Bėgant metams smarkiai žvejojamuose vandens telkiniuose tampa vis sunkiau pagauti karpius. Tai ypatingai juntama telkiniuose, turinčiuose gerą natūralią mitybinę bazę. Daugybę kartų pagautos ir paleistos žuvys tampa atsargios ir jautrios žvejybiniam presingui. Tai ypač juntama žūklės varžybų metu. Pašarų bei įrankių kokybė pasiekusi aukštumas, taktikos gudrybės irgi turi ribas. Tačiau visada lieka galimybė eksperimentuoti masalo parinkimo bei pateikimo būduose. Ir kuo ežeras „sudėtingesnis“, kuo didesnis žvejų presingas, kuo dumblėtesnis dugnas, tuo geriau veikia visos šios gudrybės. Man yra lengva apie tai kalbėti, kadangi būtent tokį ežerą turime savo klube, organizuojame žūklę „pagavai- paleisk“ ir žūklės varžybas jau 15 metų, patys dalyvaujame, bei turime daugybę pačių aukščiausių pasiekimų šioje srityje. Be to pastaruosius 5 metus esu pašarų ir masalų kūrėjas, gamintojas. Tačiau šį kartą apsistosiu ties vienu iš masalo pateikimo būdų: tai Zig Rig metodas.
Tai ne visuose vandens telkiniuose leidžiamas žvejybos metodas, teisingiau masalo pateikimo būdas ir ne visose varžybose galimas. Tačiau, patikėkite, kartais būna labai efektyvus! Dauguma šio būdo netoleruoja dėl to, kad tradicinis karpių gaudymas vykdomas nuo dugno kuriant ir naudojantis daugiametėmis pašarų bei masalų gamybos tradicijomis. O naudojant Zig Rig metodą tarsi išeinama iš 2D į 3D erdvę, paminamos visos pilnaverčio „boilio“ teorijos, o masalą galima „išsipjauti“ tiesiog iš Crocks'o šlepetės. Štai taip tas metodas atrodo žiūrint iš šono. Iš tikrųjų taip nėra ir norint jį mokėti naudoti profesionaliai, juo remtis sportinių varžybų metu, reikės ne mažai įdėti triūso į ilgo pavadėlio užmetimo, tikslaus taškinio šėrimo spodu, bei didelės žuvies traukimo plonyčiu valu techniką
Zig Rig metodą taikau tais atvejais, kai dėl vienokios ar kitokios priežasties vandens sluoksnyje prie dugno jaučiamas deguonies stygius ir žuvys tiesiog blogai jaučiasi ir nebesimaitina. Kitas labai svarbus faktorius , kai žvejoti reikia toli nuo kranto labai dumblėtame dugne ir negali naudoti lengvų svarelių, sunku prezentuoti masalą. O karpiams sunkiau „kasti“ pašarą dumble, negu jį tiesiog siurbti „besileidžiantį“ ir trečia priežastis būtent žvejybinis presingas susijęs su dugnu.
Zig Rig-ui naudoju parabolines akcijas kotus. Būtent tokie kotai „atleidžia“ visas klaidas susijusias su užkibusios žuvies ištraukimu ir suteikia galimybę naudoti pagrindinį valą 0,25 mm (galima šiek tiek storesnį), svarelius 1,5 oz (iki 100 m atstumo gaudymui) ir pavadėlį mono, fluoro 6-8 lb stiprumo. O gaudau žuvis nuo 10 iki 20 kg svorio. Aš mėgstu zig-rig-nę sistemėlę su fiksuoto ilgio pavadėliu, t. y. be plūdės žvejybiniam gyliui keisti. Galiu pasakyti kodėl. Esu isitikinęs kad vistiek traukiant užkibusią žuvį, kai ant valo tabaluoja plūdė su svaru yra didesnė tikimybė ją prarasti, nes žūklės įrankis bus tikrai grubesnis. Mano atveju naudoju tam tikro ilgio pavadėlį (tarkim žūklės vietoje yra 8 m gylio, o norime žvejoti 1 m nuo vandens paviršiaus, vadinasi pavadėlį naudojam 7 m ilgio), galiu sumontuoti sistemėlę su pametamu svareliu maksimaliai užtikrindamas žuvies ištraukimą.
Ilgų pavadėlių mėtymas reikalauja įgūdžių, tačiau tai nėra sunku, o be to susipynimų netgi mažiau. Aš mėtau masalą padėjęs ant „lėkštutės“. Masalas dažniausiai būna dirbtinis, visiškai bekvapis, labai plūdrus, apie 5-6 mm dydžio. Spalvinė gama turi reikšmę: man sėkmingiausias yra juodas+geltonas, nors dažnai sudedu kombinciją iš pop-ups boiliukų. Kabliukus naudoju 8 dydžio. Gerai subalansuoti įrankiai leidžia naudoti mažus svarelius. Pernai varžybų metu tokiais įrankiais buvo ištrauktas virš 19 kg sveriantis karpis.
Kaip pasirinkti gylį? Tradiciškai pirmiausia yra tikrinami 3 gyliai. Tai 1/3 gylio, vidurys ir 2/3 gylio. Be abejo būna karšto oro laikotarpiai, kai lengvai kimba viršutiniuose sluoksniuose, tai yra vos 50 cm nuo paviršiaus. Atstumas nuo kranto parenkamas pagal dugno specifiką bei remiantis ežero stebėjimu. Dabar, svarbiausia ką reikia suprasti gaudant Zig Rig sistemėle. Siūlomas masalas turi būti pašaro stulpe, besileidžiančio dugno link. Tada jis bus įsiurbtas, renkant kitas pašaro detales. Vadinasi , turime reguliariai labai tiksliai šerti spomba ar raketa virš masalo ( 3 metrų tikslumu, -netinka!) pašaru , kuris palieka vandens sluoksnyje „debesį“.
Aš šeriu kas 20-30 minučių po 3-4 spombas virš masalo. Kartais kaitalioju 1 spomba, pertraukėlė 5 min. tada dar 3. Dažnai būna taip , kad ta pirmoji sukoncentruoja dėmesį, suaktyvina gal būt pilnai „neapsisprendusius“ , o tada jie po pertraukėlės tikslingai kyla ryti krentantį maistą pilna burna, nes tam nereikia pastangų. Baigus šerti Zig Rig sistemėlę aš dar kokiai valandai palieku „budėti“ , ilgesnis laikas be šėrimo man neduodavo gerų rezultatų.
Labai svarbus momentas šiame žvejybos būde yra pašaras. Kadangi per žūklės dieną jo „išsimeta“ labai daug, tai tikslinga pašarą naudoti mažiau koloringą, labiau tirpų stengiantis jį tarsi „pakabinti“ vandens sluoksnyje, bet neprisotinti žuvų. Aš naudoju daug grūdinių kultūrų Seed Mix, turinčių traiškintų riešutų, kanapių sėklų ir paruoštą kompleksą Zig Rig Method Mix. Viską skiedžiu skystimu nuo pagamintų grūdinių kultūrų, vandeniu, bei boosterinu bosteriais HNV. Šiltu metu papildomai dar įpilu aliejų Salmon, Hemp, apie 40 ml/kg.
Gaudant šiuo metodu netoli dugno , t. y. žemesniuose vandens sluoksniuose galima naudoti sunkesnį daugiakomponentį visavertį „spood“ mišinį, turintį ir peletes bei skaldytus boilius. Šėrimo metodika tinka aukščiau aprašyta. Pašarinio debesio skleidimasis reguliuojamas parenkant jo konsistenciją. Kuo skystesnis pašaras, tuo jis geriau suformuoja debesį. Be abejo siekti tam tikros konsistencijos reikia palaipsniui drėkinant, leidžiant brinkti.
Zig-Rig gaudymo būdas nepriskiriamas būtent kažkokiam laikotarpiui, jis yra visasezonis, tinkantis įvairiems metų laikams.
Tai nėra panacėja, tačiau kartais duoda fantastiškus rezultatus. Esame laimėję tarptautines varžybas naudojant Zig-Rig metodą, tiek pavasarį gegužės mėnesio viduryje, tiek rudenį, kai orai jau vėsūs. Vien per tas dvi varžybas esame pagavę virš 50 karpių ir amūrų , kurių vidutinis svoris viršijo 10 kg.
Šėrimo tikslumas pasiekiamas sekančiai: markerio pagalba nustatoma šėrimo vieta įvertinus tam tikrus faktorius : dugno struktūrą ,žuvų lankymąsi iš stebėjimų. Tolimačiu išmatuojamas atstumas.Toliau ant pagalbinių kuolelių atmatuojamas toks pat atstumas iki svarelio meškerei , neįvertinant pavadėlio ilgio, užklipsuojama. Tada tą patį atstumą atmatuojam ir užklipsuojam spodui. Belieka įsidėmėti metimo krypties orientyrą kitam krante ir kiekvienas metimas bus tikslus.
Renaldas Marčiukaitis
www.carpfishing.lt