Kai už lango pradeda snigti, naktį temperatūra nukrenta žemiau nulio, pradedame ilgėtis šiltos vasaros. Norėsi vėl žvilgtelėti į išnirusią plūdę... Iš vienos pusės, norisi pratęsti vasarą, iš kitos, jau ir ledo pasiilgstama, o kažkur svajose ir pavasarinę upę galima išvysti.

Šiuo pereinamuoju periodu galima sau pasakyti: nori žvejoti – žvejok. Nesinori – tuomet imkitės namų ruošos arba pasiruoškite gūdžiai žiemai.

Žiemą žvejojame dienomis: dienos trumpos, tačiau ne tokios ir šviesios, o ir ilgai sėdėti šaltyje nesinori, juolab, kad ne itin gerai kimba.

Žiemos metu svarbiausiai nustatyti žuvies maitinimosi laiką. Malonu pagaudyti aukšlių, gružlių arba strepečių kur nors upės vagoje. Stambios aukšlės šaltuoju metu susikoncentruoja ežeruose ir tvenkiniuose šalia duobių. Jaukui naudokite sausus mišinius, juos maišydami su lervomis. Vietoj sausų mišinių puikiai tiks ir kurmiarausiai. Įpilkite šiek tiek vandens ir iš gauto mišinio formuokite slyvos dydžio rutuliukus. Apie kilogramo mišinio pakaks 2-3 valandoms.

Galite pasirinkti gaudymui ir karosus, tik tuomet turite tiksliai žinoti vandens telkinį ir vietą, kur jie žiemoja. Būtent šiuo metų laiku gali sugauti trofėjinio dydžio karosą arba karpį. Prieš ledui aptraukiant ežerus, karosai gerai kimba be jokio papildomo jauko – užtenka tik masalo. Jums prireiks tolimo užmetimo plūdinės meškerės, nes net ir pickerio viršūnėlės jautrumo gali neužtekti kibimo pamatymui.

Jei žuvų konkurencija vandens telkinyje didelė, o maisto nėra tiek daug, galite sugauti didesnį karosą, nei vasarą. Karosas periodiškai praplaukia giliausią vandens telkinio tašką ir ėda lervas nuo dugno. Taip jis elgiasi keletą dienų. Iš tikrųjų galima pagauti išskirtinius egzempliorius, tačiau tai jau bus tikra medžioklė: kiekvienąkart šerdami jūs turite gerai pasukti galvą. Iš vienos pusės, kaip ir minėta, jaukinimo tokiu metu nereikia, tačiau būtina žinoti vietą, kur gaudyti žuvį. Iš kitos pusės, karoso judėjimas prie kranto gali keistis priklausomai nuo vėjo krypties ir apšvietimo. Todėl rekomenduojama jaukinti žuvį į pasirinktą žvejybos vietą.

Galite sužvejoti išties vertą dėmesio karšį. Tiesa, ne visiems ir ne visur pavyksta, tačiau tai nėra išimtis. Jums tereikia kokybiško jauko, rasti šilto vandens sroves – ir rezultatu nenusivilsite. Naktį naudojant plūdinę meškerę, galima prigaudyti daug karšių, vis drąsiau priplaukiančių prie kranto.

Įdomu šaltuoju periodu didelėje upėje gaudyti plakį su palaidine meškere. Tokiu atveju labai svarbu optimizuoti įrankių svorį ir pasirinkti tinkamą jauką.

Pasirinkus bet kurį žvejybos variantą, labai svarbu išsirinkti ir žvejybos techniką. Šaltuoju periodu dažnai būna, kad žuviai maitintis reikia, tačiau ji tampa vangi. Taip atsitinka tuomet, kai žuvų nėra labai daug, jos nėra aktyvios, o žvejai nuo kranto vilioja įvairiausiais jaukais. Taigi, žvejo užduotis tampa vienintelė – apgaudyti kaimynus. Ir tuomet gaudymo technika tampa svarbiausia.

Šiuolaikiniai žvejai gali pasigirti pačia geriausia įranga: ir meškerėmis, ir plonais valais, ir aštriais kabliukais, tačiau sutikite – patys įrankiai žuvies negaudo. Tuomet tampa svarbi patirtis ir žvejo aktyvumas.

Taigi, prieš ledui aptraukiant vandens telkinius, žūklė tampa tikrai sportinė. Paprasčiausias variantas – leisti masalą plaukti pagal srovę. Gerai, jei žuvis vis dar aktyvi ir spėja vytis masalą. Kaip giliai leisti masalą, reikia įvertinti aplinkybes.

Reikia įvertinti ir srovės greitį, kad žuvis spėtų vytis masalą. Jei sistemėlė bus sunki, žuvis pajus pasipriešinimą ir mes masalą, o žvejys šio momento net nepastebės. Atsiminkite, kaip žiemą ešerys pagauna lervas ir tuoj pat jas meta, o plūdė nereaguoja arba reaguoja per vėlai. Tad reikia turėti omeny, kad žieminė plūdė  turi būti jautresnė, nei vasarinė.

Reikia pastebėti, kad išlaikyti lengvą sistemėlę konkrečioje šertoje vietoje yra techniškai sunku. Reikia labai tiksliai pasirinkti žūklės įrangą pagal svorį, ilgį ir kokybę. Ką jau kalbėti apie žinias, kaip naudotis šia įranga. Kuo ilgesnė plūdinė meškerė, tuo sudėtingiau tai padaryti. Labai dažnai taip atsitinka, kad žūklės sąlygos neleidžia panaudoti 4-5 m jautrios meškerės. Tuomet reikia rinktis štekerį. Tačiau ir su štekeriu gali iškilti problemų, kai vėjas labai stiprus ir pritrūksta patirties tokioje žvejyboje.

Dieną nukritus temperatūrai žemiau nulio, atsiranda ir dar viena problema: apledėja valas ir plūdė, todėl  žūklė tampa sudėtinga, ne tokia komfortiška bei efektyvi. Išvada tik viena: reikia atidėti tolimesnius „kankinimus“ iki pavasario ir pradėti ruoštis žieminei žūklei.