Sigitas Kazlauskas (SIGUTIS) Plūdinės žūklės specialistas

Spalio mėnuo man kažkuo asocijuojasi su balandžiu – didelės temperatūrų kaitos, permainingi orai ir gana vėsokos dienos kurios tarytum įspėja ir pataria žvejui jog šis nepamirštų termoso su karšta kava ar arbata ir gerų šiltų rūbų bei patogios avalynės.Dažna viešnia jau būna ir šalna bei šaltas lietus todėl nereikia viso to pamiršti ar ignoruoti nes vėliau aplankiusi liga dar ilgesniam laikotarpiui neleidžia žvejui žvejoti.

Šie metai ko gero niekuo neišsiskiriantys iš eilinių žvejo metų jei kalbėsiu abstrakčiai su nedideliu nukrypimu į tai, kad šį rudenį buvo ganėtinai sausas ir šiltas rugsėjis.
Kibo tos pačios kuojos, karšiai, aukšlės, ešeriai ar plakiai.Būdavo kada pasisekdavo sužvejoti didesnius kiekius tada tekdavo daryti atranką ir dalį žuvies paleisti atgal į vandens telkinį, o būdavo ir atvirkščiai – tekdavo tenkintis tuo ką pavykdavo sužvejoti aplamai.

Tiesa, šie metai buvo kiek dosnesni žiobrių laimikiais ir teko ne iš vieno žvejo girdėti, kad šios itin skanios ir vertingos jūrinės žuvies sugauti pavyksta tiek Nemune, Neryje ar kitose vietose.

Tačiau tai jau praeitis, o dabar noriu trumpai pakalbėti apie spalio mėnesį.

Suprantama spalio mėnesį irgi būna, pasitaiko puikių sausų, šiltų ir saulėtų dienų, bet visumoje šį mėnesį mane dažniausiai „lydi“ lietūs bei kiek stipresni vėjai.Šiuo metų laiku vandenyje esanti augmenija nyksta, pūva, o vanduo skaidrėja ir į tai reikia visada atsižvelgti.Sukritus nykstančiai povandeniniai augmenijai ant dugno vanduo gana stipriai nuskaidrėja, o be to jau ženkliai vėsta vandens temperatūra todėl keičiasi ir žuvies elgesys – ji tampa baikštesnė, atsargesnė, pradeda vangiau maitintis.O kur dar vandens amplitudės pakitimai kurie irgi daro savas korekcijas.Ir visai tai sudaro bendrą visumą kurios praignoruoti žvejui nevalia.

Žinoma, skaitytojas gali paprieštarauti ir nesutikti su mano teiginiais todėl aprašydamas ir reikšdamas savo mintis toliau turiu kiek pasitaisyti ir pripažinti, kad visais atvejais ir vienareikšmiai būna įvairiausių išimčių iš taisyklių.Ir dar.Šiuos teiginius rudenį pirmiausiai pradedu taikyti stovinčiam vandeniui, o po kelių savaičių ant net viso mėnesio ir tekančiai srovei.Žinia, niekam ne naujiena, kad pirmiausiai žuvies aktyvumas pradeda silpnėti stovinčiame vandenyje.Bet eikime prie konkretesnių pavyzdžių.

Šį mėnesį nusprendžiau apsilankyti dar kartą ir ko gero paskutinį šiais metais Kėdainių rajone, Bublių tvenkinyje kurį mano manymu tam tikram atkarpos ruože pažįstu gana neblogai.

Nemaloniai pučiantis pietryčių vėjas priminė, kad pasirūpinčiau šilta apranga, o retsykiais pro debesį išlendanti saulutė teikė vilčių, kad ši žvejyba gal bus bent kiek rezultatyvi.Visgi nesinorėtų tokiu ankstyvu metų laiku likti visai be laimikio nors puikiai supratau ir daviau sau tinkamą pasąmonėje supratimą apie tai, kad spalio mėnuo tai ne vasaros metas ir nutikti gali visaip.Tačiau neskubinkime įvykių ir geriau pakalbėkime nuosekliai arba bent jau taip kaip man atrodo viskas iš šalies.

Prieš pradėdamas kalbėti apie jaukus noriu atkreipti dėmesį, kad jei vasarą kada šilta gali sau daug ką leisti ir eksperimentuoti tai šiuo metų laiku padėtis yra kiek kitokia.Prieš pradėdamas maišyti jaukus turėjau apsispręsti kokią žuvį ruošiuosi žvejoti ir kokiame atstume nuo kranto linijos.Vasarą gana dažnai maišydamas, tarkime, kuojom skirtą jauką, aš įdedu ir karšinio ar kitokio papildo su sąlyga, o jeigu....... Šiuo metų laiku aš jauką ruošiu gana konkretų vienai ar kitai žuvies rūšiai.Šį kartą nenaudoju jokių papildomų kvapų jau nekalbant apie tai, kad net pats jaukas iš savęs neturėtų būti aštrus nes tai atbaidys žuvį.Atsivežu net dviejų firmų (prancūzišką ir lietuvišką) produktą ir ant kranto jau sprendžiu kurį rinksiuosi.Be to turiu mintyje, kad žuvis gali būti atsitraukusi ir toliau todėl gali tekti jaukinti toli ir žvejoti su 9m botu kas atitiktų tą patį 13m štekerinį kotą.Todėl besiruošdamas žvejoti toliau ir giliau turėčiau įdėti kiek ir klijuojančios medžiagos.Dabar antras momentas tai jauko frakcija.Kokią naudoti – stambią ar smulkią. Jei vasarą dėlto klausimų daugiau mažiau nekiltų tai dabar ko gero pirmumą turėčiau atiduoti smulkesniem jaukams, kad tikėtis kažkokio rezultato.

Pirmam kartui (žvejybai) atsirenku vienos firmos produktą kurį dar truputį lengvai „praskiedžiu“ kurmiarausiu ir atidžiai sumaišau.Nedidelis pastebėjimas.Jauką pirmiausiai maišau atskirai nuo kurmiarausio, o vėliau jau į sudrėkintą produktą sudedu ir jas (žemes) bei viską permaišau ir persijoju.Jaukas gaunasi sąlyginai lipnus, silpnai kvepiantis ir neriebus.Kanapių šiuo metų laiku dėti tikrai netikslinga nes jos greičiau tik atliktų meškos paslaugą nei naudą. Viską atidžiai porą kartų perdrėkinęs ir po to persijojęs finale išgaunu norimą rezultatą.Su gyvaisiais papildais turime elgtis irgi labai atsargiai.Tai tas metas kada jau žuvis ne tokia aktyvi todėl jų perdozavimas irgi gali atlikti neigiamą vaidmenį.Žodžiu, visko po truputį nes kitaip gali nutikti kaip su persūdyta sriuba kurios niekas nenorės valgyti.

Dar trumpai apie jauko spalvą.Jaukas visais metų laikais turėtų būti gana artimas, panašus savo spalva į vandens dugne esančio grunto atspalvį idant nebaidytų žuvies kuri supranta, kad užplaukusi ant išsiskiriančios dugne dėmės tampa puikiu taikiniu plėšrūnams.Nepamirškime šito ir artėjant vėsesniems orams jaukus po truputį pradėkime vis labiau jį tamsinti.

Kalbant atskirai apie sistemėles bei pačius meškerykočius šį kartą, vėlgi, nieko naujo jums nepasakysiu.Jei jaukus vėstant vandeniui tamsiname tai valus ir pačias sistemėles lengviname nes ir pati žuvis darosi mažiau aktyvi bei silpniau kovoja pakirsta jei lyginsime su šiltuoju metų laiku. Žinoma kalbu su tam tikra išlyga nes jei žvejojant pūs stiprus vėjas tai „susitvarkyti“ su itin lengva sistemėle kurią ruošiatės naudoti ant 7-9 metro ilgio kotų jum bus tikrai sunka arba net neįmanoma.Todėl visada galimos korekcijos, pataisos atsižvelgiant į esamą situaciją prie vandens telkinio.

Šioje žvejyboje man teko naudoti tiek sunkesnes sistemėles, tiek lengvesnes nes oras buvo permainingas, o ir vėjas pūtė nevienodo stiprumo.Sako ne žuvis, o žvejas taikosi prie žvejybos sąlygų, ką aš šiuo atveju ir padariau.

Beje, šį kartą Bublių tvenkinyje buvo pakilęs (apie pusmetrį) vandens lygis kas irgi tikrai būna gana nedažnai.Todėl į tai irgi teko atsižvelgti ir vietoje įprasto gylio jau kažkiek jį koreguoti.

Štai taip, kukliai, pasiruošęs žvejybai aš ėmiau bandyti savo „žvejo laimę“. Iš karto pasakau – taikinyje buvo numatyta karšių (didesnių, mažesnių) žvejyba.Sąvoka karšių irgi gali nuskambėti kiek keistokai nes visi puikiai suprantame, kad kitos rūšies žuvims susidomėjusioms mano jaukais ir pateiktu masalu niekas negali uždrausti kibti.Todėl toks išsireiškimas yra vėlgi sąlyginis.Dar noriu pasikartoti, kad šį kartą jaukinau per dvi vietas – 7ir 9 metrų atstume skirtame žvejoti su botu, o vėliau atsirinkus geresnę žuvies susitelkimo vietą apsistojau ties vienu atstumu. Ir pašarai skirti buvo būtent karšių žvejybai.Darant straipsnio gale apibendrinimą noriu pasakyti, kad nežiūrint į tai jog dabar spalio mėnuo, atvėsęs vanduo ir gana pusėtini orai man pavyko rasti „bendrą kalbą“ su šio vandens telkinio žuvims.Per tris su puse valandos sugavau tris su puse kilogramo gražių (kaip šiam telkiniui) žuvų.Pasirodo viską teisingai parinkus žuvį dar galima šiuo metų laiku suaktyvinti ir gana sėkmingai pažvejoti.Kilogramas žuvies per valandą manau tikrai daugiau nei šaunus rezultatas.Linkiu plūdinės meškerės šalininkams dar nedėti kotų į kampą, o susirasti savo vandens telkinį, savo mėgstamą duobutę ir sėkmingai bandyti laimę.Nei trupučio neabejoju, kad kol nebus rimtesnio minuso mes dar tikrai šauniai pažvejosime ir nekartą dar šį rudenį mirkysime savo plūdeles.