Nors vasara atrodo dar neseniai baigėsi ir pilnu tempu vyksta rudeninė žūklė, norėčiau papostringauti apie žieminę žvejybą, juolab, kad patirtis rodo – už mėnesio pusantro sulauksime pirmo ledo. Pats mačiau žvejoklių tarpe tikrai nemažai patyrusių žvejų ir jie, gal būt, tik patvirtins mano samprotavimus. Šis mano straipsnelis skirtas pradedantiems žvejams, kurie nori pratęsti vasaros malonumus.
Paspaudus pirmiems šaltukams, kai oro temperatūra nukrinta iki minus 5 – 10 laipsnių šalčio, per savaitę ant seklesnių vandens telkinių užsitraukia pirmasis ledas, kurio nekantriai laukia visi žieminės žūklės mėgėjai. Kodėl? Man tai galimybė patikrinti kiekvieną žinomą duobutę, kur vasarą nepasiekė blizgė ar metama plūdė, o ir kuris iš mūsų traukdavo žuvį sugriebęs už valo... Vienas mano draugas juokavo – žūklė žiemą tokia pati kaip vasarą: įsipili – išgeri, įsipili – išgeri... Juokas juokais, tačiau tai visai kitokia žūklė, dažnai ir mažesni laimikiai, tačiau sėkmingai praleidus pirmąją žvejybą užsikrečiama nepagydomai ir visam laikui.
Išdėstysiu savo sukauptą patirtį ir, tikiuosi, Jūs rasite kažką naudingo sau.
Jeigu jau apsisprendėte žvejoti žiemą, pirmoje eilėje turite įsigyti kokybišką avalynę ir aprangą. Avalynė turi būti šilta, lengva ir neperšlampanti, geriau pirkti numeriu didesnę, kad būtų galimybė apsiauti šiltesnes (vilnones) kojines. Koks turi būt kostiumas? Atsakymas paprastas – šiltas, bent iki minus 20 laipsnių, šiluma kaulų nelaužo, „kvėpuojantis“ – išgręžus tris skyles ar paėjus puskilometrį suprakaituosite ir, nors žiemą lyt neturėtų, nepralaidus drėgmei. Žinoma, jis neturi būti ankštas, pirkdami kostiumą užsivilkite papildomą megztinį ir pabandykite pakilnoti rankas, atsitūpti – jokių suvaržymų neturi būt. Idealu, jei įsigysite ir „kvėpuojantį“ apatinį trikotažą. Jūs jau apsirengęs? O pirštinės?... Prisipažinsiu, kai kimba, adrenalino kiekis būna toks, kad pirštinės lieka kišenėse, bet patariu turėt pirštines su atvirais pirštų galiukais. Žinoma, patyręs žvejas visada pasiima rankšluostį rankoms nusivalyti, antraip Jūsų kostiumą po kelių žvejybų teks atiduoti į valyklą... Galime lipt ant ledo, tačiau be meškerėlių, termoso, grąžto bei atsarginio inventoriaus būsime tik statistai. Juos susidėti galime į dėžę ar kuprinę, tik nešti juos reik užsimetus ant vieno peties, kad įlūžus būtų galima lengvai numesti į šalį. Venkite ant pirmo ledo žvejoti vienas, įlūžus pagalba gali pavėluot. Nepatartina lipti ant plonesnio ledo kaip 5 cm, nors būdamas jaunas, aš prisipūtęs valtį lipau ir ant plonesnio: kai tik pajusdavau, kad ledas skyla krisdavau į valtį ir keletą metrų pasistūmęs ledu judėdavau toliau. Jei tokiu ledu einate ne vienas, būtinai būkite nutolę vienas nuo kito ir patariu turėti 15 – 30 metrų ilgio virvę su svoriu gale, kad ją būtų galima numesti įlūžusiam. Viena didžiausių problemų įlūžus tai, kad beveik neįmanoma rankomis užsikabinti už ledo, todėl patariu turėti nages ar kablius, kuriais būtų galima užsikabinti už ledo. Kaip sako rusai: besisaugojantį ir dievas saugo, todėl lipdami ant ledo pirmiausiai pagalvokite apie savo saugumą.
Taigi, dar turite laiko pasivaikščioti po parduotuves, pažiūrėti kas kuo prekiauja, o aš pasistengsiu „Žūklės parduotuvių naujienų“ skyrelyje papasakoti smulkiau apie žūklavimo įrankius, aprangą, avalynę bei aksesuarus.
Senas Bebras („Salmolita“)