Artūras Sakalauskas

Sportinės žūklės klubas "Pyla"

Žvejo duona kasdieninė gaudyti ir pagauti. Bet kaip tai padaryti teisingai, kad žvejyba būtų pasisekusi? Kiekvienas aspektas pradedant jauku ir baigiant kabliuku turi buti parinktas teisingai. Vis dėlto šio straipsnio istorija užsimezgė prieš savaitę kai sutikau žveją klausinėjanti įvairius klausimus apie plūdinę meškerę, o klausimai nebuvo tokie sudėtingi. Po savaitės kitas žvejys pasikvietė mane pažvejoti prie Danės upės. Valčių prieplauka, patogi žvejoti, nėra pašalinių žvejų, automobilis prie pat vandens.

Po darbo nuvažiavau pasižiūrėti kaip atrodo žūklės vieta. Kaip tik tuo metu jis gaudė su trumpa 4 metrų meškere visai šalia lelijų. Ką gi. Štai tau meškerė, o aš išsitrauksiu 6 metrų meškerę. Užsitaisydamas sistemą kolega taip pat uždavinėja visai mano galva primityvius klausimus ir visai nebesuprantu ar plūdinė žūklė tokia sudėtinga? Tikriausiai visų pradedančiųjų žvejų žūklės stažas turėtų būti skaičiuojamas nuo pirmo plūdės panėrimo. Vis dėlto jai tiek daug klausimų iškyla reiškia yra informacijos trūkumas kaip paruošti ir žvejoti plūdine meškere. Ne be reikalo visų mūsų žūklės žurnalų redaktoriai yra spinigautojai, todėl ir straipsniai apie spiningavimą sudaro 60 procentų žurnalo. 20 procentų reklama, o likusieji puslapiai truputis karpininkams, truputis plūdininkams. Galima sakyti, kad interneto pagalba galima sužinoti labai daug informacijos, bet žvejams perkopusiems 40 metų rib1 ir turintiems užsienio kalbos sunkumų internetas tikrai nepadės. Bet grįžtant prie žūklės su 6 metrų meškerę be žiedų per maždaug valandą žmogus ištraukė du visai neblogus karšiukus ir tris karosus. Viena stambi žuvis nutrūko žolėse. Aš buvau nustebęs. Laikiau 4 metrų meškerę ir visiškai nieko. Prisegiau gylmatį ir šukuodamas dugną supratau, kad gaudau ant prieplaukos povandeninių laiptų. Visai neplanavau žvejoti, bet pasidarė įdomu atvažiuoti ir išbandyti vietą su savais įrankiais. Kaip ir ką ruošiau žūklėje skaitykite straipsnio eigoje.

 

Išsirinkau 1.5 kilogramo jauko lynams. Dauguma žvejų galvoja, kad kas nupiešta ant pakuotės tai jokia kita žuvis nesimaitins šiuo jauku. Tarkim lyno mityba labai panaši į karoso, o jų aš ir norėjau pagauti, todėl ir pasirinkau šį jauką. Šviesus jaukas gerai išsiskiria iš dugno spalvos, todėl gerai tinka staigiam efektui. Žinoma pirmosios į jaukinimo vietą priplauks smulkios žuvys kurios išnešioja smulkų jauko komponentą kartu su kvapu. Jai stambesnė žuvis pamatys arba užuos, kad vyksta veiksmas tai ji nustums smulkią žuvį nuo jaukinimo vietos. Tai dažnai būna ženklas kai traukiant smulkią kuoją vieną po kitos jis staiga pradingsta. Visada tik atvažiavęs į žūklavietę pradedu ruošti jaukus. Praktiškai visi jaukai pagaminti iš kepinių, tai gali būti biskvitas, sausainiai, vafliai, smulkiai sumalta duona. Kol ji sausa yra kieta tuo pačiu ir ne skani. Sudrėkinus jauką kepiniai ne tik suminkštėja, bet tuo pačiu ir pučiasi ir taip iš 1.5 kilogramo sauso jauko viskas pavirsta 1/3 didesniu turiniu tik tam reikia duoti laiko, todėl viskas ir prasideda nuo jauko ruošimo. Kai gaudau savo malonumui ir aplinkui nėra ne vieno žvejo nenaudoju brangių jaukų, todėl tokį bazinį jauką pakoreguoju. Šiuo atveju įpyliau 200g Coco Belge kuris aktyvina žuvies virškinimą ir taip pasimaitinusi ir po kurio laiko išsituštinusi sugrysta vėl atgal. Mano tikslas buvo pagauti 2-4 stambesnes žuvis nepriklausomai ar tai butų karšis ar karosas. Todėl maniau, kad jai ir bus stambi žuvis jos nebus daug, todėl teks išnaudoti kiekvieną kirtimą. Taip pat į jauką įpyliau konservuotų kukurūzų kuriuos susmulkinau namie tam, kad žuvis ilgiau rankiotų juos nuo dugno. Drėkinu jauką maišydamas vandenį su Melasa. Tai neišbaigtas cukrus kuris saldina ir labiau lipina jauką. Kai vasara ir vanduo šiltas melasa gerai ištirpsta vandenyje, tačiau kai šaltesnis metų mėnuo kartais kyla problema melasa gerai ją išmirkyti vandenyje, nes užima daugiau laiko. Įpilti melasos į vandenį reikia tiek, kol vanduo pavirs tamsus kaip cocacola. Tik neapsirikite jai jau išmaišėte jauką palikite jį ramybėje ir ruoškite kitus daiktus, grįžę po 20-30 minučių jūs galite pajausti, kad jaukas ne toks drėgnas kokį užmaišėte prieš tai. Taip yra, todėl, kad kaip ir minėjau jaukas gaminamas daugumoje atveju iš kepinių todėl teks drėkinti dar kartą. Nepersistenkite su vandeniu. Visada galite įpilti per daug, tuo atveju išgelbėti jauką pavyks jai atplėšite naują sausą jauko pakelį, todėl vandenį reikia naudoti ypač atsargai. Visai neblogai pratrinti jauką per sietą, tik tuo atveju kukurūzus supilti vėliau. Ką tas jauko purenimas duoda? Vanduo ne vienodai pasiskirsto po jauką, todėl maišant geriausiai būtų pasirinkti platų kibirą kuriame lengviau maišyti didesnį kiekį jauko ir iš dugno apačios apčiuopti visa jauką, bet ir kaip ten būtų susidaro sauso jauko gumulai kurie negauna drėgmės. Ar blogai tie gumulai? Pirma pats jaukas limpa daug geriau kai jis prasijotas, antra sausas jaukas kuris yra jauko rutulyje pradėjus irti sumetus jį į vandenį sausi gumulai kyla į vandens paviršių. Tuo atveju žuvys pakyla tai aukštyn tai žemyn paskui jauką ir ji pradeda blaškytis. Tuo tarpu jūs gaudydami palei dugną turite kibimų, o kartais jie pradingsta, nes nematote kuriame vandens sluoksnyje randasi žuvis. Taip pat sauso jauko daleles yra kietos ir žuvys įsiurbia ir išspjauna daug dažniau negu minkštą jauką, dėl šios priežasties turėsite daug tuščių kibimų. Galite patikrinti jauką kaip jis elgiasi. Įmeskite vieną jauko rutulį į vandenį kur galėsite jį stebėti. Jai vieta gili tą patį jauko rutulį galite įmesti ir į kibirą su vandeniu, tačiau nematysite į kurią pusę jį plauna srovė arba kaip jis skiriasi nuo dugno spalvos.

Gylis ir jo matavimas vienas iš svarbiausių veiksmų žūklėje. Be gylio matavimo net nėra ko ir pradėti žūklės. Suprantu, kad norisi pradėti žvejoti kaip galima greičiau. Bet reikia išanalizuoti dugną kaip galima tiksliau ir bent jau susidaryti vaizdą kas ten dedasi. Ko ieškoti? Pirma reikia pažiūrėti koks gylis toje vietoje kur planuojate gaudyti. Gylį matuoti ne tik toje vietoje, bet ir toliau, arčiau, kairiau, dešiniau. Gal tai šlaitas už 7 metrų, o gal duobė dešiniau jūsų numatomos gaudymo vietos. Dugnas labai retai būna lygus kaip stalas ir tie reti atvejai dažniausiai būna karpynuose. Kai susipažinsite su dugnu jau verta būtų sugalvoti kaip ir ką planuojate gaudyti. Savo atveju planavau gaudyti karosus ir karšius, todėl pavadėlį guldžiau ant dugno apie 5-7cm. Jai būčiau planavęs gaudyti kuojas ir plakius būčiau pakėlęs masalą apie 5-10 cm virš dugno. Čia būtų du klasikiniai gylio pasirinkimai, bet žinoma daug kas priklauso ir nuo švinų išdėstymo. Kai gylis išmatuotas užmeskite ir lėtai pratraukite pro žūklės plotą tuščiu kabliuku jai tai stovintis vanduo, arba paleiskite pasroviui ir pažiūrėkite ar dugne nėra žolių. Būtų apmaudu jai sumesite jauko rutulius tiesiai į žolių ir lelijų kilimą, tada žūklė taps nemaloni, o varginanti. Dar vienas svarbus gylio matavimo niuansas tai dumblas. Kartai susimąstome ar daug dumblo yra žūklės vietoje ar giliai įsminga rutulys. Galima tai patikrinti. Pirma pamatuoti gylį su 10g gylio matuokliu, po to su 30g. Gylio skirtumas ir parodys kiek yra dumblo sluoksnio.

Kaip ir kiek jaukinti? Klasikinis būdas jaukinti tai suspausti 6-10 apelsino dydžio jauko rutulius ir neskubant sumesti juos į vieną kvadratinį metrą. Po to jaukinti kas 15-20 minučių užmetant po vieną jauko rutulį į jaukinimo vietą. Tačiau mano taikinys buvo karosai, o jie ne labai mėgsta vandens trenksmą, todėl siūlyčiau sumesti praktiškai visą jauką jai dominuojanti žuvis karosas, o pasilikti 1/3 jauko ir mesti jį mažai suspaustais rutuliukais. Taip pat siūlyčiau ranka ar laidyne kas 5-10 minučių užmesti maža saujelę kukurūzų (apie 10vnt) kurie pagyvina jaukinimo vietą. Taip pat galite mesti ir musės lervas ar kanapes, bet jos daugiau tinka mažesnėms žuvims kaip plakis ar kuoja. Svarbus momentas jaukinti žuvį reikia tada kai ji maitinasi ir nepamiršti ją prilaikyti vienoje vietoje. Pradinė stadija ją sukviesti, o vėliau neleisti jai nuplaukti. Daugumos žvejų klaida jaukinti tada kai žuvis jau nurinkusi visą maistą nuo dugno ir pasitraukusi. Ypač padidinti jaukinimo intervalą derėtų kai jaučiate, kad žuvies yra labai daug ir didesniam karšių būriui kartais prireikia daug jauko.

Žinoma mesti jauko man neteko, nes pasinaudojau stekerio privalumais - kaušeliu ir jaukinau jauko rutulius tiksliai į 10 kvadratinių centimetrų plotą, be to papildomai jaukinau karpytais sliekais kurių ranka ne labai pavyktų užmesti nebent maišyti jį kartu su jauku. Dar vienas kaušelio privalumas nustumti jauko rutulį ir įmesti į jaukinimo vietą be didelio garso. Kartais garsas padeda, kartais išbaido žuvis. Kaip reikia elgtis galima sužinoti tik pažvejojus keletą kartų ir perpratus tvenkinio ar upės savybes ir žuvų įpročius, nes jos skirtingose vietose elgiasi vis kitaip.

Kabliukas pasirenkamas ne pagal žuvies burna, o pagal masalo dydį. Šioje žūklėje naudojau tris skirtingus masalus. Tai slieko gabaliukas, pusė kukurūzo ir dvi ar trys pinkos. Slieko gabaliukas pasiteisino labiausiai. Nugnybtas su nagu jis tiesiog raitosi kaip išprotėjęs, o tokį skanėstą nuleidus karšiui po nosimi jis tiesiog negali jam atsispirti. Galima užmauti ir visą slieką, bet jis ne toks judrus, be to būna nutysęs ir dažniau žuvis nebūna pilnai įrijusi į burna, todėl pasitaiko tuščių kibimų. Kukurūzo gabaliukas buvo išbandytas trumpai, todėl nesulaukė jokio kibimo, bet kai žuvies daug arba kai smulkmė neduoda net nusileisti masalui, pavyzdžiui, kaip aukšlė toks masalas gali būti tikras išsigelbėjimas. Musės lervos arba pinkos geras masalas patikrinti ar žuvis yra jaukinimo zonoje. Kartais kai kibimo nesulauki ant stambaus masalo , užmauni dvi ar tris pinkas ir tik nespėjus praeiti kelioms akimirkoms jau užkimba plakis arba kuoja, tai ženklas, kad stambios žuvies nėra arba ji vangiai maitinasi ir yra atsitraukusi. Bet tai visiškai nereiškia, kad stambus karšis ar karosas atsisakys jūsų pinkos vien dėl tos priežasties, kad ji yra maža.

Prisipažinsiu, kad turėjau puikią žūklę kur jau senokai nebuvau turėjęs. Smulkios žuvies praktiškai nebuvo. Kibo karšiai ir karosai vos keli mažesni eseriukai ir pora plakių. Žuvis nebuvo gigantiška, bet vis dėlto teko pakovoti su žuvimi, kad neįplauktų į lelijas tuo pačiu padirbėti su graibštu. Manau mano smulkūs patarimai padės jums paprasčiau suprasti kaip elgtis žūklėje ir ką reikėtų daryti norint pagauti. Per skubėjimą nepasvėriau žuvies, nes skubėjau ją paleisti atgal į vandenį.

www.pyla.lt