Sesija –  rimtas metas. Sėdime palinkę prie knygų, kaip žiemojančios varlės po pernykščiais lapais ir gyvenimo nematome… Smegenys perkaito po eilinio egzamino ir nusprendžiame atgaivinti neuronus prie šalčiu alsuojančios upės. Dėžutės pilnos egzamino išvakarėse rištų strymerių, nuojauta kužda, kad žūklė bus sėkminga. Kadangi ne vienerius metus pirmiausia bandydavome pagauti upėtakį ir tokia žūklė daugelį kartų nuvylė, šį kartą masalus rišome ant 5/0 dydžio kablių. Kabliuku tokį daiktą pavadinti neapsiverčia liežuvis.  Mūsų taikinys –  lydekos. Nors daugelis jas laiko antrarūšėmis ir menkinančiai vadina “kapliadančiais”, mes margašones gerbiame ir vertiname. Yra skirtumas, kai viena iš dešimties žūklių  būna rezultatyvi, ir to, kai beveik kiekvienoje duobėje gali sulaukti kibimo arba suvilioti žuvį.

Kadangi mano galvoj švilpia vėjai ir aš esu neatsakingas, per klaidą pasiimu didele ritę su 6 klasės šniūru ir 4 klasės meškerę. Žinoma tai pastebiu tik prie upės, todėl nieko jau nebepakeisime ir tik nusijuokiame, kad lydekas žvejosime subtiliai. Pasidaliname pirmu alaus gurkšniu su upe ir brendame į ledinį vandenį. Strymeriui dar nespėjus dorai sušlapti, jau antro pravedimo metu, jį atsiveja ir griebia pirmoji aštriadantė. Ne pati didžiausia bet nustebinti sugebėjo.

Kupini tikėjimo einame tolyn tikrindami kiekvieną ramesnį užutėkį .. Prieiname didelę duobę, kurioje prieš porą metų esame radę nemažai lydekų. Šįkart jos pasirodo įnoringesnės ir tenka ilgokai pavargti kol pavyksta vieną suvilioti- Laurynas baltai mėlynu strymeriuku sugauna aršų “peiliuką”,  kuris besivydamas masalą išvaikė aukšlės į šonus.

Toliau brendame per neužšalusias pelkes, įklimpdami iki juosmens. Lauke minusinė  temperatūra todėl tenka karts nuo karto nukrapštyti ledukus nuo žiedelių.  Prie bridbačių veilokinių batų limpa sniegas. Bet nuotaika vistiek puiki. Ramumose palei krantus pavyksta suvilioti ir rimtesnių plėšrūnių. Dar dvi, beveik 2 kilogramus sveriančios priešininkės smagiai palankstė liaunus meškerykočius.

Vakare sėdėjome prie laužo, kepėme vakarienę, virėme kavą ir dalinomės žūklės įspūdžiais. Džiaugėmės, kad pavyko sukonstruoti tokius lydekinius masalus, kuriais be vargo galima žvejoti 4 klasės kotu, visiškai jo neperkraunant ir taikliai metant. Patys sau sugriovėme mitą, kad lydekas reik gaudyti 10klasės ” kuolu”. Kilo idėjų apie įrangos patobulinimus ir pritaikymus lydekų žūklei upėse. Diena praėjo šauniai, todėl ir kitiems rekomenduojame bandyti suvilioti viduržiemio lydeką, juolab, kad sąlygos tam šiemet puikios.

Justas
Visa informacija apie muselinę - portale www.flyfishing.lt