2005-03-28

Mūsų žvejų būrelis iš Kauno „Salmo“ nutarė antrą Velykų dieną praleisti ant ledo ir nedidelėm, draugiškom varžybėlėm užbaigti šį poledinės žūklės sezoną. Tuo pačiu norėjosi vėl pabūti kartu, pažvejoti, pajuokauti bei pailsėti nuo sotaus velykinio stalo.

 6:00 rinkomės Vilijampolėje prie kažkada garsaus restorano „Vilula“. Susidarė 16 žmonių grupė, kuri, susėdusi į keletą automobilių, pajudėjo iš Kauno. Tikslas - Prienlaukio ežeras. Tai gana žuvingas, švarus ir turintis gera privažiavimą vandens telkinys. Kelias tesudarė vos 35-40 kilometrų, todėl ilgai neužtrukę kelionėje jau lipome iš mašinų lauk. Visi buvo šventiškai nusiteikę, geros nuotaikos ir pasiruošę šauniai pažvejoti. Kiek pasitarę dėl laiko ir vietos kur po to rinksimės, mes pasiskleidėme po visą ežerą.
7:00 pradėjome žvejoti. Poledinės žūklės asams vos nuleidus savo avižėles pasirodė pirmieji kybiai. Štai Ričardas ištraukia gražuolį plakį, Mariukas irgi neatsilieka, kitas išlupa neblogą kuoją, o man pavyksta pirmu nuleidimu „išlupti“ dailų pūkį. Na, kaip sakoma: pagal žveją ir žuvis, nėr ko norėti.
Ne už ilgo iš už kalvos išlenda saulė gražiai nušviesdama visą ežerą. Taip, Prienlaukis iš tiesų gražus. O mes pasikeisdami traukiame vieną žuvį po kitos. Oras gražus, žuvys kimba puikiai, nuotaika gera, o ko daugiau žmogui benorėti iš gyvenimo? Turiu skaitytojui paminėti, kad turėjome jauną porą žvejų iš Vokietijos. Jie buvo atvykę pas mus į svečius, todėl juos irgi pakvietėme į žvejybą. Aušrai ir Ričardui (mūsų svečiai) pradžioje sekėsi kiek prasčiau, kol perprato vietinio telkinio ypatumus, o po to ir jie šauniai žvejojo. Žmonių akys kalbėjo už save – matėsi, kad žmonėms ši žvejyba tikrai patiko ir paliko gerą įspūdį. Mes dar juokavome sakydami, kad sekanti kartą jie atsivežtų savo draugus žvejus iš Vokietijos ir padarysime mini varžybėles.
Gerai įdienojus saulutė jau taip užšildė, kad daugelis gavo nusimesti savo žiemines striukes. Buvo tikrai šilta. Mums ne tik gerai žuvys kibo, bet ir labai šauni diena papuolė. Negalėjai žmogus nesidžiaugti tokia Dievo duota dovana.
Vieni mūsų žvejojo arčiau meldu, pakrantėse. Ten jie viliojo gražuolius ešerius ir retsykiais kuojas. Kiti žvejojo ežero viduryje, kur gylis sieke apie 5 metrus ir traukė karšiukus, plakius ir retsykiais gražuoles kuojas. Papuldavo žvejams ir vienas kitas pūkis, bet labai retai.
Po pietų, apie 14 val., visi trumpam nutraukėme žvejybą ir rinkomės prie mašinų. Čia svėrėme žuvį, juokavome ir norėjome pamatyti kam sekėsi geriausiai. Kadangi mūsų būrelis tikrai yra draugiškas, jame tvyro visada nuoširdumo atmosfera, tai ir tos varžybos buvo daugiau nuoširdumo nei įtampos atrakcija virtusios. Turime tikrai gera būrelio pirmininką Silvestrą Kavaliauską, kuris visa širdimi ir siela pergyvena visuomet už mus ir būrelį. Susvėrus žuvis sekė tokie rezultatai ir žvejų eiliškumas:
Čempiono vardą laimėjo Vytas Rapšas – 3700 g.
Antras - „SALMO“ vadovas Algis Čepkevičius – 3200g.
Trečias burtų keliu tapo poledinės žūklės debiutantas „Ispanas“ Gintaras Kavaliauskas – 3100g.
Ketvirtas - Ričardas Kymantas – 3100g.
Penktas - “Docentas“ Alfukas – 2350g.
Šešta - Rita – 2200g.
Septintas - Marius – 2200g.
Aštuntas - Jonas – 1500g.
Devintas - Arvydas – 1500g.
Dešimtas - SIGUTIS – 1200g.
Vienuoliktas - Ričardas (mūsų svečias iš Vokietijos) – 1000g.
Dvyliktas - Algutis – 750g.
Tryliktas - Egidijus – 600g.
Keturioliktas - Būrelio pirmininkas Silvestras – 600g.
Penkiolikta - Aušra (viešnia iš Vokietijos)
Šešioliktas - Valdas – 200g.
Paskelbus rezultatus, „SALMO“ žūklės vadovas gerbiamas p. A. Čepkevičius įteikė kiekvienam žvejui prisiminimo dovanėles, taip pat padėkojo žvejams už aktyvų dalyvavimą. Ta proga padarėme bendrą būrelio nuotrauką bei dar vieną nuotrauką, kurioje matosi visi prizininkai ir šių eilučių autorius. Papietavome, pasidžiaugėme švente, pirmininkas pakvietė ir toliau visus aktyviai dalyvauti būrelio veikloje, o vasarą taip pat šauniai žvejoti kaip ir žiemą. Kas žino, gal kada iš šio šaunaus būrelio išaugs ir gana neblogas žvejų klubas? Ateitis manau parodys ko žvejai yra verti. Po oficialiosios dalies visi kas norėjo dar pasiliko ir toliau žvejoti. Laikas dar buvo ankstyvas, skubėti nebuvo kur. Na, o tie kuriems reikėjo važiuoti, atsisveikino su pasiliekanciais. Su šypsenomis ir džiaugsmu širdyje palikome gražųjį Prienlaukio ežerą. Važiuodami pagalvojome: “Daugiau tokių švenčių, susiėjimų, bendravimų ir žvejybų. Tik tokios akimirkos gyvenime ilgam palieka žmogaus širdyje spaudą.“

Sigutis