Kiekvienas žvejys patvirtins, kad solidžią kuoją pagauti yra gana sudėtinga. Vis dėl to danų profesionalus žvejybos gidas Janice Bursel priėmė šį iššūkį ir Danijos vandenyse pagavo pačias stambiausias kuojas. Janice pataria, kaip sėkmingai kuojų žūklei pasirinkti tinkamas vietas ir įrankius.

Sportinės žūklės mėgėjai turi savų paslapčių, kaip gaudyti smulkias ir vidutines kuojas vasarą. Tačiau visi šie metodai nelabai tinka gaudyti stambius egzempliorius. Ne visiems pasiseka pergudrauti stambią žuvį, kurios svoris viršija 1 kg. Patikėkite, dėl tokios žuvies išties verta pasistengti. Stulbinantis nugarinių pelekų vaizdas ir sidabrinių žvynų blizgesys atperka kelias bemieges naktis.

Žūklė prasideda nuo paprastos taisyklės: žuvį reikia gaudyti ten, kur ji veisiasi. Ir nors kuojos veisiasi beveik visuose vandenyse, tačiau tikra ne visur rasite tinkamų egzempliorių. Žvejybos vietas reikia žinoti!

Pagrindiniai veiksniai

Vandens telkinio dydis
Smulkiuose upeliuose ir tvenkiniuose  retai galima aptikti stambias žuvis. Tipiški vandens telkiniai, kur galima rasti stambių kuojų, siekia maždaug 30 ha ir yra švarūs.

Populiacijos tankumas
Bet kokia žuvis gali priaugti vidutinį dydį tik tuomet, jei ji gerai maitinasi. Kuo mažesnė konkurencija dėl mitybos, tuo daugiau kiekvienai žuviai lieka maisto. Jei vandens telkinyje veisiasi lydekos ir ešeriai, turite daugiau šansų pagauti dideles kuojas: šie plėšrūnai suėda mailių ir taip palieka šansą išgyventi ištvermingesniems bei vyresniems egzemplioriams. Ir nors viename hektare nerasite tiek daug žuvies, tačiau turite galimybę pagauti savo rekordinę kuoją. Vienintelė problema – kaip ją surasti.

Chemija
Neįtikėtina, tačiau faktas – mažo rūgštingumo ežeruose dažnai apsigyvena gana stambios kuojos. Kaip priežastį galima įvardinti silpną mitybos konkurenciją. Juk padidintas rūgštingumas pražudo dalį ikrų, ir taip išsaugo stipriausius vandens telkinyje. Tačiau negalima būtų teigti, jog rūgštus vanduo yra palankus didelėms kuojoms. Atvirkščiai, per ilgą laiką jis gali būti pragaištingas tiek mažoms, tiek ir didelėms žuvims.

Stambios žuvys kimba tik naktį
Dieną stambias kuojas, kaip beje ir kitas neplėšrias žuvis, galima aptikti nuo 5 iki 10 metrų gilyje. Ir tik po saulėlydžio stambuolės persikrausto į seklesnius vandenis. Tačiau nėra tikslo gaudyti mažesniame nei 1,5-2 metrų gilyje. Idealus gylys 2-4 metrai.

Vasarinės žūklės ypatumai
Stambių kuojų gaudymo vasarą scenarijus prasideda taip pat – kibimas prasideda vos sutemus. O juk dauguma žvejų pradeda žvejoti gana anksti, kai kimba 200-300 g žuvys. Tad galima teigti, jog dauguma ežerų vis dar nėra atidaryti. Tik patys azartiškiausi žvejai lieka nakčiai ir laukia savo sėkmės. Kaip rudenį, taip ir vasarą, geriausi kibimai būna vos nusileidus saulei ir pirmomis ryto valandomis.

Apšvietimas žvejyboje
Jei vandens telkinio krantas yra geras arba jūs turite valtį, galite pasinaudoti gana įdomiu žvejybos įrankiu – švytinčia plūde. Trumpose distancijose su ja galima pasiekti gerų rezultatų.

Reikia pastebėti, kad tiek gaudant smulkias, tiek ir stambias kuojas, žvejybos įrankiai išlieka tokie patys. Tiesa, gaudant naktį reikėtų pasirūpinti tvirtesniu valu ir kabliuku. Ir tai ne tik dėl to, jog žuvis sunkesnė nei 1 kg (juk tokio svorio žuvį galima ramiai ištraukti ir su 0,10 mm valu). Tačiau nakties metu, remiantis praktika, labai lengvai ir nepastebimai galima pažeisti tiek valą, tiek ir kabliuką. Gerai, jei esate patyręs žvejys ir pasirūpinote iš anksto atsarginiais įrankiais. Kitu atveju rekomenduojama naujame vandens telkinyje turėti 0,18 arba netgi 0,20 mm valą. Jei naktį žuvis labai gerai reaguoja į masalą, 0,02 mm skirtumo nepajusite. Tačiau jei žuvis baidosi, tuomet valą rekomenduojama sumažinti iki 0,16 mm.

Gaudant kuojas vasarą nereikėtų naudoti smulkių kabliukų. Įvertinkite, ar ant kabliuko dar yra vietos: šalia 1-2 smulkių kirminukų užkabinkite porą grūdelių kukurūzų.

Saulėlydžio apsaugoti
Kai tamsa pasiskleidžia virš vandens telkinio, iš vandens ima šokinėti kuojos vis gaudančios vabzdžius ir taip viliodamos savo pliaukšėjimais. Kai prasideda šis pikas, kiekvienas žvejys karštligiškai bando užmesti teisingai meškerę paviršiuje ir pagauti savo laimikį. Tačiau šis azarto pilnas laikas trunka neilgai. Toliau visa žvejyba vyksta dugne.

Mano mėgstamas žvejybos būdas – „bangavimas“, kai masalas ir 15-20 cm pavadėlis prieš jį „šliaužia“ dugnu lyg lengvas dreifas. Esant vėjui ir stipriai srovei labai padeda smulkus švinas valo gale. Švinas leidžiasi ant dugno ir sumažina sistemėlės dreifavimą.

„Bangavimo“ sistemėlės prailginimas
Norint pasiekti gerų rezultatų su „bangavimo“ metodu, geriau susirišti ilgesnę sistemėlę. Tuomet užmetus meškerę, net ir keičiant užmetimo ilgį, masalas liks ant dugno. O tai yra svarbu – juk vos masalas atsiplėš nuo dugno, paskui jį lėks keletą žuvyčių.

Žvejojant naktį tikėtina, kad metimai nebus tikslūs, todėl rekomenduojama iš anksto pasitreniruoti – juk metant meškerę galite ir nepataikyti į vietą, kurią šėrėte. Šėrimo vietoje galite palikti šviečiantį plūdurą ir metant orientuotis į jį.

Žvejybinė įrankių dėžutė žvejojant kuojas

Meškerė
Lengva 3,90 m, gaudant nuo kranto ir siekiant tikslesnių bei tolimesnių metimų, galima naudoti ir sunkesnius modelius.

Ritė
Lengva, su tolygiai susuktu valu.

Rekomenduojamas valas
Monofilamentinis, 0,20 mm diametro.

Pavadėlis
Nuo 0,16 iki 0,18 mm.

Kabliukai
Ploni, skirti ne plėšrioms žuvims nuo Nr. 10 iki 12.

Masalas
Kuojos mėgsta smaguriauti kukurūzų grūdais ir nedideliais kirminais, besiveisiančiais vietiniame komposte. Nesuklysite ir masindami lervomis.

Jaukinimas
Puikiai tiks kanapių miltai, pankoliai, anyžiai, kokoso miltai, kukurūzų košė ir virti kukurūzų grūdai.