Pratęsiant kalbas apie žvejybą ant ledo ir susijusias priemones, reikia dar ir dar kartą prisiminti saugumą. Ir tai yra svarbu todėl, kad dauguma žvejų trypčioja iš nekantrumo norėdami išbandyti pirmojo ledo smagumus, tačiau pamiršta elementarius saugumo reikalavimus.

Laimei, jei įlūšite prie pat kranto ar turėsite gerą reakciją ir spėsite ištraukti įsmigusią koją. Tačiau ar nors viena žvejyba verta tokios rizikos?

Išskirtinai saugaus ir patvaraus ledo nebūna – vis tiek yra properšų, kur ledas gali būti labai plonas. Pirmojo ledo ypatumas, kad saugaus ledo plokštuma nėra labai plati ir užima tik keletą dešimčių kvadratinių metrų. Todėl reikia galvoti, kaip racionaliai išnaudoti esamą plotą ir svarbiausiai, kaip tą saugumą išsaugoti.

Rekomenduojama pradėti nuo vienos eketės vidury ledo dėmės. Šią eketę gerai išstudijuoti: ar yra žuvies, ar patikimas ledas ir į kurią pusę judėti toliau. Netrukus šalia kranto visas ledas bus skylėtas, todėl teks rinktis: arba pasilikti ir žvejoti iš senųjų ekečių, arba pereiti į kitą vietą. Vandens telkiniuose, kur vanduo stovi, reikėtų visgi pasiieškoti kitos vietos.

Upėje situacija gali būti kitokia. Įlankų su ledu čia mažiau, jos nėra didelės, išsimėčiusios tam tikrais atstumais, tačiau žuvies koncentracija čia didesnė nei ežero įlankose: upėse žvejyba būna ir sėkmingesnė, ir gausesnė. Svarbu stebėti ledo būklę. Jei pastebėjote, kad iš eketės pradėjo veržtis vanduo, nereikia laukti momento, kai ledas pradės lūžti. Geriau jau paėjėti keletą žingsnių į šoną. Po 20 minučių vėl galima sugrįžti prie paliktos eketės, tačiau čia neužsibūti ilgai. Tiesa, ieškant žuvies retai kada stovima prie vienos eketės, tačiau vis tiek reikia neprarasti budrumo.

Dažniausiai ant pirmojo ledo įlūžtama prie pat kranto. Kuo statesnis yra krantas prie ledo, tuo jis mažiau patvaresnis prie pat kranto. Čia pavojingiausias pats pirmas žingsnis. Patyrę žvejai ieško nuožulnesnės vietos, bet ir tokiu atveju deda lentą ar medžio šaką.

Pavojingiausias laikas būna tuomet, kai per ledą galima judėti visu vandens telkiniu. Kai žvejys ieško saugios vietelės prie pat kranto, jis būna atsargesnis, be to, čia ir nuskęsti būtų sudėtingiau. Tačiau vos tik žvejys nusigauna iki ežero vidurio, visas budrumas kažkur išgaruoja. Pavojingiausia būtų panirti į srovingą vandenį.

Yra nerašytos saugumo ant ledo taisyklės, kurios galioja dėl daugybės neatsargių mirčių. Niekada neikite pavojingu ledu vieni ir neikite toli, neperspėję savo draugų. Tikrinkite peikena kiekvieną savo žingsnį. Jei žvejybos metu iš eketės pradeda sunktis vanduo, pereikite į kitą vietą. Jei ir iš naujosios eketės ima veržtis vanduo, rinkitės kitą žvejybinę vietą.

Norite kuo greičiau panirti po ledu? Rinkitės kelią per nendres. Ledas čia ypatingai plonas, o įlūžti čia galima bet kuriuo žiemos metu.

Kitas pavojingas reiškinys, kai mažame plote ant ledo susigrūda „išbadėję“ žvejai. Tokiu atveju ir apie saugumą, ir apie žvejybinį poilsį galima pamiršti. Tarp žūklės vietos rekomenduojamas bent 5 metrų atstumas.

Ankstesnėje literatūroje buvo rekomenduojama į žvejybą imti virvę. Tačiau jei žvejoti einate vienas, tuomet virvė nelabai naudinga – nebent ją pririštumėte prie medžio ant kranto. Užtikrintesnis variantas – smaigai ant kaklo, kurie, beje, šiuo metu yra privalomi.

Ką gi daryti tuo atveju, jei vis dėlto prasmegote? Jei žvejys įtarė apie galima silpną ledą ir pavojingą vietą, jo ir reakcija bus adekvati – jis sugebės laiku sureaguoti. Tokiu atveju dažniausiai panyra tik viena koja, reikia kristi ant šono arba ant nugaros. Svarbiausiai, neįgrimzti visu kūnu. Jei pajutote, kad esate ant patvaraus ledo, nurimkite. Reikia apmirti, keletą sekundžių įvertinti situaciją ir greitai, tačiau neskubant judėti į saugesnę vietą. Jei jau gulite, tuomet ir nebestokite, pašliaužkite keletą metrų. Po to jau galite atsistoti, susirasti savo kelią, kuriuo atėjote, ir čiūžinti iki kranto.

Blogesnis variantas, jei prasmegote po ledu ir toli nuo kranto. Tokiu atveju jūs teoriškai galite iššliaužti ant ledo smaigų pagalba. Teoriškai todėl, kad jums turi labai pasisekti ir aplink būtų tik patvarus ledas. Didesnis šansas išgyventi tuomet, jei šalia bus bičiuliai, kurie ištrauks jus ilgo pagalio ar peikenos pagalba. Jei šalia nieko nėra, o ledas vis lūžta, kai tik mėginate ant jo užšliaužti, belieka tik vienas dalykas. Neeikvokite savo jėgų ir nebandykite užšliaužti ant ledo: dėkite rankas ant ledo, alkūnėmis traukitės į viršų, laužykite ledo kraštus ir taip elkitės tol, kol pajusite kojomis dugną. Taip yra išsikapstę ne vienas, neretai prasibrovę per silpną ledą dešimtis metrų. Svarbiausiai – nesustoti ir nepanikuoti. Jei negalite užšliaužti ant ledo, laužykite jį ir braukitės pirmyn. Isterija šioje situacijoje nepadės.
Ir nepamirškite, žuvies rasite ir saugiose zonose. Saugokite savo gyvybę.