Akiniai

Žvejoklis iš Mėmelio

Sekmadienis, balandžio 10 d., buvo skirtas atviro vandens sezono atidarymui. Ta garbinga proga išdūmėm į žemupį bandyti laimės Veržėje. Važiavom nežinodami, ką ten rasime, koks vandens lygis, kokio stiprumo vėjas bus ir ar nereikės, kaip pernai metais, stovėti ant užtvindyto tilto laukiant ne žuvies, o 52 g.

Atvykus matėsi, kad bus ragų kontora su žvejyba, nes vandens lygis dar labai aukštas, nuo kranto žvejoti neįmanoma, tik nuo tiltuko. Vandens paviršiuje malėsi „Sigučiai“ (aukšlės), kas nuteikė optimistiškai dėl gilesniuose vandens sluoksniuose esančios gyvybės. Truputi suklydom. Pora valandų visokiais būdais pabandžius, susirinkom įrankius ir išlėkėm, pasak Dubos, „laimės ieškoti“.

Kitas - sustojimas Nemuno senvagė. Srovė „jėzusinė“, viskas apsemta, kelios mašinos, vienoje kurių du vyriokai švelniai draskė 0,7 butelį. Kibimo nebuvo, nėra ir nebus.

Judam toliau link kažkokio kanalo. Ženklai pakelėje įspėja, kad kelias apsemtas, tačiau tik nuvažiavus kelis kilometrus pamatėm, jog jis pradingsta vandenyje. Na ką.... plaukiam. Puskilometriukas žiūrint i nueinančias bangeles pro džipo langą ir mes vėl sausumoj. Metam musės lervas, kukurūzus, sliekus į vandenį ir laukiam. Pirmas kibimas man ir pirma kuoja ant kranto. Yes! Kibo kibo, kai kam daugiau, kai kam mažiau kol sukilo baisinis vėjas. Tada prasidėjo linksmybės... Duba keikėsi, dejavo kad negali su 8-ke susitvarkyti užkibus žuviai, nes vėjo pasipriešinimas didelis, bet vis tiek kriokdamas „ateik čiaaaaa !!!!” lupo kuojas iš vandens. Paskui įpainiojo sistemą medyje. Bendro, pajėgom krapštėm ją lauk. Aš užsikoręs ligi dangaus, kitas pilietis su Fiskars kirviu skirtu malkom skaldyti darbavosi apačioje. „Krito ąžuolai“... malkų žvejai turės toje vietoje visam vasaros sezonui už tat žvejyba galima tęsti toliau. Vėjas niekaip nenorėjo nurimtai, tačiau kibimas nurimo visiškai, todėl apie pietus pradėjome ruoštis link namų. Be kuojų pakliuvo keli karšiokai, ešeriai, vienas plakis prie kompanijos, Duba „išpumpavo“ medžio šaką iš vandens. Žuvys tikrai gražios, pavasarinės, drąsiai apie kiekvieną galima pasakyt „Nu bet tai kaiiiii didumaaaaa!!!!!!!”. Nuo saulės ir vėjo grįžom raudonom „snukiaknygėm“, aš su varvančia nosim, bet sezoną atidarėme!