Pirmiausia nustokime šią blizgę vadinti svetimu žodžiu „balansyras“ ir naudokime gražų, lietuvišką – švytuoklė.

Daugkartiniai mano eksperimentai su savadarbėmis ir pirktinėmis švytuoklėmis leido padaryti keletą labai svarbių išvadų, kurios, mano nuomone, padės visiems pradedantiems žvejoti šiu masalu.

Pirkdami švytuoklę, pirmiausia, atkreipkit dėmesį į jos išbalansavimą. Norėdami tai patikrinti, tiesiog perverkite valo galą per žieduką. Teisingai subalansuotas masalas turi kabėti ne horizontaliai, o 10-15 laipsnių pakrypęs. Be to, švytuoklės „nosis“ turi būtinai lengvesnė, nei uodega, neatsižvelgiant į tai, iš ko ji pagaminta – metalinė ar plunksninė. Daug kur žvejybinėje literatūroje rašoma, kad švytuoklė pasiekus kraštinį tašką apsisuka tik uodegos formos stabdymo dėka, kuri sudaro pasipriešinimą vandeniui. Mano nuomone, švytuoklės apsisukimas yra įtakojamas jos uodegos inercijos jėgos, todėl uodega privalo būti sunkesnė.

Švytuoklės uodegos forma ne tik stabilizuoja visą masalą, bet ir įtakoja į jo greitį. Švytuoklės su plastmasinėmis uodegėlėmis turi gerokai didesnį šoninio judėjimo greitį, nei turinčios plunksninę uodegėlę. Nors greitas judesys plėšrūną provokuoja labiau, aš dažnai pirmenybę teikiu būtent švytuoklėms su plunksnine uodegėle. Be to, minkštos „muselinės“ uodegėlės masalui suteikia papildomą vibraciją.

Švutuokles su kietomis, plastikinėmis, uodegėlėmis geriausia naudoti esant aktyviam kibimui, ypač ant pirmo ledo. Viduržiemy, kai ešeriai vangesni, siūlyčiau rinktis švytuokles su minkštomis uodegėlėmis. Man ne kartą per eketę teko stebėti, kad per staigiai judanti švytuoklė su kieta uodegėle tiesiog nubaidydavo smalų ešerį, tačiau ją pakeitus lėtesne švytuokle su „museline“ uodegėle žuvis vėl susidomėdavo masalu.

Švytuoklės forma tai pat įtakoja šoninio judėjimo greitį. Pailgi ir plonesni masalai juda grakščiau, nei trumpos ir storos švytuoklės.

Švytuoklių spalvų prigaminta tiek, kad išbandyti visas būtų labai sunku. Tačiau man labiausiai pasiteisino mėlyną ir žalsvą atspalvį turintys masalai, kai ešeriai pasyvūs ir ryškios bei provokuojančios spalvos – kai ešeriai aktyviai maitinasi.

Labai svarbios yra smulkmenos, į kurias ne visi iš viso atkreipia dėmesį. Pirkdami švytuoklę atkreipkite dėmesį į apatinę kilputę, ant kurios kabinamas trišakis. Jis turi būti patogiai ir greitai keičiamas – ne retai  būtent karoliuko ant trišakio spalva įtakoja kibimą.

Ko gero nereikia net sakyti, kad pirkdami patikrintumėte visų švytuoklės kabliukų aštrumą.

Remdamasis savo patirtimi galiu pasakyti, kad man labiau pasiteisina apatiniai trišakiai kabliukai, turintys spalvotą karoliuką.

Pabaigai dar vienas patarimas – kaip švytuoklę rišti prie valo. Paprastas pagrindinio valo mazgas pažeidžia masalo balansavimą, ypač jei tai kelis gramus sverianti švytuoklė. Todėl primygtinai patariu švytuoklę prie valo kabinti nedidelio segtuko (karabino) pagalba. Jei segtukas bus su nedideliu suktuku, valas palaipsniui nesusisuks ir netrukdys teisingam švytuoklės darbui.

Pirkdami pirmąją savo švytuoklę būtinai atkreipkite dėmesį į mano patarimus. Kitu atveju gali atitikti taip, kaip atsitinka daugeliui nekokybiškų masalų įsigijusiems žvejams – kelios tuščios žvejybos ir niekas niekada nebeįrodys, kad švytuoklė – pats efektyviausias masalas žiemą.