Kažko sekėsi man per šias atostogas - visokių įvykių tikrai daug atsitiko, dar ir ranką kairiąją (teisingiau, plaštaką) sugebėjau susilaužyt. Kaip dabar žvejot?? Kaip meškerę laikyt ir ritę sukt? Neįmanoma... Bet tik ne Žvejokliui :).

Kiek supratot, po I-mo Small Game'o su savo mylimąja drauge ir sugipsuota ranka kuo greičiausiai išvykom vėl prie Skirvytės, į tą pačią vietą, kur nesenai buvome su Dyriku ir jo sūnumi.
Nepasakosiu, kaip vėl teko važiuot į Vileikių pasienio užkardą leidimo (nes pas Dyriką paskutinis liko)
Mes jau vietoj. Šiek tiek juokas paėmė pasieniečiams iš sugipsuoto „Semion Semionyčiaus" – na ir veržiasi žmogus žvejot.
Oras - perlas, labai šilta, vėl perkūnija kažkur netoli siautėja... Šamai turėtų patys į krantą lipt ir bagažinėje susirikiuot :) Na ne, pasirodo, reikia juos pirma pagaut, paskui ragaut. Mėginsiu pagaut. Skanus pašaras (ne šamams) paruoštas, masalai - ant kabliukų.
Palikęs meškeres trumpam be priežiūros, skubiai ruošiu įmanomus patogumus savo mielajai Ingai. Taip taip, brangieji, kažkaip meškerės ir pati žvejyba nukeliavo į antrą planą (ir kas per velns ta meilė yra...:)) Didžiausią dėmesį skiriu savo nuostabiai Undinėlei...
Kibimų nėra. Bet kažkaip nelabai pergyvenu dėl to. Privažiavo grupė žvejų, paklausė, kaip reikalai - na, žvejybiniais reikalais pasigirt nelabai ir galėjau.
Reikia meškeres patikrint. Patikrinęs, padariau išvadas, kad masalų kažkaip ir neliko. Priežastis aiški - kol užsiiminėjau patogumų aprūpinimu, vis dėl to Skirvės gyventojai masalais buvo susidomėję.
Vėl meškerės užmestos, truputis jauko irgi. Kibimo ilgai laukt nebereikėjo – valą ir galūnę kažkas gana ryžtingai porą kartų patempė. Ir po pakirtimo liko aišku, kad kažkas yra užsikabinęs. Ištraukiau į krantą … karosą apie 700 g, kuris susigundė mėšliniais sliekais. Ką gi, žuvele, keliauk į tinklelį! Po kelių minučių - dar kibimas, ir krante jau visai nebloga 400 g kuoja. Na, žvejyba prasidėjo. Artėja ilgai laukiamas vakaras, užsimečiau ir „šamines“ meškeres, masalui naudodamas kelis riebius naktinius sliekus.
Neužilgo ir šaminė meškerė pradėjo smarkiai linguotis, signalizuodama kibimą. Riebiais sliekais susidomėjo ne kas kitas, kaip gražuolis ešerys, svėręs apie 0,5 kg. Už kelių minučių – vėl kibimas, ir vėl ešerys, nė kiek ne mažesnis! Na, žvejyba prasidėjo užtikrintai.

Bet, kaip ir atsitinka visada, kibimus kaip karvė liežuviu nulaižė – nebeliko. Patikrinau meškeres – masalai sveiki. Na čia dabar… Ką gi, dabar pats laikas užkąsti ko nors. Su Inga pasikepėm ant laužo dešrelių, užvalgėm. Pakilo vėjas iš vakarų pusės, pradėjo traukt debesys, atšalo. Nusprendėm su Inga žvejybines pramogas šiam kartui užbaigt ir pradėjom neskubėdami ruoštis.
Dar pora žveju privažiavo prie mūsų vietos, pasikalbėjom, parodžiau kelis sugautus laimikius. Žvejai, pasirodo, ant nakties vis dėlto nusiteikę buvo pasilikt. Palikau jiems truputį malkų, sliekų likutį ir išvažiavom namo.

Makel