Sigitas Kazlauskas (SIGUTIS)

Plūdinės žūklės specialistas

Tikrai pamenu, kad kažkuriame iš savo reportažų apie žūklę Neryje esu žadėjęs ateityje trumpai aprašyti ir apie vieną savo žūklių su super match. Atostogos - tas metas, kai gali žvejoti kur nori ir kuo nori (išskyrus neleistinus žūklės būdus), todėl keletą žvejybų praleistų su super match galiu drąsiai pavadinti išskirtinėmis. Ir šis reportažas bus skirtas būtent šiam žvejybos būdui.

Pradėkime nuo to, kas tas super match‘as? Prieš daugelį metų eksperimento tvarka buvo atvežta į Lietuvą pardavimui trys match tipo kotai. Vienas jų tikro atsitiktinumo dėka pakliuvo į mano rankas. Kodėl tik trys ir kodėl daugiau jų nebuvo, šito aš nežinau.

Šiaip kotas kaip kotas, atrodytų niekuo neišsiskiriantis iš kitų, bet turi keletą išskirtinių savybių, kokių neturi kiti į jį panašūs kotai. Visų pirma, tai įspūdingas ilgis – 6 metrai plius, reikalui esant, yra pusės metro prailgiltuvas. Pats kotas matuojant šios dienos normomis nėra nei super sunkus, nei super lengvas ir sveria lygiai 300 gramų. Bet jei kalbėsime ir laikmetį atsuksime atgal 10-15 metų, tada, sutikite, tai buvo įspūdingi skaičiai.

Žiedai metalo – keramikos junginio, praktiškai nedylantys. Šiam kotui aš pritaikiau Shimano firmos ritelę Stradic 1000, todėl visas įrankis bendrai sverai daugiau nei 500 g. Match‘as susideda iš keturių dalių ir plius penkta prailginimas, todėl baigus žvejyba tenka sistemėlę nuimti, ritę išmontuoti, o kiekvieną koto dalį dėti atskirai į dėkliuką. Aišku, tai sudaro tam tikrų nepatogumų, bet kitaip nepadarysi.

Renkant sistemėlę šiam įrankiui aš esu išbandęs nuo 3 iki 25 gramų plūdeles ir skųstis iš principo neturiu kuo. Smagiausiai dirba 6-12 gramų sistemėlės. Viršūnė tokia liauna, kad linksta prie bet kokių apkrovų, o apie lūžimą nėra jokių minčių, bet kita vertus, dėl savo liaunumo kartais sunervina, nes neatidžiai metant ar dedant ant stovelio kotą užsimeta sistemėlė už žiedelių. Bet palaipsniui įvaldžius šį monstrą žvejyba tampa malonumu.
Taigi, apsiginklavęs tokiu galingu įrankiu bandau žvejoti žuvis ir lyginti su penkių metrų botu. Susimaišau jauką ir pasišėręs darau metimą po metimo.

Nereikia būti proto bokštu, kad suprastum koks didžiulis skirtumas tarp šių dviejų kotų. Puikus oras, maloniai šviečianti saulutė ir gerai veikiantis Sensas firmos jaukas meistriškai vilioja žuvis, kurios neatsispiria ir kimba ant kabliuko. Šiai žvejybai naudoju daugiau kurmiarausio. Pamaniau, kam mesti itin vertingą jauką vos ne gryną į vandenį, jei galima truputį atskiesti kurmiarausiu. Taikau santykį 50:50 ir žiūriu, kas iš to bus. Jaukas veikia, bet žuvis tiesiog prašyte prašosi, kad būtų šeriama aktyviau, nes kitaip kibimai suretėja ar pradingsta. Tenka taikytis prie naujų žvejybos sąlygų ir jauko gniužulus mesti kas 15 minučių. Tik tokiu būdu pavyksta suaktyvinti ir išlaikyti žuvį savo žvejojamoje zonoje. Atrodytų tik džiaukis ir žvejok, bet atsiranda kita bėda: iš devynių pakirstų žuvų ištraukiu vos dvi. Jei lyginti šiuos du kotus, tai tas pats kaip karklo vytelę su tvoroje prikaltu mietu. Taip, taip, mieli skaitytojai. Matchas lyginant su botu atrodo labai grubus, o ir pakirtimai grubūs. Darant pakirtimą su botu, įvyksta staigus minkštas ir sąlyginai itin greitas, plastiškas judesys, ko negalima taikyti šiam matchiniam kotui.Tai labai stiprus ir gana agresyviai atrodantis įrankis. Tai suprantama, nes laikant rankoje kotą sveriantį vos 120 gramų ir kitą kotą, sveriantį daugiau kaip 4 kartus daugiau, skirtumas juntamas akivaizdžiai. Bandau dar kaitalioti pavadėlio storį ir kabliuko dydžius vildamasis, kad tai padės sumažinti žuvies atitrūkimus, bet tai negelbsti.

Bet ne viskas taip niūru, kaip atrodo iš pradžių. Žvejojant ilgėliau su super matchu, atsiskleidžia ir teigiamos jo savybės.

Ryte prasisklaidžius rūkui ir išlindus saulutei tampa labai šilta ir šviesu. Nusimetu kostiumą, papusryčiauju ir pradedu sekantį žvejybos etapą. Jaučiu, kad žuvis stovi 0,5 – 1 m toliau, nei rytmečio metu. Lengvu rankos truktelėjimu prailginu sistemėlę. Skaitytojui noriu pasakyti, kad žvejodamas su tokiu ilgu botu ritelės lankelio nenaudoju, o pilnai tenkinuosi meškerykočio turimu ilgiu. Dabar, gi, savotiškai viską truputį prailginu ir žvejoju toliau, nenaudodamas tolimo užmetimo. Žuvis vėl aktyviai kimba.

Pravedimas su matchu irgi savotiškai gaunasi stabilesnis, nes naudoju ne 1 gramo plūdelę, bet trijų, kas palengvina ir leidžia daryti „griežtesnį“ prilaikymą. Tuo pačiu palengvinu masalo pateikimai žuvims. Žvejojant sunkesne sistemėle ir masalas greičiau nusėda ant dugno ir pravedimas truputį prailgėja. Tai jau savi šio koto pliusai.

Dar vienas pliusas šiam kotui uždedamas, kai paaiškėja, jog tavo masalą prarijo stambesnė žuvis. Tokiu atveju permetu sankabą ant prabuksavimo ir duodu žuviai darbo – kovoti su sistemėle ir upės srove vienu metu. Ritė Stradic 1000 turi tris sankabos variantus, kurie taikomi atskirais atvejais.
Pats minkščiausias skirtas itin smulkiom žuvims ir ne tokiom aršiom kovotojom kaip karšis, šapalas ar žiobris.

Antra ritės padėtis ženkliai stabdo valo prabuksavimą ant būgnelio ir būgnelis žuvies tempiamas vos vos sukasi. Šitaip galima stabdyti bet kokio dydžio žuvį, tik prieš tai reikia apsirūpinti pakankamo ilgio valu. Antra būgnelio padėtis pati populiariausias ir daugiausiai naudojama nes tik ji labiausiai vargina žuvį.

Trečia, kiečiausia būgnelio padėtis, ją perjungus valą stabdo mirtinai ir neduoda nei kiek valui atsileisti.Šią padėtį aš naudoju tada kai matau, kad žuvis nuvargusi, kyla į paviršių ir pasiduoda traukiama artyn.

Atostogų metu, žvejojant super matchu, sugauti pavyko vos keletą karšių ir vieną šapalą, o pagrindinį žuvies laimikį sudarė žiobriai. Tačiau ar šapalo, ar karšio atveju pakirtus veikdavau lygiai taip pat. Pradžioje antra pavara, o vėliau trečioji – kieta ir tol kol žuvis atsidurdavo graibšte. Pačią žuvį ilsinti, laikyti srovėje tikrai maloniau su matchu nei su botu, kuris užkibus vos didesnei žuviai linkdavo per trečdalį savo ilgio. Na, tai ir natūralu nes ten ir valai ženkliai plonesni, ir kotas plastiškesnis todėl ir traukimas žymiai sudėtingesnis.

Savo super matchu esu upėse traukęs ir galingus šapalus, ir karpius, ir karšius, ir jei tik atlaikydavo valai, kabliukai tai kotas testą išlaikydavo visada 10-tukui. Tai tvirtas ir patikimas kotas, skirtas, mano nuomone, žvejoti kur vyrauja 5-6 metrų gyliai, kimba bonusai ir teka stipri srovė. Tuo pačiu tai tarsi analogas ar atsvara boloniniam kotui.

Baigdamas savo rašinį apie žvejybą matchu Neryje noriu padaryti keletą pastebėjimų. Šio koto jokiu būdu negalima lyginti su botu nes tai ne ta „klasė“, o ir nėra reikalo. Aš tuos palyginimus parašiau tik dėlto, kad skaitytojas suprastų ką aš patyriau žvejodamas viena įranga ir ką kita. Kaip sako: nori adrenalino, žvejok botu, o nori patikimo įrankio, rinkis matchą. Ir nebūtinai tokį ilgą ir galingą. Neryje vyrauja nedideli gyliai, todėl pilnai pakanka standartinio 4,20 m ilgio koto. Kiekvienas įrankis turi savo pliusų ir minusų, todėl tik pačiam tenka atsirinkti ko reikia vienu ar kitu atveju. Kai žinai, jog kimba žuvys, kurių neina ranka „apkabinti“, turi gerai pagalvoti, kad vėliau nereiktų pasakoti kaip ten buvo ir kaip ten pabėgo.

Baigdamas noriu pasakyti, kad susiradus Neryje bent kiek padoresnę vietelę, kad ir su nedidele duobute (pagilėjimu) ir tinkamai pritaikius sistemėlę, bei jaukus galima tikėtis tikrai padorių laimikių kurie nei kiek nenusileidžia (kartais net viršija) Nemuno laimikius. Ankščiau Neryje žvejodavau tik pavasarį per žiobrių migraciją upe aukštyn, o šiemet, pats sau netikėtai atradau, kad šauniai galima žvejoti ir vasarą per pačius karščius, kai kitur kimba silpnai arba išvis su žuvies kibimu prastai.

Tai būtų viskas apie žvejybą Neryje super matchu. Atostogos eina visai į pabaigą. Šis straipsnis apie Nerį kaip ir paskutinis.