Sigitas Kazlauskas (SIGUTIS)

Plūdinės žūklės specialistas

Pradedantys žvejai dažnai klysta galvodami, kad šią smulkią žuvytę galima lengvai sužvejoti ant bet kokio masalo. Patikėkite, taip iš tikrųjų nėra. Dažnai po žvejybos besiruošiant į namus matome, kaip vieni žvejai nešasi prisižvejoję pilną kibirėlį šių skanių žuvų, o kiti būna sugavę vos puskilį ar kilogramą šios žuvies. Ir šiuo atveju kaltinti, kad vienas sėdėjo ypatingoje vietoje, o kitas labai prastoje būtų tikrai ne visai sąžininga šių žuvų atžvilgiu kaip ir ieškoti priežasčių vėjo kryptyje ar mėnulio fazėje. Greičiausiai priežastis slypės tame, kad vienas žvejas parinko netinkamą masalą, o kitas pataikęs tinkamą „skanėstą“ šioms žuvims  sulaukė geresnio laimikio.

Jei vasarą jauko pagalba mums „prisišaukus“ aukšles užtenka pastoviai šerti ir laikyti jas vienoje „vietoje“, tai žiemą, norint tikėtis geresnio laimikio, kartais reikia nemažai pasivaikščioti ar liaudiškai tariant pabėgioti paskui, ieškant kur laikosi šis pulkas gražių žuvų. Atrodo išsigręži eketę, pajaukini ir pradėjus kibti turėtum traukti šias žuvis visą dieną, bet tikrai taip nėra, patikėkite manimi. Žiūrėk, trauki valandą ar kelias ir staiga lyg kas virve būtų užrišęs – nustoja visai kibti.

Bandant ieškoti nekibimo priežasčių kartais galima surasti atsakymą, o kartais taip ir parvažiuoji namo nesupratęs kas atsitiko, kad nustojo kibti.

Jauko kaita, trumpam nustojimas šerti, šalia išgręžta nauja eketė, stipresnis garsas ant ledo, tai vos kelios galimos priežastys dėl ko žuvis galėjo nustoti kibti.

O kur dar tas įgimtas, nuolatinis šių žuvų maisto ieškojimas sukant ratus vis aplinkui ar pakeičiant vandens sluoksnį. Priežasčių daug, todėl nustojus aukšlėm kibti niekada nenuleiskite rankų, o imkitės aktyvios veiklos.

Žvejojant visą dieną ant ledo tikrai nereikia tikėtis, kad ši žuvis jums kibs visą dieną. Kartais netikėtai  pakeitus vien ar kitą eketę kibimas kiek suaktyvėja, bet patikėkite, aukšlės žiemą tikrai nepuola tai masalo ir nekimba taip aktyviai kaip šiltuoju metų laiku.

Žvejojant aukšles reikėtų išsigręžti iš karto bent keletą ekečių tam, kad vėliau nekelti bereikalingo triukšmo. Tai vienas momentas. Toliau reikėtų pasišerti keletą ekečių, o vieną palikti nejaukintą. Kelios eketės išgręžtos vienu metu turi savo privalumų.Be jau ateityje išvengsime keliamo gręžiant triukšmo taip pat mes galėsime kelių ekečių pagalba nustatyti srovę, jos stiprumą ir kas svarbiausia, kad tokiu būdu bus galima išžvalgyti, „apgaudyti“ didesnį plotą. Nejaukinama eketė jums bus savotiškas rodiklis žvejojant palyginimui su pašertomis.
Kuo daugiau eksperimentuosite, tuo greičiau ir daugiau sulauksite atsakymų į rūpimus klausimus.

Jei į žvejybą važiuojate sau draugu ar keletu jų tuomet irgi būtini „žvalgybiniai“ variantai. Galite tą patį padaryti dviese ar trise ir tokiu būdu greičiau aptiksite kur laikosi žuvis bei sutaupysite nemažai laiko. Ir nebijokite radę žuvingą eketę pasikviesti kartu pažvejoti joje ir draugą. Patikėkite nuo to jūsų laimikis nesuprastės, o ir žvejoti nedidelėje kompanijoje žymiai smagiau.

Pasikartosiu, kad suradus kur aukšlės laikosi ir prasidėjus jų kibimui atminkite, kad šerti reikia nuolatos ir labai nedidelėmis porcijomis. Sukeltas jauko debesų šleifas - stulpas leis jums išlaikyti žuvį, o gylio kaitaliojimas jums bus savotiškas atsakymas į tai kokiame gylyje ir kokio stambumo aukšlės kimba.
Dingus kibimui, kaip jau minėjui, ilgai neužsisėdėkite, o bandykite laimę kitur nes gali būti, kad aukšlės pasitraukė vos kelis metrus į šoną ir laikosi net tame pačiame vandens sluoksnyje. Visaip gali būti ir  turėkite tai mintyje.

Kartais mes žiemą mėgstame žvejoti naudodami nedideles plūdeles.Tai irgi nėra blogai, o greičiau atvirkščiai.Ypač tas tinka stovinčiame vandenyje nors lėtai tekantis vanduo irgi nėra išimtis.  Jei žvejojant jums nustoja kibti tai atkreipkite dėmesį į sistemėlės ilgį nes gali taip nutikti, kad žuvis kiek pakilo nuo dugno ar atvirkščiai, nusileido giliau ir jums ilgai, beprasmiškai teks laukti kibimo. Tokiu atveju žaiskite su sistemėlės gyliu – didinkite arba mažinkite jį tol kol sulauksite rezultato.

Pabaigai dar noriu duoti keletą patarimų. Jeigu žuvis nekimba tai atkreipkite dėmesį ir į kabliuko dydžius, valo storį, plūdelės keliamąją galią. Aš manau, kad žiemą žvejojant aukšles pilnai turėtų tenkinti 0,06 mm – 0,08 mm storio valas, Nr 18-20 plonos vielos ilgakočiai kabliukai bei 0,4 g – 0,6 g keliamosios galios plūdelės. Nedidelė išimtis kuri liestų sistemėlės pakeitimus gali būti jei srovė kiek stipresnė ar jūsų žvejojama vieta sąlyginai giloka.

Kas liečia masalus tai siūlau žvejoti aukšlėm įprastais masalais – musės lervomis, pinkomis ar uodo trūklio lervomis ir neišradinėti dviračio kabinant lašinių gabalą ar kruopas.

Pavasariop kada įšyla vanduo kartais šios žuvys suaktyvėja vakarop, antroje dienos pusėje todėl žvejodami atminkite tai ir kartais atsižvelkite į tą paros laiką kada susiruošite žvejoti.

Tokie būtų mano kuklūs patarimai pradedantiems žvejams kurie sugalvos lipti ant ledo ir bandys suvilioti šią sidabru tviskančią žuvytę.

Nei žvyno, nei uodegos!