Prieš kasmetines ir tapusias tradicinėmis atostogomis Lietuvoje, spalio mėnesį susiskambinau su Alfredu, aptarėme savaitgalio žūklę (kur kuris sėsim) ir sutarėm, kada susitiksim. Ankstyvą rytą nutarėm susitikt prie Walthamstow Reservoirs, o paprasčiau rašant - Stow. Kadangi jau žinojau į kokį swimą (sektorių) eisiu, tai 5 val. prie vartų buvau pirmas, nors vartus atveria tik nuo 7 valandos. Ir kaip netruko paaiškėti, atvažiavau nei per anksti, nei per vėlai, nes jau už pusantros minutės prisistatė dar vienas žvejys, kuris taip pat norėjo žvejoti mano pasirinktam swime. Na, reiktų papasakoti kaip čia pas mus viskas vyksta - vartai atidaromi 7 val. (žūklė šiuose telkiniuose leidžiama tik dienos metu), o norint gauti gerą vietą, reikia atvykt anksčiau, nes sezono metu žvejai čia renkasi jau nuo 3 valandos. Truputis apie sektorių - tai labai geras sektorius. Jame yra viskas, ką aš mėgstu - ir salos kampas, ir atviras vanduo ir šiek tiek įlankos. Jau trečia diena į įlanką pūtė gan stiprus šiaurės vakarų - šiaurės vėjas, ir būtent esant šiai krypčiai toje įlankoje galima tikėtis išvažiavimo, ir ne vieno. Žinojau, kad tiek penktadienį, tiek šeštadienį šiame swime sėdėjo karpininkai, ir ne šiaip naujokai, o seniai ir sėkmingai gaudantys Stow karpius, bet jų rezultatas - absoliutus nulis. Ir tai padėjo man apsispręsti, nes būtent pučiant šios krypties vėjui į įlanką ateina karpiai.

Taip kad trykšdamas optimizmu, plius žinodamas, kad ant ryt skrisiu į Lietuvą, ir dar kad neliūdėti Alfa ant kompanijos įsitaisė šalia manęs.

Vėjas buvo šaltas, kaip minėjau šiaurės vakarų - šiaurės. Iki šiol nesuprantu - Lietuvoje nuo mažens tarp žvejų girdėdavau kalbas, kad jei jau vėjas šiaurinis, sėdėk namuose. Nenoriu su tuo sutik, nes manau, jog tarp „gerų“ vėjų (pietų, pietvakarių, vakarų) šiaurinis pastoviai man būna produktyvus. Iš asmeninės patirties pats prasčiausias man- rytys.
Na optimizmo mažėjo su kiekiu išgertos arbatos ir kavos. Būčiau jau prisnūdęs, bet užsuko Alfa su markeriu rankose, kuris dėl kažkokių, tik jam suprantamų priežasčių (gal jautė kad jo swimas „tuščias“), nuėjo į kitą sektorių tikrinti gylių ir matuoti atstumų. Nesulaukęs kibimo, apie 14 val. pradėjau galvoti apie 1-ąjį komplekso ežerą, kuris skaitomas lengvesniu. O aš kaip jau minėjau, prieš išskrendant į Lietuvą buvau nutaręs žūt būt sulenkti kotą. Kadangi išlakėm daug vandens su Alfa, nutariau nueiti pasipildyti jo atsargas ir pasižvalgyti po 1-ąjį komplekso ežerą. Vietų laisvų buvo, bet prastovėjus 15- 20 min. nepamačiau jokio ženklo, kad žuvis butų, o ir nuojauta nieko gero nekuždėjo. Kai dabar pagalvoju, gerai, jog ir neperėjau, nes neaišku ar būčiau ką sugavęs.

Grįžęs pradėjau sukti galvą, kame čia reikalas kad nekimba, kur žuvys. Gal reikia swimą keisti. Nutariau užkąsti. Staiga išgirdau kibimą. Dėl gana nepalankaus kampo, ir dėl to, kad buvo žvejojama arti į vandenį panirusių šakų, stabdis buvo pilnai užveržtas. Dešinį kotą žuvis taip timptelėjo, kad pastarasis vos neiššoko iš stovo. Reikia paminėti, kad toje ežero dalyje yra nedidelis kanalas, maždaug 20 m. ilgio ir 6 m. pločio. Jis jungia du telkinius. 8 kartus iš 10-ties, užkibusi žuvis visada neria po nusvirusių medžių šakomis, todėl pakėlęs kotą laikau žuvį, neduodamas nei trupučio valo, bijodamas, jog ji nepalystų po šaknimis. Buvau labai nustebęs, kai karpis pats išėjo į atvirą vandenį. Priėjo Alfa. Aš net šiek tiek nusivyliau, pasakiau, kad turbūt mažiukas, nes nejaučiau jokio pasipriešinimo, o ir karpis pats ėjo į mane. Ir tik likus 10 metrų, karpis parodė savo tikrąją jėgą. Na bet susitvarkėm, ir …. o džiaugsme, po svėrimo paaiškėjo, jog tai mano šio ežero PB (personal best), 33 lb 06 oz mirror. Buvo trečia valanda. Išbandėm naują Alfos fotoaparatą.
Valgis jau nerūpėjo. Pradėjau rišti naują rigą (sistemėlę) kairei meškerei, kuri buvo užmesta link salos ir į kurią aš dėjau mažiausiai vilčių, nors prieš pusę metų ji būtų buvusi svarbiausia. Tai reiktų paminėti, nes ant salos kampo augo ąžuolas, ir prieš pusę metų, po audros jis lūžo ir įkrito į vandenį. Tad, nežinodamas nei šakų dydžio, nei kiek jos panirusios po vandeniu, ten mesti nenorėjau, nes yra didelė tikimybė prarasti žuvį, bei su stipriu šoklyderiu nutrūkus ir susipainiojus tarp šakų žuvis greičiausiai nugaištų. Bet čia įsikišo Alfa, perkalbėjo mane ir pasiūlė tokį „nekaltą“ variantą. Ir aš susigundžiau. Žinoma, prisukęs ritės stabdžius. Atstumas tarp manęs ir tos vietos apie 120 jardų. Na tokiu atstumu, pučiant vėjui šiek tiek iš šono, metant gaunasi nedidelė „baranka“, tad po vandeniu valas ėjo šiek tiek išgaubtai. Tokiais atvejais būna, kad karpis paima ir išspjauna masalą, o signalizatorius tyli. Bet laimei turėjau laiko perpatikrintus Delkim. Ištraukiau kitą meškerę po 5 valandų mirkymo (aš tiek ilgai tame telkinyje nelaikau masalo užmesto), nutariau permesti į kitą vietą. Išgirdau vieną „pyp“. Dirstelėjęs pamačiau, jog kairės meškerės, užmestos prie įgriuvusio ąžuolo galiukas virpėjo. Tai buvo daug geresnė kova nei pirmos žuvies. Galbūt, tai pati stipriausia žuvis UK šiame sezone. Pasirodo, jog tai buvo 28 lb 12 oz veidrodukas. Galiu pasakyti, kad aš jau galėjau eiti namo, bet Alfa atsikraustė pas mane į palapinę ir gerdami arbatą turėjom apie ką pašnekėti. Bekalbant vėl ant tos pačios meškerės (prie salos) užkibo žuvis, tik kibimas buvo toks drop back (valą atleido) ir šį kartą 25 lb 04 oz mirror (veidrodukas) gulė ant mato.

Tai vat tokios išėjo išleistuvės prieš atostogas į Lietuvą. Tame tvenkinyje tai buvo super rezultatas, ir mes su Alfa tai žinojom. Dėkui jam už kompaniją ir už pagalbą.

Gaudyta buvo ant mano pačio mėgstamiausio „snowmen“ arba besmegenio, ant SBS HD serijos boilių su 12mm fruit&nut pop up, PB jelly-wire 25lb pavadėliu, nash twister (mano mėgstamiausi) 8 dydžio kabliukai, Kordos 3oz pear lead ir ESP leadkoras.

P.S. Tiesa, grįžęs iš Lietuvos kitą dieną jau vėl buvau ten pat. Užkibo 17 lb10 oz žvynius, o kitą savaitgalį iš to pačio kampo 25 lb 06 oz veidrodukas. Planavau dar iki Šv. Kalėdų ten apsilankyti, bet staiga į UK atėję šalčiai ledu padengė ežerus. Tad reiks sulaukti atšilimo bei vėl ten apsilankyti ir išbandyti keletą naujovių.

Andrius, „Tėvas“
www.carpblog.lt