Sigitas Kazlauskas (SIGUTIS)

Plūdinės žūklės specialistas

Praeitą kartą aprašiau šį piliakalnį ir Nerį tarytum iš paukščio skrydžio, o šį kartą noriu pažvelgti lyg būčiau nusileidęs ir ropočiau ant žemės. Kas nesupranta, noriu trumpai paaiškinti, kad šį kartą reportažas bus ne nuo viršaus, o man esant prie pat upės kranto apačioje. Pati žvejyba ir vaizdai nei kiek nenusileidžia pirmam pasakojimui tik pastarasis daugiau primins foto reportažą su pavienėm replikom nei pasakojimą.

Atvykome vos švintant, nes saulė tik lindo iš miego patalo.

Mano draugas šį kartą nutarė išbandyti Cralusso sistemėlę. Įdomu, pasiteisins ji ar ne.

Pasiruošęs 11 metrų štekerį kotą Alvydas (toks draugo vardas) pradėjo žvejybą upėje.

Sutikite, kad nemačiusiam ar nežvejojusiam tokio ilgio kotu įspūdis susidaro tikrai galingas, o ką jau kalbėti apie tą jausmą. kai tenka pačiam rankose laikyti tokį kotą.

Po truputį žvejybai ruošiausi ir aš, nors tikslas buvo šį kartą ne tik žvejyba, bet ir pasižvalgymas aplinkui.

Jei stovinčiam vandenyje štekerio pranašumas būna ne visada akivaizdus, tai srovėje aš prie šį gaudymo būdą keliu rankas aukštyn.

Pajaukinus iš karto po pirmųjų pravedimų Alvydas ėmė traukti žuvį kas tik eilinį kartą patvirtino mano teoriją, kad štekeris upėje "valdo".

Suprantu, kad tai ne varžybos, bet noriu štai kokią mintį pasakyti. Prieš žvejybą štekeriu galima atsilaikyti tik tada, kai kimba smulki žuvis ir intensyviai bet kuriame atstume nuo kranto. Kitais atvejais joks plūdininkas (ir ne tik) prieš tai yra bejėgis.

Kai kimba tokios žuvytės irgi nieko gero galima nelaukti. Belieka kaitalioti sistemėles, masalus ir tikėtis geriausio...

Žuvys žuvim, o aš juk žadėjau skaitytojui parodyti Mažųjų Žinėnų Piliakalnį nuo apačios ir iš arčiau. Taigi, žuvys nepabėgs.

Turiu pasakyti, kad privažiuoti prie piliakalnio apačios nėra taip paprasta. Į ten veda du keliai. Vienas važiuojant prie pačio piliakalnio ir tada leidžiantis pėsčiomis nuo kalno, o kitas kelias veda pro Mykoliškias ir baigiasi ties sodais. Praėjus sodus atsiveria pirmiausia Neries upė su savitu grožiu.

Pabaigę pažintinę kelionę su upe mes pakrante pasukame link pačio piliakalnio.

Pats priėjimas upės krantu prie piliakalnio gana įvairus.Vietomis jis šaltiniuotas, o vietomis jis sausas ir tarytum grįstas akmenimis.

Keletas nuotraukų apie patį piliakalnį, jo šlaitus ir t.t...

Sutikite, vaizdai tikrai įspūdingi, kaip ir atodangos gražios bei ant pačios pakriaušės augantys medžiai taip pat, o ir atskirose vietose nulipus žemyn randasi idealios vietos - priėjimas žvejoti.

Mums bežvejojant sutikome labai daug spiningautojų, kurių vieni bandė laimė iš valtelių, o kiti nuo kranto.

Teisingumo vardan turiu pastebėti, kad vis dėlto vienas spiningautojas turėjo sužvejojęs apie 1 kg lydekaitę, o apie kitus pasakyti nieko negaliu, nes neturėjau informacijos. Manau, man irgi pats laikas parodyti kaip sekėsi. Tiesiog žuvys dar kimba, tik reikia žvejoti...

Tai tiek būtų šiam kartui apie Mažąjį Žinėnų piliakalnį ir žvejybą upėje ties juo.