2006 02 16

Vasaris įpusėjo, tačiau pavasariu dar nekvepia, o ledas artėja prie rekordinio storio, kas labai apsunkina mūsų, žvejų, o ir žuvų dalią. Bet namuose sėdėti tikrai nesinori, juolab girdim, kad ir stintos, ir balta žuvis Kuršių marių prieigose džiugina žvejus. Nusprendėm ir mes pabandyti nuvykti kažkur į tuos kraštus. Tiesa, nepasirinkom visų žvejų šiom dienom atakuojamų Kuršių marių, ar kokios Minijos, o nusprendėme paieškoti ramesnės vieteles žūklei. Pavasarį labai sėkmingai žūklavom Veržės upėje, kuri įteka į Nemuno senvagę, todėl turėjom vilčių, kad ir šiuo metu kuojos ir kita žuvis ten turėtų laikytis.

Susitikome prie posūkio į Šilininkus su Akiniais ir patraukėme į numatytą vietą. Apžiūrėję būsimą žūklavietę nutarėme, kad kol kas viskas klostosi gerai, vandens nemažai, patikrinę gylį, randame apie 2-3 metrus, srovės beveik nėra - viskas tinka. Tačiau pirmosios eketės nieko neduoda. Vos trečioje eketėje įkertu rimtą priešininką. Sunkiai, tačiau įtraukiu į eketę, bet nutrūksta avižėlė. Greitai įkišęs ranką eketėn sugriebiu žuvį. Iš pradžių nesupratau kas tai per žuvis, atrodo lyg kuoja, tačiau ne, tada pamanau, jog šapalas, bet burna per maža. Čia priėjo Akiniai ir pasakė: „Meknė“. Taip, tikrai graži žuvis ir labai kovinga, svėrė ji 400 g.

Toliau aplink kiek tikrinom, kibimo nesulaukėm. Vidury upės, nors šalia aplink ledas buvo labai storas, vienoje vietoje ledas buvo vos 10 cm, todėl visur esant tokiam storam ledui, kai kur vis tik reikia būti atsargesniems. Toliau paėjėję radome vietą, kur buvo aktyviai žvejota, nes aplink daug nuorūkų, cigarečių pakelių, jauko maišelių, gaudytos kuojos. Sėdam ir mes, jaukiname žuvį ir kibimas atsirado, tačiau pagavome vos po kelias kuojas ir vėl nieko. Nuėjome ir iki Nemuno senvagės, bet ten srovė tokia stipri, kad ir sunkiomis avižėlėmis neradome dugno. Teko grįžti atgal, ir iš kelių ekečių pritraukėme įspūdingo dydžio ešerių :).

Tikrai nepameluosiu, jei pasakysiu, kad po 3 ar net 4 vienetus tokių ešerių tikrai tilptų į degtukų dėžutę. Vėl grįžtame į tą vietą kur kibo kuojos, ten dar pagavome po kelias kuojas, kibimas labai atsargus, vos matomas. Gerai, kad stiprokas vėjas mums netrukdo, nes krantai apaugę krūmais jį užstoja. Dar šiek tiek pasikankinę su tokių prastu kibimu, nutarėm baigti žūklę. Tiesa, neapsėjome ir be pasieniečių patikrinimo, ir vos nesumokėjome baudos. Pasirodo, jog esantis naujas rėžimas, kuris nereikalauja registruotis žvejojant nuo kranto Nemune, visiškai netinka žvejojant nuo ledo ir nesvarbu, jog žvejojate ne Nemune. 5 km pasienio ruože, žvejojant nuo ledo būtina registruotis pasienio tarnyboje. Kažkaip keistai tai skamba vien dėl to, jog jei jūs žvejosite kokiam tvenkinyje, kuris papuola į tą pasienio ruožą, bet nesiriboja su valstybine siena, vis tiek turėsite registruotis... Na, bet pasieniečiai buvo geranoriškai nusiteikę ir nebaudė mūsų, o bauda siekė tikrai nemažus pinigėlius: kiekvienam po 150 Lt. Taigi, jei nutarsite žvejot nuo ledo kažkur pasienio ruože, siūlyčiau prieš tai nuvykti į pasienio tarnybą ir užsiregistruoti.

Tai taip ir baigėsi mūsų išvyka, nedaug pagavom, tačiau pailsėjom, numatėm puikias vietas pavasarinei ir vasarinei žūklei. Tikrai ten dar apsilankysime, kai upės išsivaduos iš ledo gniaužtų.

Balčius