2006-04-15
Jau tradiciškai, pirmajai rimtai pavasarinei žūklei pasirenkam Nemuno žemupio upę Veržę. Šį kartą surinkom pilną ekipažą, nusiteikusį rimtai pamojuot meškerėm, o tai pat prisijungė ir Klaipėdos atstovas Akiniai. Taigi, dar su tamsa, be jokių nuotykių pasiekėm žūklės vietą. Kaip žinia, šiemet nebereikia registruotis pasienio ruože žūklei nuo kranto, kas sutaupo nemažai mūsų laiko ir nervų stovint eilėje prie pasienio užkardos. Žinoma asmens dokumentą turėti būtina. Pirmasis upės vaizdas tikrai nudžiugino, vanduo pakilęs, tačiau tikrai žvejybai tai netrukdys, vandens paviršius visas raibuliuoja, kas rodo, kad žuvies čia tikrai apstu. Tačiau vienas veiksnys kėlė nerimą - visiškai nėra srovės.

Žinoma, kai nėra srovės, žūklė paprastesnė, galima naudot lengvesnę plūdę, nereikia dažnai permetinėt, paprastesnis žuvies jaukinimas, tačiau nesant srovės, žuvis kimba daug atsargiau. Ir iš tiesu, žuvis kibo labai atsargiai, plūdė vos prinirdavo ir jau reikėjo kirsti. Gaudantiems dugninėmis tai labai apsunkino žūklę. Na bet mes jaukinom, traukėm plakius ir džiaugėmės tokia žūklę. Kibo nors ir atsargiai, tačiau visą diena be perstojo. Labai smagu, kad prie manęs, žvejojančio ilga sportinio tipo meškere, prisijungė ir Valode, įsigijęs 8 metrų kotą. Pirmi bandymai jam nelabai pavyko, todėl keletą valandų jis pratinos prie ilgos meškerės ypatumų, bet paskui, perpratęs kaip ir kas, sparčiai ėmė mane vytis. Pagavom visi, kas mažiau, kas daugiau, bet visi likom patenkinti. Tiesa, kas žvejojo pačiame Nemune, tai jau apie pietus zujo aplink dejuodami visišku nekibimu ir stebėdamiesi mūsų pilnomis skiaurėmis žuvies. Matyt Nemune dar šiek tiek ankstoka, nes girdėt kad stinta migruoja Nemunu į nerštavietes, o kada upėje pasirodo stinta, tai kitoms žuvims ten vietos beveik nelieka.
Tai štai kokia buvo mūsų pirmoji rimta ir sėkminga žūklė. Jau kita savaitgalį galėsime išsitraukt spiningus ir bandyt suviliot lydeką, nors ne visur jos manau spėjo išneršt, gal reiktu dar leisti joms truputį atsigaut.

Balčius