Sigitas Kazlauskas (SIGUTIS) Plūdinės žūklės specialistas

Žadėtų žaibų ir vėtrų nebuvo, bet lyti pradėjo 7 valandą ir iki vidurdienio laistė be perstojimo tik kartais stipriau, o kartais silpniau. Su draugu nusprendėme leistis į karšių ir žiobrių medžioklę. Atvykome, susimaišėme jaukus, įsiruošėme žvejybos vietas ir sėdome bandyti laimės.

Sumetu į vandenį pirmus jauko gniužulus ir darau užmetimą. Pirmu metimu ištraukiu aukšlę. Darau kitą metimą ir pakertu kažką rimtesnio. Bandau suvaldyti, bet tik iki to laiko, kol žuvis nepasisuka į upės vagą... Koto viršūnė lenkiama link vandens, galop trūksta valas ir ištariu "Ate, žuvytei", o mintyse mąstau: ūsorius, šapalas ar geras ešerys galėjo būti? Iškelti į viršų nebuvo jokių šansų.

Atsidūstu ir rišu naują pavadėlį, o lietus pila toliau. Prabėga gal dešimt minučių ir puspenkto metro ilgio graibštu išgriebiu pirmąjį žiobrį. Yeeeeeeeees, atidarymas padarytas! Dabar būtų neblogai sužvejoti ir karšioką kokį, bet...

Su draugu Alvydu žvejybą pradėjome apie 8:30 ir baigėme lygiai 12:00 val. Kartu su žvejyba baigėsi ir lietus. Taip jau dažnai nutinka, kad kai susiruoši namo, tada ir oras į gerąją pusę taisosi. Na, bet nieko nepadarysi - yra kaip yra.Tuo tarpu dar padarome keletą nuotraukų atminimui iš žvejybos Neryje.

Baigiant noriu parašyti keletą smulkmenų. Aš žvejojau 5 metrų botu, o draugas – 7 metrų.Naudojau 1 g Colmic plūdelę, Drennan N-20 kabliukus, masalui - pinkas ir 0,10 mm storio pavadėlį. Jaukai - Sensas firmos, skirti gaudymui upėje ir tamsinti bei sunkinti juodu moliu, bei prisotinti aromiksu ir pinkomis. Šiandien perlinės kruopos ir kviečiai nepasiteisino. Draugas žvejojo Trapper firmos jauku ir buvo nepatenkintas rezultatu. Kitą kartą vėl eksperimentuosime, galvosime kažką naujo...

Be žiobrių dar sugavome keletą kuojų ir plakių, iš kurių mažesni keliavo atgal į upę. Karšių šį kartą sužvejoti nepavyko, o štai aukšlės kibo net ant perlinės kruopos. Tiesa, aukšlės aktyvumu nepasižymėjo, nors viena kita ir kabaliojosi. Jei nebūtų pliaupęs taip stipriai lietus, gal žvejyba būtų ir dar labiau rezultatyvesnė. Kas žino, kas žino. Palikime tai spėjimui ateičiai.

Štai tokia šios dienos pusdienio (nepilnai keturios valandos) žvejyba Neryje su draugu.Trūkinėjo valai, linko kabliukai, merkė lietus ir, kartais pakirtus, stipriau suplakdavo širdis. Gerai praleistas laikas, krūva neišnaudotų kybių (nesugebėjau ištraukti gal kokių šešių "bonusų"), o tai ir viskas, ko žmogui trūksta iki pilnos laimės būnant žvejyboje.