Didįjį savaitgalį prasinešėm per Kuršmares. Sekmadienį ryte pirmam kelte mūsų ekipažas (aš, Saugiukas, Ubyjca su Modestu) mintyse jau regėjom užsnigtas Preilos platybes, ruošėm „Šumacherių“ telefonų numerius, vienžo, kaupėmės žūklei. Tiesa, informacija apie stintos kibimą Preiloj buvo vienareikšmiškai neigiama, taigi, mąsčiau ir apie atsarginį planą.
Netrukus po mūsų Neringoj turėjo pasirodyti kaunietiškai dzūkiškas ekipažas - Dzūkelis, Tata bei Ogis. Tad laukė smagi žvejyba su geru kolektyvu. Tiesa, Preiloj dar turėjo vykti mūsų kolegų iš Bitės meet‘as, tad kartu tikėjomės ir su dar keliais bendraminčiais susibėgti. Info jau buvo, kad jųjų palapinė su tradicine piratų vėliava stovi kelintą dieną.
Atvykę į Preilą staigiai susiruošiam, susiskambinam su Saulium, bet jis anksčiau 8:00 vežti į marias nenori, nes yra suplanuotos varžybos. Nenusimenam, suskambinam su mūsų didžiai gerbiamu Preilos "meru" seneliu Sadyvra (jis ir Wiedras, jis ir Simas) ir ne už ilgo susitikę ant kranto medžiojam „šumacherį". Medžioklė ilgai netrukus baigiasi pergalingu šūviu – „nušaunamas" šumacheristas Petras ir šešių žmonių būrys išskuba į Preilos platybes, o tiksliau į vietą X, kur buvo suplanuotas kolegų iš Bitės susitikimas.
Netrukus mes vietoj, pasilabinę su jau buvusiu kolektyvu netoliese leidžiam meškerėles, Ubyjca ir sūnus stato preilinį „vigvamą“, kodiniu pavadinimu "užuovėja" (dar tiksliau – carp dome). Darbo ten tikrai nemažai, juolab kad susiruošta žvejybai su nakvyne ant ledo ne juokais - lempos, šildytuvai, gultai ir t.t. Bet va viena beda - nekimba stinta... Neilgai laukę su Ubyjca statom vėliavas vėgėlėm. Pastatęs dvi einu pasišnekėt su kaimynais - Stynta bandęs vėgėlę medžiot jau dvi naktis - anei krepšt :( Pradedu abejot savo sėkme, o čia kaip tik Dzūkelis skambina ir siūlo vykt į 15-ą kilometrą, nes "iš patikimų" šaltinių sužinojo, kad ten veiksmas kažkiek vyksta. Planas man tinkamas, tik va „šumio“ prisikviest neaišku ar pavyks greitai, todėl Dzūkelio ekipažą "paleidžiam" į žvalgybą, o patys imam kurpti tą planą - chuliganą, kaip išnešt muilą iš Preilos ir nusigaut iki 15-to kilometro. Pasiūlius ir kitiems žvejams tą variantą daug kas sutinka ir imamės burtažodžių „šumacherių" dvasių iškvietimui. Neilgai trukus du ekipažai prisistato ir nieko nelaukdami sėdam į roges bei lekiam link kranto, prieš tai perspėję Ubyjcą apie mūsų planus. Jam, aišku, nusiiminėt sutiek mantos būtų sudėtinga, be to - Ubycja labai nori išbandyt vėgėlių kliovą. Tiesa, bevažiuodami link kranto vos nepametėm „bitininkų“ vėliavnešio Styntos su visa vėliava, bet viskas baigėsi laimingai - mes jį iškritusį pastebėjom laiku ir vėl pasisodinom į roges. Kadangi sniego daug, „šumiai“ laksto greit, nes lėtai važiuodami bijo pasikabinti aukštame sniege. Matyt jau ne vienam ekipažui teko gelbėt savo važnyčiotojus...
Po pietų įsiprašę į pakeleivingą ekipažą dundam iki 15-to kilometro. Atvažiavę randam kelias gerai pažįstamas kompanijas. Kliovas yra, tad, po trumpo pasilabinimo, nieko nelaukdami sėdam prie gretimu ekečių. Iki vakaro judesiukas yra, šį bei tą pasigaunam. Vakare, sutemus, dar šis tas kabinėjasi, bet ne taip, kaip ankstesniais metais - nėr to garsaus šniokštimo...
Vakare grįžtam Preilon, nakvojam, o ryte - vėl ten pat, į 15-tą kilometrą. Tiesa, skambinu Ubyjcai, tai rezultatai nesikeičia - stinta nekimba, vėgėlės per visą naktį siūlomom stintom irgi nesidomėjo...
Per dieną 15-tame kilometre kibimas silpnesnis, nei vakar. Bet kibalioja, o mums pasibendraujant to visai užtenka - gi ne į Maximą atvažiavom. Sulaukę sutemų tikimės, kad galbūt šiandien vakarinis kibimas bus aktyvesnis, bet deja, taip neatsitinka. Vėl Dzūkeliui su Tata kimba geriausiai, man šiaip sau, nors dariau daug ką... Tiesa, į vakarą atvažiavo ir Ubyjca su Modestu, pradėjo atsigriebimo akciją prieš stintas, bet neilgai tą vakarą bebuvom.
Antradienio ryte susiruošę visą mantą palikom kibimu nesvetingąją Preilą ir vėl išvažiavom iki viltingojo 15-to kilometro. Visiems kibo skirtingai - man vangiai ir labai atsargiai. Šiaip ne taip su Stepu surinkom apie 30 vnt., Ubyjca su sūnum atrado, kaip gaudyt vietinę stintą: išsigręžia eketę, pasigauna keletą stintų, kibimas nustoja, tuomet gręžia šalia kitą ir t.t. Deja, ne už ilgo jau rinkomės meškerėles, atsisveikinom su Dzūkeliu, Tata bei Ogiu ir į kelionę namučio...
Smagiai pasibuvom su geru kolektyvu, aplankėm stintines ir ne tik vietas, pailsėjom nuo miesto triukšmo, mašinų ūžimo :D
text: Saugus / photo: UbijcaSeldon