Jau ketvirtas sezonas iš eilės, kaip lankausi su kolegomis Papėje ir toks aiškus ir paprastas žvejybos scenarijus rodosi vis prastėja bei nuolat kinta. Išties, pradėję lankytis birželio pradžioje vis manėme, kad atvykstame "per anksti, nes dar šalta", todėl savo sekančią kelionę jau planuodavome pavėlinti ir taip "sugauti" tą geriausią momentą, kai gamta jau pabudusi ir dosniai dalinasi savo „prabudusių“ žuvų gausa.
Deja ir šiemet, atvykus birželio 12 dieną po beprotiškai ilgo ir šalto pavasario ir, prieš tai praėjus ypač karštai savaitei, kai kolegos poilsiaujantys Papėje "lepinosi" net +30'C šiluma, buvom sutikti, kaip įprasta šaltai - tik +14'C. "Bocmanui" ir man, tai jau labai gerai pažįstamas metas. Teliko laukti ir tikėtis, kad orai netrukus pasitaisys ir sušils. "Karštąją" savaitę (prieš tai buvę) kolegos, deja irgi negalėjo pasigirti ypatingais laimikiais ir todėl, po trumpos apžvalgos, nutarėm imtis "didžiųjų" Papės ežero plotų. Nenukritęs vandens lygis ir jau sužėlę žolynai rodė, kad perspektyva su lynų žvejyba turėtų būti gera.
Kolega Rimas, atvykęs savaitę prieš pat mus - "išraižęs" ir jau ne kartą "peržegnojęs" spiningu ežerą tegalėjo pasigirti tik labai aktyviai kimbančiomis mažomis lydekaitėmis, na ir kol kas viena stambesne 1,6 kg lydekaite. Rimas mus perspėjo neimti "nestandartinių" lydekaičių, nes šiemet latvių inspektoriai yra ypač akyli imamos lydekaitės dydžiui (mažiausias dydis turi būti ne mažiau kaip 50cm) ir geriau tuo nerizikuoti, nes 200 latų bauda garantuota! Tiesą pasakius ir patiems nekilo rankos tuos peiliukus imti, tik, net ir su vienu guminuko kabliu, kai kurios lydekaitės būdavo pakankamai sužalojamos ir kažin ar jau vertėjo paleisti atgal dėl sužeidimų, bet kaip sakoma įstatymas yra įstatymas.
Kadangi jūra šėlo, o ežere vėjas visad buvo pakankamai didelis, teliko ir mums imti spiningus ir traukti ieškoti perspektyvių vietų lynų žvejybai ir pakeliui lupti nedideles lydekas tikintis, kad užkibs ir viena kita geresnė. Kaip nebūtų keista, pasakojimo autoriui tą dieną pavyko suvilioti tik "geresnę" 1,4 kg lydekėlę ir tai buvo jau gal šešta ar septinta iš pagautų ir paleistų... Nesisekė ir kolegoms - kibimų apstu, bet rezultate į krantą nėra ką vežti... Vakare krante tik minėtoji lydekėlė ir kolego Rimo 400 g ešerys!
05
Kitos dienos sekė labai panašios - jūra bangavo, lietūs plovė, gal tik išskirtinę vieną žvejybą pavyko surengti kolegai Gediminui, bet lynų kibimo nė kvapo ir rezultatas labai kuklūs: keletas stambesnių raudžių ir kuojų. Neištvėręs blogo oro keliamos nevilties - Gediminas išbandė ir kanalą (anksčiau puikiai kanale kimbantys karosai, visad paįvairindavo žūklę). Deja rezultatas irgi daugiau nei kuklus - tik du stambesni 600 g ir 700g karosiukai, kibę tą dieną išskirtinai vangiai.
Pagaliau, po savaitės, nurimus "ventiliatoriui" išsiruošėm lynų. Nuotaika ryte pakili ir mintyse klausimas - ar rezultatas bus? Po penkių valandų esame krante ir geru rezultatu to nepavadinčiau, nes "Bocmanui" užkibo tik vienas lynas. Gerulis, apie 1,5 kg, man iš stambesnių laimikių tik lydekėlė, atsitiktinai užkibusi ir saugojusi pašertą vietą nuo piktų raudžių. Visa laimė, kad kabliukas įkibo į pačią lydekėlės lūpą ir tikrai nesitikėjau jos ištraukti, bet kaip matyti iš nuotraukos irgi puikuojasi krante, nors ir tik 800 g...
Deja artėjančios Lygo šventės nuotaika mūsų taip pat nešildo, nes orai tebėra labai vėjuoti ir telieka tik viena galimybė bandyti spiningauti ir rūšiuoti – matuoti, žodžiu vykdyti neįskaitinių lydekaičių "surašymą". Tas "surašymas", pora kartų išplaukus, pabosta taip pat ir dabar jau susimąstome naujai - ką gi daryti su tuo tikslesniu sekančio sezono planavimu? Ankstinti, vėlinti - ką keisti? Nuotaikos prastos...
Kas dėl lydekaičių kibimo, jis - tikrai pasižymėjo dideliu aktyvumu, nes guminukai buvo tiesiog draskomi. Keista, bet net keičiamos "Mann's", "Relax" guminukų spalvos kibimo nepablogindavo, nors pagrindinės kibiausios spalvos mums buvo balto guminuko kūnelio su įvairiomis nugarėlėmis (juoda, ruda ir t.t.) ir geltono su visomis variacijomis... Kai kurie guminukai tarnavo "rekordiniam" kiekiui (10-12 vnt) pagautų lydekėlių, kitiems jau ir pirmoji ataka buvo paskutinė - nes netekdavo uodegos! Kas keisčiausia, kad uodegėles labiau nukąsdavo kiti plėšrūnai - ešeriai...
Teko išsitraukti visus likusius sveikuosius guminukus revizijai ir čia atkreipiau dėmesį į kolegos Rimo patobulinimus. Vienšakiui į pagalbą buvo įmontuotas ir dvišakis kabliukas iš apačios. t.y. galvutėje apačioje, pragręžus skylutes, buvo įlituota papildoma kilpelė ir vėliau per ją uždėtas kabliukas. Variantas sudomino, todėl kelias nuotraukas prisegu.
Ne kaip su lynų pagavimais sekėsi ir latvių žvejams „tinklininkams“, nes po žvejybos užsukę pasišnekėti nieko gero neišgirdome. "Neina" - toks buvo atsakymas: suprask, kad orai jau atšalo ir lynai nejuda.
Pavadinęs šios žvejybos nuotykius "Mitai ir tikrovė" norėčiau papasakoti trumpai apie tuos Papės mitus... Dar 1991 m., kai tik pasitraukė iš Papės rusų kariškiai ir pats Kurzemės kraštas buvo praktiškai nelankomas atvykėlių - laimikiai ir sklindančios legendos apie juos iki šiol kaitina vaizduotę savo gausa. Per savaitės žvejybą būdavo pagaunama iki 50 lynų nuo 1,0 kg iki 1,5 kg, lydekų, karšių, jūroje neatsitiktiniai laimikiai - unguriai, jau nekalbant apie plekšnes ir žiobrius. Deja, po 1999 metais atidaryto Būtingės naftos terminalo jūroje pagaunamų laimikių jau ženkliai sumažėjo. Turbūt neminimi oficialiai nežymūs naftos nutekėjimai, o ir oficialiai paminėti teršalų išmetimai, nustūmė žuvies būrius nuo pakrančių. Paminėtina 2001-11-23 viena iš didžiausių ekologinių katastrofų, kai nutekėjus manoma net 59 tonoms naftos - padarė savo juodą darbą ir iki šiol, manome kalbantis tarpusavyje, kad žuvies ištekliai taip ir neatsistato. Nėra dažni laimikiai tokios žuvys kaip ungurys, žiobris - ta pati plekšnė tapo žymiai smulkesnė. Gal mane palaikysite aršiu žaliuoju, bet išties aš prisiliečiu prie dabartinės žvejybos padėties ir situacijos supratimo tik dabar. Kas darėsi tuoj po avarijos ir kelis metus po to - geriau galėtų papasakoti tuo metu poilsiaujantys ir renkantys (valantys) paplūdimius tiek žvejai, tiek kiti poilsiautojai... Aktyvų spaudimą paskutiniu metu jaučia ir pats Papės Ezers, nes turizmui vis labiau plečiantis, gausėja ir meškeriotojų būrys, ieškantis laimikių ir jau seniai sutikti ne lietuvį šiame krašte yra sunku.
Kitas įsimintinas kolegų pasakojimas apie menkės sugavimus jūroje, kai kariškiams išleidus pažvejoti jūroje (anksčiau buvusi pasienio zona garsėjo savo griežtais potvarkiais) – šie, nuplaukę pilkeriauti, sugavo pilnas pintines menkių. Pasakojama, kad žvejai ištempti valties į krantą vieni jau nesugebėjo. Tokių ir panašių mitų yra ir daugiau. Apie juos galėtų papasakoti jau senai Papėje besilankantys kolegos, bet apie kiekvieną mitą reiktų turbūt kalbėti atskirai ir surinkti anų metų faktus, jau būtų kito "nuotykio dalis"...
Sau svarstysime ir ieškosime to stebuklingo laiko, momento naujai ir vėl. Norisi, kad kita žvejyba taptų įsimintina ilgam. Laimikių nelinkėsiu, todėl atsisveikinant sakau: "Nei žvyno..."
OneElectric