Ruduo yra kiekvieno muselininko laukiamas ir bene sėkmingiausias metų laikas, kai kiekvienas iš mūsų stengiasi kuo daugiau savo laisvalaikio praleisiti žūklaudamas. Bet nepaisant to, į „Išvalykime Vilnelę“ renginį susirinko iš ties gausus būrys dalyvių.

O viskas prasidėjo iš pirmo žvilgsnio nuo visiškai nekaltos forumo temos “Artėjantis ruduo”, kurioje kolega Saulius pradėjo kalbą apie į Vilnelę atplaukiančias neršti lašišas ir šlakius. Apie didį savo norą, nors šiek tiek, kiek leidžia dirbančio žmogaus jėgos ir galimybės, prisidėti prie jų apsaugos savo kukliu indėliu.
Kaip žinia, Vilnelė yra unikali lašišinių žuvų nerštavietė, kur lašišos savo lizdus “suka” upėje, kuri teka per patį miestą. Žinant tai, nedoriems piliečiams kyla noras lengvai, neteisėtais būdais prasimanyti žuvies. Sekliame ir skaidriame rudeninės upės vandenyje neršianti lašiša yra lengvai pastebima, be to, stipria uodega išplaktas elipsės formos lizdas yra šviesaus, smulkaus žvyriuko ir yra gerai pastebimas tamsiame upės vagos fone.
Praeitais ir užpraeitais metais būsimieji „flyfishing.lt“ klubo nariai savarankiškai stengdavosi atlikti profilaktinius pasivaikščiojimus Vilnelės pakrantėmis. Kas įdomiausia ir tuo pačiu keisčiausia, kad vos ne kiekvieną kartą pakankamai greitai būdavo sutinkamos žmogystos, besielgiančios gan įžūliai, ypač jeigu sutikdavai juos būdamas vienas arba skubiai šalindavosi jeigu mes eidavome 2–se ar 3-se. Galo gaila, kad nei karto nesusitikome AA inspektoriaus, nors tai tiesioginis jų darbas, už kurį gauna atlyginimus, o ir važiuoti toli nereikia.
Taigi, buvo pasiūlyta rengti sistemingus, Vilnelėje neršiančių lašišų saugojimo reidus, nes kažkam juk tai reikia daryti- o mums matyt tai labiausiai rūpi. Manau, kad šiemet tai bus daroma labiau sistemingai ir koordinuojant savo veiksmus su „Merkio“ klubu.
Atsižvelgiant į tai, kad spalio 1-2 dienomis vyko atviras Latvijos muselinės žūklės čempionatas, o spalio 14-15 dienomis - „flyfishing.lt“ organizuojamas tradicinis renginys „Lydeka 2006 Ruduo“, buvo nuspręsta spalio 7 dieną daryti 1-ąjį pasivaikščiojimą Vilnelės krantais, o kad iš to būtu daugiau naudos, dar ir šiukšles aprinkti. Iš anksto paieškojom bendraminčių ir pagalbininkų. Į kvietimą pirmasis ir su didžiausiu supratimu atsiliepė Arvydas iš http://www.baidares.lt/, kuris mielai parūpino porą baidarių, kurios kaip vėliau pasirodė, labai pravertė, plukdant į jas sukrautus šiukšlių maišus pasroviui iki patogios iškrovimui vietos, kur maišai buvo perkraunami į Arvydo „kovinį“ autobusiuką. Arvydo dėka buvo išgabenta didžioji šiukšlių dalis. Atskiras AČIŪ Arvydui ir lauksime jo su savo draugais (žinome tokių esant) kitame mūsų renginyje!
Išaušo saulėtas spalio 7 dienos rytas, oras kaip reta nuostabus. Visi kaip vienas atskubėjome į Belmonto krioklių prieigas. Pakeliui susitinkame Kęstą ir Egidijų, kurie tikri šaunuoliai - jau spėję patikrinti ar ‚neleidžia bridkelnės‘ ir išbandę po keletą savų muselių ir pričiupę vieną „sportinį“ kiršliuką, kuris buvo paleistas „perduoti linkėjimų savo tėveliams“. Šaunieji mūsų kolegos, spėję suderinti malonų su reikalingu, bežūklaudami išžvalgė upę ir mus nuramino, kad šiukšlių nėra daug ir mes greitai be didesnių pastangų spėsime apeiti bei išvalyti numatytą upės ruožą nuo Belmonto krioklių iki Zarasų gatvės tilto.
Susirinko tikrai pakankamai gausus talkininkų būrys – „flyfishing.lt“ klubiečiai, jų šeimos nariai, svečiai – Marius su dukra, jau minėtas Arvydas ir žinoma visur kur mus lydintis fotografas Vladas. Beje, jauniausiam šio renginio dalyviui Vincui buvo tik 3 mėnesiai, kuris daug miegojo ir kvėpavo grynu rudeniniu oru.
Ilgai nelaukę ir aptarę savo veiksmus, išsidalinome šiukšliamaišius, pirštines ir nusistvėrę baidares pajudėjome link upės. Čia, dar net neįbridus į upę, netikėtai paaiškėjo vienas faktas – mūsų „šnipų“ Kęsto ir Egidijaus pateikti žvalgybos duomenys švelniai tariant neatitinka tikrovės. Šiukšlių vos priėję upę radome ne daug, bet LABAI DAUG! Supratome, kad be darbo neliksime ir malonaus nevarginančio pasivaikščiojimo šį kartą nebus. Pirmieji maišai buvo užpildyti nuėjus vos 10-20 metrų. Aštrios sudaužytų butelių šukės pjaustė maišus, pasirodė, kad paimdami po vieną tuščia maišą suklydome, todėl kiekvienas nusičiupome dar po 2-3 maišus atsargai. Mano ir dar vieno kolegos mintis plaukti margašone baidare ir rinkti pilnus šiukšlių maišus iš kolegų taip pat pasirodė ne pati geriausia, todėl jau vos už 100 metrų nuo mūsų įsėdimo, kaip bebūtų gaila, teko ropštis iš baidarės lauk ir krauti sparčiai pildomus ir didėjančius šiukšliamaišius tiesiai į baidarę, o tam, kad ji nuo mūsų ‘nepabėgtu’ prisirišome virve ir leidome ją prieš save pasroviui.
Neužilgo, pasitaikius tinkamai progai, vandenin buvo nuleista ir antroji baidarė. Talkininkai pasklido po abejus Vilnelės krantus, šiukšlės renkamos ne tik iš vandens ir pakrančių, bet ir gerokai toliau nuo kranto, kur jas sukėlė pavasarinio potvynio vanduo. “Asortimentas” pats įvairiausias – gausiausiai alaus ir vodkos butelių, poilsiautojų pamestas futbolo kamuolys, naktipuodis, senos padangos, bamperiai, madingos šlapios rankinės, moteriškos pėdkelnės (ot išdykėlės), plastikinė tara, tuščios maisto produktų pakuotės, bei maisto produktai – sveika žemės riešutų skardinė, bei 1-o, 2-o ir 3-o būtinumo daiktai :) Tarp kitko, kur dingo futbolo kamuolys, kas jį priglaudė ir ar kas ragavo tuos riešutus? 
Pasitaikius progai visi susirinkome aikštelėje prie pat upės, surinkęs maišus iš aukščiau privažiavo Arvydas, sukrovėme su savimi atsineštus ir atplukdytus – gavosi 1-asis pilnai užpildytas autobusiukas. Tikslaus skaičiaus nepasakysiu, bet manau 35-40 maišų buvo.
Šiek tiek atsikvėpėme, o tuo tarpu tėveliai paplukdė savo vaikus baidarėmis – kas už virvės palaikė baidarę su jaunuoju talkininku srovėje, o kas ir pasroviui nusiyrė. Judame toliau, nes laikas bėga nenumaldomai, o mes tik pusiaukelėje. Galima sakyti, kad nieko ypatingo nebevyksta – einam, renkam, einam, renkam ir taip einant renkant mane apninka mintys – mūsų triūsas be abejonės yra reikalingas, naudingas ir ženklus, bet ar ilgam Vilnelės krantai liks švarūs nuo civilizacijos atliekų, kurios lengvabūdiškai, neapgalvotai ir ne vietoje buvo išmestos poilsiaujančių gamtoje žmonių. Nesuprantama tokių žmonių psichologija – radęs švarų gamtos kampelį ir palikęs po savęs jį prišiukšlintą, kažin ar pats benorėsi į jį sugrįžti? Šaunu ir pagirtina, kai poilsiaujantys gamtoje susirenka ir išsiveža savas šiukšles, dar geriau kai surenka paliktas svetimas, o visų geriausiai, kad tai kaip mes švarinome Vilnelę matė ir patys dalyvavo mūsų vaikai. Jei negalime pakeisti kitu, bandykime pasikeisti mes patys.
Mūsų 1-ąją Vilnelės valymo akciją teko pabaigti nuėjus 2/3 numatyto maršruto. Vienintele ir pagrindinė priežastis – pasibaigė šiukšlių maišai. Jų buvo pripildyta viso 70. Baidares keliame ant Arvydo „buso“. Pavargę, bet patenkinti nuveiktu darbu, spaudžiame viens kitam dešines, susirenkame kur ne kur pakelėje paliktus maišus ir skirstomės iki sekančio susitikimo Vilnelėje. Bet šį kartą saugoti neršiančių lašišų ir šlakių. Mūsų žvalgai nesnaudžia ir pranešą apie Neryje sugaunamus pirmuosius šlakius.

Goga


Komentarai