Penktadienį po pietų jau buvau vietoje. Atvažiavau kaip visada pirmas ir pradžioje pašėriau žūklės vietą TopSecret medumi, Deepex medumi su kanape, o trečią vietą su StarBaits ProBiotic. Neskubėdamas įrengiau stovyklą, sumečiau meškeres. Kadangi netoli žūklės vietos yra kaimo turizmo sodyba, o jos prievaizdas neblogai pažįstamas, tai šis perspėjo, kad sodyba užsakyta ir bus daug žmonių. Net neįtariau, kad tie "poilsiautojai" bus tokie aršūs. Netrukus pasigirdo tokia garsi muzika, kad žūklavietėje galėjau pats šokius daryti. Na yra kaip yra, pagalvojau, pasilinksmins žmonės ir paryčiais nutils.
Netrukus pradėjo rinktis ir kiti žvejai. Atvažiavo mano kolega Jurgis su drauge. Tas irgi už galvos susiėmė, išgirdęs muzikos triukšmą. Pasirinkimo bet kuriuo atveju neturime, reiškia teks kęsti kurį laiką. Padedu Jurgiui susitvarkyti ir užsimesti. Sekantis etapas - vakarienės ruošimas. Jurgis pasistengė ir turguje nupirko jaučio uodegos, iš kurios verdam troškinuką su daržovėm. Taip mūsų rūpestingą vakarienės ruošimą apie 20:30 nutraukia signalizatoriaus triukšmas. Nespėjau pribėgti iki meškerių, o karpis jau kelme. Pabraidau, patampau ir suprantu, kad nebe mano jis. Sudirbo StarBaits ProBiotic kvapas. Per prievartą traukiu, sistemėlė nenutrūksta. Na ką padarysi, pirmas kibimas nerealizuotas. Rankos dreba, kaip po gero gėrimo, adrenalinas savo daro. Pakeičiu boilį, užmetu ir su Jurgiu sėdam toliau ruošti troškinio. Netrukus pasirodo ir sodybos šeimininkas, kurį pasikvietėm į karpiavimo atidarymą. Truputis „gazuolio“ su troškinuku patiko ir šeimininkui. Taip mums besėdint už stalo ir sutemsta, kitoje ežero pusėje pamatau plaukiojant valtį ir šviečiant. Kažkokia keista mintis, kad gal tinklus stato. Galvalempės šviesa neapšviečia - iki ten apie 250 m. Sodybos šeimininkas ramina, kad greičiausiai poilsiautojai iš kitos sodybos. Pašvietus į jų pusę apie 10 min valtis dingsta.
Ateina ir 2 valanda nakties, bet muzika vis nenutyla. Aš į savo Chrysler‘į, ten muziką šiek tiek slopina, bet kaip Jurgiui su drauge palapinėje reiks miegoti? Šeimininkas patrauko pečiais ir pasako, kad nieko negali padėti, jis nežada raminti "poilsiautojų". Kadangi „gazuolis“ turi savyje jėgos, tai atsigulęs užmiegu greitai, nebelabai ir muzika trukdo :)
Apie 6 ryto sucypia peidžeris, iššoku iš mašinos, puolu prie meškerės, karpis keliauja link kranto. Deja, pritraukus prie graibšto kažkaip paslaptingai atitrūksta. Kiek spėjau pasverti akimis, turėjo buti apie 3 - 4 kg. Vėl sudirba StarBaits ProBiotic kvapas. Atitrūkimo priežastis 100% neaiški, bet įtariu, kad 18 mm boiliui buvo per mažas 4 numerio kablys, nes po nakties boilis jau buvo tikrai 20 mm. Vėl permetu meškerę ir sėdu prie stalo paklausyti vis dar taip pat garsiai grojančios muzikos ir išgerti kavos. Po kokios valandos prabunda Jurgis, taigi permetam meškeres ir vėl prie stalo ruošti pusryčių.
Įpusėjus dienai muzika nerimsta, bet mes ranku nenuleidžiam ir toliau jaukinam bei permetinėjam. Netrukus sudirba kita meškerė iš gylio, kur 10 metrų. Kažkaip visai nesitikėjau, kad ten bus kibimas. Ši karta ant plauko buvo „senis šaltis“ iš StarBaits Prown & Paper su Solar Squid boiliuku. Pakertu - turiu. Ten gilumoj kliuviniu nėra, todėl nelabai bijau, kad kažkur užsikabins. Prisitraukus pamatau, kad karpis „Maximinio“ dydžio. Na ką padarysi, toks jau tas atidarymas. Jau nors iš trečio karto pavyksta "atsidaryti".
Kiek vėliau mūsų kompaniją papildo dar keli draugai: Tadas (ZeBigOne), Jurgio draugas Tarkis ir net iš Klaipėdos atvažiuoja Ignas (Žvejukas) su žmona. Zvejukas su meškerėm, todėl ir jis užsimeta. Kompanija nemaža, todėl ir vakarienę reikia normalią ruošti. Paruoštas troškinys iš kiaulės pažandės keliauja į laužą. Po 1,5 valandos ištraukiam, deja, jis dar neiškepęs, kažkaip malkos šlapios ir neprikaitino taip žemės, kad iškeptų. Greit surandam dar sausų malkų ir pakūrę iš naujo vėl dedam troškinį į laužą, šį kartą jau į žarijas. Deja dabar troškinys sudega... Kažkaip vien nesėkmės. Kas dar nepavirto anglimi, suvalgoma, ir netrukus ateina eilė kiaulės „pusgalviui“ keliauti į laužą. Na, pagaliau pavyksta, šis iškepa puikiai. Prie mūsų vėl prisijungia sodybos šeimininkas. Vakaras būtų tikrai nuostabus, jei ne ta tranki muzika, kurios nutildyti nėra galimybių. „Gazuolio“ pagalba vėl užmiegu puikiai ir jau sekmadienio rytą prikelia Jurgio signalizatoriai. Jurgis ilgai nesikamuoja ir apie 4 kg karpiokas jau graibšte. Ir jis atsidaro! Gal norėjosi geriau, bet nieko nepadarysi, toks likimas. Po pietų Tadas, Jurgis ir visi kiti susirenka daiktus ir patraukia namo. Aš su Ignu nusprendžiam likti iki pirmadienio, gal dar rytinis kibimas nusišypsos. Muzika jau baigėsi, be perstojo atgrojusi 2 paras. Lengva vakarienė ir po 22 val. mes jau lovose. Kaip ir tikėjomės, prieš 6 ryto kibimai pas abudu. Pirma pas Igną, po 10 min. - pas mane. Deja, Ignas nespėja ir karpis rauna į kelmus, kur nupjauna valą, o aš net nepajaučiau pasipriešinimo, tiesiog ištraukiau kablį iš žuvies burnos. Išsitraukus sistemą ir patikrinus kabliuką jo aštrumas buvo lygus 0. Va ką reiškia po žiemos prarasti sugebėjimus.
Štai toks buvo šių metų atidarymas. Kad ir nelabai rezultatyvus, bet nors muzikos atsiklausėm!
Adziukas