Penktadienį, birželio 22 d, dariau bandomąją žūklę pasižiūrėti ar tikrai tik Vaišvydavos krantuose dabar gerai kimba karšiai. Pasirodo, kad ne tik ten, o ir Petrašiūnuose jų galima nemažai ir nemažų sugauti.

Prie vandens atvykau 16 val. Pašarų pasiruošimas, dugno "skaitymas". Pasiruošimas baigtas 16:45.  Dar 15 minučių darau šėrimą galinga šėrykla. Pradėjus žvejoti lygiai 17: 00, kibimo teko palaukti tik 20 min. O paskui prasidėjo toks kibimas, kad senai Kauno mariose tokį beturėjau! Nespėjus pilnai įtempti valo, kad fyderio viršūnėlė užimtų darbinę padėti, karšis jau paėmęs tempdavo į save. Dėl tokių netikėtumų kibime nemažai žuvų nepasikirto, bet juk ne žuvis buvo svarbiausia, o patikrinti, ar ji apskritai šituose krantuose susibūrusi, ir suplanuoti rytojaus dienos žūklę tikintis pagauti gražių karšių. Tos dienos rezultatai gaudant 5 valandas: 6 karšiukai ant kranto. 2 is jų perlipo 1 kg kartelę, kiti - nuo 700 g iki 1kg.

Šeštadienį į kompaniją pasikviečiau TATĄ su sūnum Simu. Nusprendžiam nuo ankstyvo ryto pulti Kauno marias ir užkurti karšiams tikrą pragarą, nors aš perspėjau, kad rytinis kibimas mariose ne visada būna sėkmingas. Taip mums ir buvo...

Prie vandens atvykom 6 val. Vėl tos pačios procedūros, kaip ir visose žūklėse. Prasideda nuo pašarų maišymo, paskui įrankių pasiruošimo, dar dugno prasistuksenimo, nes atvykus iš ryto į vakarykštę vietą ji jau buvo užimta. Bet už 100 m buvo dar viena perspektyvi laisva vieta, tai mes ten ir apsistojom.

Žvejybą pradėjom 8 valandą. Gal kiek užtrukom su pasiruošimu, bet padarytas darbas tikino laukti geriausio...

Deja, iki 12 val turėjom po vieną neaiškų kibimą ir viskas. Net smulkmė nesirodė, bet kaip žinodamas pasakiau, kad nuo 16 valandos reikalai pasitvarkys. Žvejys, užėmęs mano vakarykštę vietą per pietus ją atlaisvino, nes ir ten kibimo nebuvo. Aš su daiktais persikrausčiau ten.

Pirmas karšis po 16 val užkibo TATAI. Po gerų 10 min ir aš pirmą įkirtau. Traukiu – matau jau ir TATA iškėlęs meškerę vėl traukia. Ir vėl prasidėjo karšių „genocidas“.

Karšių kibimai buvo labai įvairūs: tai vos vos drebina galiuką, tai gražiai lenkia.

Žvejybą baigėm 23 val. Kibimas buvo jau kiek aprimęs, bet tikrai nesibaigęs – iki paskutinės pašaro saujos karšiai dar kibo. Labai daug žuvies nutraukė pavadėlius( 0,10 – 0,12 mm ). Nors karšiai ir dideli, ir kibimas atrodė geras, bet uždėjus storesnį, 0,16 mm pavadėlį, kibime atsirado ilgos pauzės ir kibimas suprastėjo.Palyginus rezultatus matėsi, kad pas TATĄ buvo kur kas daugiau stambesnių karšių, nei pas mane. Kodėl - neaišku, gal vieta, gal pašaras, o gal sėkmė ir patirtis.

Bendras pagautos žuvies svoris perlipo 25 kg, bet  kiek tiksliai nesvėrėm, nes žuvį teko paleidinėti.  9,5 metų TATOS sūnus pagavo ir savo rekordinę žuvį, svėrusią 1,87 kg.

Tą nekibą iš ryto greit pamiršom ir svarstėm, kiek ten jų dar stovi ir "laukia" kabliuko su masalu...

Gražvis