013-02-08-10
Baluošas – Ventė – Preila - Poligonas

Jau senokai ruošėmės į marias stintų. Visi sekė informaciją kur geriausiai kimba, kur vėgėlės, kur nakvynė... Galiausiai buvo nuspręsta važiuoti savaitgalį šeštadienio naktį. Nakvynę susiveikėm pas pažįstamą kažkur netoli Priekulės, tad keltis keltu nebuvo prasmės. Šumacherį rezervavom pirmam reisui 5 val ryto. Kaip viskas ir suplanuota.

Tiesa, dar buvo penktadienis, kurį suplanavome su darbo skyrium paskirti netradiciniam išvažiuojamąjam posėdžiui. Pasirinkom Baluošo ežerą šalia Čistaboros kaimo. Ten stintelė nors ir smulki, tačiau kimba. Iš 6 dalyvių keletas buvo visiškai „žali“ šiame reikale, tad teko aprūpinti viskuo. Nutarėm padaryti kaip ir varžybas, net taurę pasidarėm.

Taigi, ant ledo mes apie 8:30 ir po pusvalandžio duotas startas. Tik nuleidus sistemas – prasidėjo kibimai. Nuotaika puiki, oras taip pat lepino. Echolotas stintų būrius rodė nuo dugno iki 8 metrų iki ledo. Tačiau kibimas buvo pora apsukimų nuo dugno. Su kiekviena valanda aiškėjo ir  lyderis. Tai kolega Arvydas. Be stintų turėjome atlikti ir komandinį darbą. Koks tai galėjo būti darbas ant ežero žiemą. Kadangi sniegas buvo lipnus ir jo pakankamai – nutarėme, kad nulipdysime automobilį. Užtruko apie valandą, bet rezultatu buvome patenkinti visi. Grįžę prie  meškerių visi radome prisisegusių stintelių, kas po dvi, kas po tris – keturias. Artėjo pietūs – pasikepėme mėsytės, o jau ir kibimas silpo, kol galiausiai ties 15 valanda beveik sustojo ir pasitaikydavo tik vienetiniai linktelėjimai. „Suvedėme“ rezultatus. Laimėtojas sugaudė 72 stintas ir vieną seliavą, kitų rezultatai – 45, 44, ir mažiau. Tada namo ir planuotis rytojaus žūklę.

00:15 skamba žadintuvas – ankstyva kava, krovimas į automobilį reikalingos mantos ir spaudžiu naktiniu Vilnium pas likimo brolius. 1:15 pajudam iš Vilniaus, ir be nuotykių 5 ryto mindžikuojame prie Ventės parduotuvės. Atvažiavome antri, bet kas kelios minutės vis atvažiuodavo po ekipažą. Šalia sustojęs ekipažas traukė ešerių, tai prisiklausėm apie kilograminius ešerius istorijų iki valiai. Dar kelios minutės ir sėdam į šumacherio įspūdingas roges. Žmonių gal pilnas tuzinas sulipo, dvi moterys pilnai ekipiruotos, matosi ne pirmas kartas joms jau tokia kelionė. Pajudėjome link Preilos. Nuvažiavus apie 5 km išsilaipinome ir puolėme gręžti eketes. Leidžiam dar tamsoje sistemas – pirmi taip laukti kibimai. Pirmos stintos keliauja vėgėlėms. Ima švisti, tačiau to tikrojo kibimo vis nėra. Pasitaiko viena – kita, bet kažkaip bangos nėra.... Vėgėlės tyli. Staiga kibimas ir traukiu kažką nelengvo. Nesunkiai įvairuoju į eketę vėgėlę. 1,3 kg! Pakibo ant specialiai joms paruoštos sistemos. Vietoje svarelio dėjau apie 15 g dviejų auselių apvalų svarą, už vienos rišau sistemą, kita ausis apginkluota ilgu kotu kabliuku, ant kurio kabinau pusė mažiausios vakarykštės stintelės iš Baluošo. Jau ir pietūs artėja, o kibimas vis dar retas, pas kolegą šauna vėliavėlė ir 1,1 kg vėgėlė vartosi ant ledo. Kol kabino kablį, šauna kita. Čia užkibo „šlipsas“... Dar viena kiek virš kilogramo vėgėlė papuola tam pačiam kolegai. Sumoj kas 40, kas 70 vnt stintų sugaudė. Taip ramiai sulaukiame vakaro ir be didesnių nuotykių apie 7 vakaro lipam į roges.

Kitą rytą nutariam tikrinti Kairių „poligoną“ – jau blogiau nebus. Įveikę tikro poligono poros km kelią einame link marių. Visas krantas vandeny beveik iki kelių ir lyg negana to – ledas palūžinėjęs. Kažkuriam praėjime užlipame be nuotykių ir traukiam kiek kairiau. Paeiti reikia apie 1,5 km. Artėdami matom, kaip žvejai kilnoja rankas, kas mus labai džiugina. Sėdam, leidžiam – srovė. Sunkinam svarus – ir prasideda kibimas. Kibimas pastovus, tikrai geras, su kartkartėmis užeinančiomis penkiaminutėmis pertraukėlėmis. Nuo 8 iki 14 pasėdėjom, po normą sugaudėm, kas didesnę, kas mažesnę. Visi patenkinti grįžome į Vilnių. Pailsėjome puikiai, oras buvo tikrai vykęs. Pirmadienį jautėmės kaip bulviakasio...