Tam, kad teisingai parinktume masalą, visų pirma, reikia žinoti, kuo maitinasi žuvys ir nuo ko priklauso jų skonis.
Kaip žinia, kiekvienai žuvies rūšiai būdingas tam tikras mitybos kompleksas: yra žuvų, kurios minta augaliniu maistu, yra žuvų mintančių smulkiais dugno gyventojais, o yra ir plėšrių, medžiojančių kitas žuvis. Mitybos racionas didele dalimis priklauso nuo maisto atsargų dydžio, būdingo tam tikram vandens telkiniui.

Paprastai, masalui naudojant duoną ir grūdus, žuvis gerai gaudoma ten, kur toks maistas dažnai patenka į vandenį. Ant vėžio, varlės, sraigės žuvis kimba tik tuose vandens telkiniuose, kur jie veisiasi.
Lydeka, kaip taisyklė, labiau mėgsta siaurą baltą žuvį - aukšles, kuojas, strepečius. Vandens telkiniuose, kur tokios žuvies mažai, pagrindinis lydekos maistas gali būti kitos žuvys. Pavyzdžiui, kai kuriuose ežeruose daug ešerių, ir jie gali būti pagrindinis lydekos racionas, kituose vandens telkiniuose lydeka gali misti karosų pertekliumi, veisiamuose karpynuose - karpiukais. Trūkstant maisto, lydekos, ešeriai, vėgėlės minta tos pačios rūšies žuvimis.
Kuojos ir sazanai užžėlusiuose vandens telkiniuose beveik išskirtinai maitinasi vandens augmenija, o švariuose - pagrinde vabzdžių lėliukėmis, moliuskais, vėžiagyviais. Skirtingose to paties vandens telkinio vietose žuvis gali maitintis skirtingu maistu.
Skirtinguose vandens telkiniuose meknės mityba nevienoda. Meknių mitybai didelę reikšmę turi tame vandens telkinyje egzistuojantis mitybos racionas. Meknę galima pagauti masalui naudojant ir žirnius, ir sliekus, ir net mailių ar blizgę.
Upėse, kuriose teka pro didelius miestus arba šalia jų, kai kurios žuvys maitinasi atliekomis ir tampa beveik visaėdėmis. Taip mieste galima žuvį pagauti ir ant sūrio, dešros.
Vandens telkinių mitybos galimybės priklauso nuo metų laiko - tai įtakoja žuvies maisto sudėčiai.
Pavasarį daugelis žuvų gerai gaudoma ant lietaus sliekų, nes tuo metų laiku pastebimas kito maisto nepriteklius, o sliekai su nutekamu vandeniu dideliais kiekiais patenka į upes ir ežerus. Atsiradus vabzdžiams eilė žuvų labiau linkusi jais maitintis, ypač upeliuose, kur virš vandens sukiojais daug vabzdžių.
Žuvų maisto paieškos priklauso ir nuo jų gyvenimo būdo. Vėgėlė ir ungurys, nuolat gyvenantys vandens telkinio dugne, prisitaikė prie dugninių žuvų gaudymo - gružlių, kirtiklių, vingilių - ir mieliau kimba ant jų, nei ant žuvies gyvenančios aukštesniuose vandens sluoksniuose. Salatis, atvirkščiai, medžioja aukštesniuose vandens sluoksniuose, ir jam geriausiu masalu tinka aukšlė, šapalas ir kitos aukštai gyvenančios žuvys.
Karšis, skersnukis, sazanas laikosi dugne ir juos tik atsitiktinai galima pagauti ant vabzdžių. Tačiau išskrendant vienadieniam lašalui, kai jis masiškai skęsta, šios žuvys tampa vabzdžiaėdėmis. Tam tikrą įtaką renkantis maistą daro skonio jutikliai, būdingi šiai rūšiai. Esant vienodai lietaus sliekų ir vabzdžių lėliukų pasiūlai, karšis labiau renkasi sliekus, o meknė - lėliukes. Ešerys labiau renkasi gružlius, netgi jeigu jų kiekis vandens telkinyje yra ribotas, o kiršlys - žiogą, netgi ten, kur jis netyčia patenka į vandenį.
Masalus reikia parinkti taip, kad ant jo kibtų kuo daugiau žveją dominančios žuvies rūšių. Tarkime, kad mes žūklaujam miško ežere, kuriame yra tik kuojos ir ešeriai. Ešerys tokiuose ežeruose paprastai vienodai gerai gaudomas ant lietaus slieko ir kirvarpos; kuoja gi labiau griebia kirvarpą ir dažnai nekreipia dėmesio į slieką. Reiškia - šiuo atveju įdomiau žvejot masalui naudojant kirvarpą, kurį mieliau ima ir ešerys, ir kuoja. Dėl tos pačios priežasties kartkartėmis naudinga panaudoti mišrų masalą. Karšis geriau ima ant mėšlinio slieko nei ant musės lervos. Meknė atvirkščiai, blogai kimba ant mėšlinio slieko ir mieliau renkasi musės lervą. Mišrų masalą iš keleto mėšlinių sliekų ir musės lervų gerai ima ir karšis, ir meknė.
Renkantis masalus reikia atsižvelgti į nepageidaujamos žuvies egzistavimą. Jeigu vandens telkinyje daug pūgžlių, tai retai pavyksta pagauti karšį ant lietaus slieko. Tik sliekui pasiekus dugną, į jį įkimba pūgžlys, o jeigu kabliuką su masalu pakelti aukščiau, tai ir karšio kibimai taps reti arba net atsitiktiniai. Tenka parinkti augalinius masalus - sumaigytą duoną, košę, grūdus, kuriuos karšis ima neblogai, o pūgžlys net neliečia.
Skersnukį - dugninę žuvį - dažnai gaudo tose vietose, kur daug gružlių. Čia taip pat jo nepagaudysi ant slieko, kurio gružlys didelis medžiotojas, ir tenka masalui parinkti javų grūdus, skruzdėlės kiaušinius.
Atskirais atvejais masalo pakėlimas nuo dugno 20-30 cm gali padėti išvengti pūgžlio ar gružlio dėl to, kad šios žuvys masalus ima tik nuo dugno.
Greituose ir giliuose upių slenksčiuose gaudomi ūsoriai ir šapalai. Ūsoriai tose vietose iš visų masalų labiausiai mėgsta vingilius ir naktinius sliekus, šapalai gi geriau ima vingilius, o vasarą absoliučiai ignoruoja naktinius sliekus. Todėl, jeigu norite išvengti šapalų kibimo, kuris dažnai būna menkas, protingiau žvejoti masalui naudojant naktinius sliekus.
Jeigu norite išvengti smulkių plėšrūnų (lydekaičių, ešerių), tai žvejojant ant gyvos žuvelės būtų protinga naudoti didesnes žuveles. Taip pavyzdžiui, gaudant šamus, ant kabliuko dažnai kabinama didelė žuvis.
Atskirais atvejais gaudant ir kitas žuvis yra naudinga panaudoti kiek didesnius masalus. Gaudant ant vėžiuko, karkvabalio lėliukės, karkvabalio, siurbėlės, kukurūzo, žirnio, didelio gabalo išspaudų arba sūrio, nėra pagrindo bijoti dažno smulkmės kibimo.
Kartais, esant lengvam svoriui, aukšlės ar kitos paviršinės žuvys masalą griebia anksčiau nei šis pasiekia dugną. Tokiu atveju naudinga masalą pavolioti sausam smėlyje arba medžio atplaišose, tuo būdu mažos žuveles puola prie atsiskiriančių nuo masalo dalelių ir masalas nekliudomai nusileidžia ant dugno.
Negeidžiamų žuvų kibimo galima išvengti ir nekeičiant masalo. Naudojant jaukinimą arba pašėrimą žūklės vieton priviliojama stambi žuvis, kuri išvaiko smulkmę.
Renkantis masalus reikia atsižvelgti ir į grunto kokybę. Iš anksto blogus rezultatus garantuoja žūklė, masalui naudojant vingilius, klampiame molėtame grunte, į kurį jos gali greitai įsirausti. Stambių akmenų nuklotame vandens dugne nesėkminga žūklė bus masalui naudojant gružlį, pūgžlį, kirtiklį, nes jie pasislėps po akmenimis ir plėšrūnui bus sunku juos rasti.
Žvejojant dugnine turi reikšmę ir grunto spalva. Jei gruntas tamsus, tai naudingiau žvejoti ant šviesių, jo fone matomų, masalų. Gerai naudoti kvepiančius jaukus, ypatingai naktį ir drumstame vandenyje.
Taigi pavyzdžiai rodo, kaip rimtai reikia žiūrėti į masalų pasirinkimą. Tam, kad iš tiesų pasirinktumėte veiklius masalus, turite detaliai išsinagrinėti konkretaus vandens telkinio maistines galimybes; jame gyvenančių žuvų skonius ir gyvenimo būdą.

ALDUR