Sigitas Kazlauskas (SIGUTIS)

Plūdinės žūklės specialistas

Nuo senų senovės jau taip buvo įprasta, kad norint garbingai išspręsti tarpusavio ginčą ar kovą, visada būdavo pasitelkiamas trečias dalyvis, kuris kaip neutralus tuo klausimu asmuo turėdavo priimti sprendimą vieno ar kito asmens ar asmenų grupės naudai. Teisėjai buvo garbinami, aukštinami, jiems būdavo nešamos įvairios dovanos bei atlygiai.Tačiau būdavo ir atvirkščiai, kai teisėjai stipriai nukentėdavo, net būdavo sumušami, apstumdomi, apdrabstomi purvais. Juos po rungtynių išveždavo su didžiule apsauga, šarvuota mašina, o kartais jie netekdavo net gyvybės.

Šiame straipsnyje noriu paliesti tik nedidelę dalį  šios temos ir pasidalinti mintimis apie šiuolaikinio teisėjo darbą sportinėje žūklėje.

Komanda


Pradėkime nuo to, kad sportinės žūklės varžybos būna įvairiausio rango: dalyvių gali būti nuo 2-3 asmenų iki keleto tūkstančių, pvz. poledinės žūklės čempionatai. Varžybos visada gali būti organizuojamos vienokiam ar kitokiam lygmenyje ir tai priklauso nuo to, kokią organizatorių komandą pavyksta suburti. Nuo to, kokie žmonės imasi šito darbo vėliau priklausys ir galutinis rezultatas.

Pirmiausiai reiktų įsitikinti, kad tai vienminčių žmonių grupė, kuri varžybų metu turi veikti kaip visi penki vienos rankos pirštai.

Antra, būna labai gerai, kai varžyboms teisėjauja esami ar buvę žvejai sportininkai, turintys didesnę ar mažesnę patirtį. Ir jau visai blogai, kai šito reikalo imasi diletantai, nes tada pridaroma daug klaidų, kyla daug emocijų, ginčų, vyksta nervų karas, kuriame kenčia visi: ir dalyviai, ir teisėjai.

Trečias momentas yra tas, kad teisėjas turi būti nepriekaištingos reputacijos ir neturintis korupcijos ar nusikalstamo paskui save besivelkančio šleifo. Ir dar noriu pastebėti, kad labai šaunu, kai teisėjauja žmonės, kurių niekas nesieja su pačiais dalyviais. Apie tai, kad teisėjas turi būti reiklus, drausmingas, punktualus ir pareigingas atskirai net kalbėti neverta.

Nuostatai


Norint vadovauti varžyboms, teisėjas turi būti labai gerai susipažinęs su varžybų nuostatais. Nuostatai gali ir turėtų būti ruošiami iš anksto tam, kad tiek teisėjų komanda, tiek patys dalyviai vėliau galėtų su jais susipažinti. Jų paruošimu turėtų užsiimti varžybų organizatoriai kartu su teisėjų komanda. Pirmieji reikalingi tam, kad atsakytų į aibes klausimų, kurie liečia vandens telkinį, apnakvindinimą, maitinimą bei kitas su tuo susijusias sąlygas. Antrieji dažniausiai į viską atsižvelgę ir  išklausę organizatorių pageidavimų kuria varžybų nuostatus, pagal kuriuos vėliau bus teisėjaujama ir pravedamos pačios varžybos.

Varžybų dienotvarkė taip pat neatsiejama dalis, kaip ir nuostatai, nes jos dėka įnešamas aiškumas bei konkretumas, kas tarsi įrėmina visą varžybų eigą. Ir kuo aukštesnio rango varžybos, tuo aukštesni reikalavimai joms keliami. Pradedant nuo teisėjų aprangos, sektorių ženklinimo, dalyvių aprangos ir baigiant skiaurių ilgiais bei valstybių himnais. Viskas turėtų būti skrupulingai apgalvota, numatyta ir išdėstyta nuostatuose, kurie turėtų būti paskelbti pagal galimybes kuo ankščiau.

Rūbai

Noriu atskirai pakalbėti apie teisėjų išvaizdą. Dažnai varžybų teisėjai per varžybas atrodo kaip driskių komanda, nes niekuo neprimena sportininkų. Organizatoriai turėtų pasirūpinti, kad visi teisėjai turėtų vienodas marškinėlius, liemenes, kepuraites, striukes ar kitus tam reikalingus rūbus. Labai gražu, kai organizatoriai pasirūpina ir sportininkus aprūpina vienodais skėčiais, skiaurėmis kitomis smulkmenomis. Juk patiem daug gražiau žiūrisi, kai dalyviai vienodai pasipuošę, o ir uniformos savotiškai žmogų drausmina, verčia pasitempti. Komandos irgi į pačias varžybas turėtų atvykti vienodai aprengtos. Teisėjai visa tai turėtų sužiūrėti bei kontroliuoti.

Burtai, sektoriai, varžybos


Labai gerai, kai šitiems dalykams būna pasiruošta iš anksto.Tuomet nereikia lakstyti, ieškoti papildomos įrangos. Visko turint pakankamai, užtenka palikti reikiamą kiekį burtam, atitinkamą žymėjimo kuolelių kiekį ir tam ruoštis toliau. Labai gerai, kai pirmas traukimas būna daromas dėl to, kad būtų nustatytas eiliškumas kam kokia eile teks traukti burtus. Reikia nepamiršti, kad apgalvojus viską iki smulkmenų lieka minimaliai nepatenkintų. O tokių visada atsiranda, vos tik paaiškėja, kad dalyvis ištraukė prastą vietą. Todėl visi tie niuansai ir smulkmenos padeda išvengti papildomų ginčų. Burtai turėtų būti traukiami iš kokios nors kuprinės, krepšelio ar uždaro indo, nes taip labiau užtikrinama, kad dalyvis iš anksto nenusižiūrėjo ar nepamatė pageidaujamo skaičiaus – sektoriaus. Vėlgi, apie tai turėtų pagalvoti teisėjai.

Kalbant apie sektorių ženklinimą teisėjai visada stengiasi, kad dalyvis prie vandens turėtų 10-15 m atkarpą, bet kartais nutinka ir kitaip, o to neturėtų būti. Pavyzdžiui, prie telkinio telpa 10 dalyvių, bet po 9 metrus, o darant po 10 metrų jau visi netelpa. Štai tą teisėjai turi numatyti, paskaičiuoti prieš ruošiant, derinant  būsimų varžybų vietą. Kai yra pakankamai vietos, tuomet sektorių tarpuose daromi metro pločio intarpai tam, kad ten galėtų įsikurti dalyvio treneris, fotografas ar kitas ten teisėjų įleistas asmuo. Beja, filmavimai, fotografavimai leidžiami tik leidus teisėjui ir dalyviui. Varžybų metu teisėjas turi paprašyti visiško tylos, kad dalyvis galėtų susikaupti. Apie garsias kalbas, muziką, kitus triukšmus aiškinti net neverta. Taip pat teisėjai turi ir privalo pareikalauti iš organizatorių, kad būtų maksimaliai gerai paruošiami vandens telkiniai. Privalu patikrinti privažiavimus, priėjimus prie sektorių, žolių nebuvimą vandenyje pagal galimybes, saugią žvejybą, įvairius su tuo susijusius dalyviui patogumus bei žuvies buvimą vandenyje. Tam iš anksto būna testuojami vandens telkiniai. Apie saugumo techniką irgi privalu pagalvoti. Ir visa tai gula ant teisėjo pečių.

Varžybų laikas vėlgi būna įvairus. Apie jį būna parašyta varžybų nuostatuose. Teisėjams belieka tik viską sekti, kad vyktų pagal reglamentą ir laiku, nedarant pažeidimų.

Inventorius

Dar prieš varžybom prasidedant teisėjai pereina ir patikrina savo zonose esančius dalyvius. Gyvi masalai laikomi tam tikros talpos induose.Tikrinant jaukų, masalų kiekius teisėjai turi būti aprūpinti atitinkamos talpos indais bei kalibruotos talpos kibirais. Taip pat turi būti ir ilgio matavimo prietaisas meškerės ilgiui matuoti. Kiekvienas teisėjas turi turėti vienodas svorio matavimo svarstykles, svėrimo indus ir pan. Kai organizatoriai pasirūpina, kad teisėjams nieko netrūktų, nuo to darbo kokybė tik gerėja, o ne atvirkščiai.

Svėrimas


Tai ko gero vienas iš pagrindinių momentų, kurio metu negalima padaryti jokių nesklandumų. Ir štai kodėl. Atlikus svėrimą ir dalyviui padėjus parašą žemiau raštiškai užfiksuoto svorio vėliau daryti pataisymus griežtai draudžiama. Pasibaigus varžybom ar sugavus neleistino dydžio, ar saugotiną įstatymu žuvį, jei ji numatyta pasvėrimui, tai turi būti kruopščiai atliekama, užrašoma ar nustatytos formos blanko ir iš dalyvio paimamas parašas, kuriuo jis patvirtina, kad su teisėjo užrašytais parodymais sutinka. Atliekant zonoje dalyvio laimikio svėrimą, labai gerai, kai tą atlieka du teisėjai, kurių vienas žuvį sveria, o kitas raštiškai tai užrašo.Vėliau jau užprotestuoti dalyvis šito savo parašo negali. Svėrimo metu dalyviui eiti į kito dalyvio zoną griežtai draudžiama. Teisėjas turi būti šiuo atveju labai subtilus, korektiškas ir kartais parodyti begalinę kantrybę, kad išvengtų bet kokio nesutarimo su sportininku.

Taškai, įvairūs pildymo formatai, kortelės

Kalbant apie taškų skaičiavimo sistemą vėlgi lig šiolei nėra prieita vieningos formuluotės, kaip tą atlikti geriau, nes tai neįmanoma dėl varžybų lygmens, įvairumo pobūdžio. Asmeninėse varžybose skaičiuojama vienaip, itin didelėse zonose, kur žvejoja komandos, apskaita vykdoma kitaip, vienos dienos vieno turo ar dviejų turų varžybose taškai skaičiuojami vėl kitaip, o kur dar specifinės žvejybos, kur gaudomos tam tikro dydžio arba tik tam tikros rūšies žuvys? Todėl šioje vietoje atskirais varžybų etapais ir apskaita, baudos taškai skaičiuojami atitinkamai. Teisėjai prieš varžybas dar papildomai turi apie tai priminti ar informuoti dalyvius, nors nuostatuose turi būti apie tai parašyta iš anksto.

Kadangi varžybų įvairovė labai didelė, tai ir tam skirti įvairios varžybų užpildymo formatai būna įvairiausių formų.Trumpai tariant, kai teisėjai turi tam paruoštas atitinkamas formas, tai jų darbas ženkliai palengvėja. Vėliau tai tarnauja kaip pagrindinis dokumentas, kurį dar tvirtina vyriausias varžybų teisėjas.

Skundai, protestai, įspėjimai


Taip jau kartais nutinka, kad ir teisėjai suklysta. Nors ir labai nemalonu, bet tokių faktų yra buvę ne kartą ir manau ateityje to neišvengsime. Visi esame tik žmonės, todėl klaidos mums nesvetimos. Todėl prieš varžybų pradžią visada turi būti paskelbiama, kad pasibaigus varžyboms ir po tam tikro laiko tarpo (jis būna duodamas) jei iškilo koks ginčas, jis sprendžiamas nepatenkinto asmens ir zonos, kurioje jis žvejojo, teisėjų abipusiu sutarimu, kuris numatytas nuostatuose. Jei tai komandinis ginčas, tuomet jis sprendžiamas komandos vadovo ir teisėjų dialoge. Neišaiškinus galutinės tiesos ar nepriėmus abipusio sutartinio sprendimo, kreipiamasi į vyriausią teisėją, o prireikus ir į varžybų direktorių, kaip organizatorių, ir jo žodis po pasitarimo su vyriausiu teisėju būna galutinis.

Be pareigų teisėjas turi ir teisę bausti, įspėti ar net diskvalifikuoti sportininką iš varžybų. Vėlgi, teisėjas vadovaujasi varžybų nuostatais ir esant atitinkamam jų pažeidimui juos privalo fiksuoti. Mūsuose dar labai gaji tokia sąvoka kaip „grandas“, „autoritetas“, garbus amžiaus“, ar „žalias teisėjas“, supraskite kaip nepatyręs. O šito tikrai neturėtų būti, nes jei jau mums paskyrė teisėją, ar mes patys jį sau nusistatėme bendru sutarimu, tai ir gerbti jo sprendimą taip pat privalome koks jis bebūtų. Nuo to geriau būtų tik visiem.

Apdovanojimai

Apdovanojimų procedūra yra jau organizatorių prioregatyva, o varžybų rezultatus skelbia varžybų vyriausias teisėjas. Kaip varžybų pradžioje teisėjas pristato savo komandą ir varžybų dalyvius supažindina su pagrindiniais nuostatų punktais, taip varžybų pabaigoje skelbia jų rezultatus. Baigiamąjį žodį, prizus, nominacijas įteikia sponsoriai, rėmėjai, varžybų organizatoriai, kiti suinteresuoti asmenys.
Teisėjai tą gali irgi padaryti tik atskirai paprašius aukščiau išvardintų asmenų. Būna labai malonu ir gerbtina, kai varžybų atidaryme ir uždaryme dalyvauja patys aukščiausi varžybų atstovai, asmenys, garbės svečiai, kurie pasveikina, taria bent keletą šiltų, malonių žodžių, išskiria geriausius, jauniausius ar vyriausius amžiumi dalyvius, moteris bei kalbėdami pabrėžia atskirus tos šventės, varžybų momentus. Visada žvejui kaip žmogui malonu, kai jis pagerbiamas, nepamirštamas ir minimas. Kartais dalyviai šito pasigenda.

Pagarba arba vietoje baigiamojo žodžio

Varžybų teisėjo dalia, vaidmuo varžybose tikrai nėra pati maloniausia. Visada atsiranda tokių, kurie dėl netakto, patyrimo stokos ar savo neišsiauklėjimo sukelia tam tikrą nepasitenkinimo ažiotažą. Kyla bereikalingos kalbos, emocijos, gadinami tarpusavio santykiai ir nervai. Klysta ir teisėjai, niekas to neneigia, o visko galima būtų maksimaliai išvengti, jei pasistengtumėme labiau parodyti pagarbą, toleranciją vienas kitam. Galima išsiaiškinti kalbant ir žemesniu tonu, ir kultūringiau bendraujant bei rodant supratimą, o  pirmiausiai pradedant nuo savęs.

Teisėjo autoritetas, kaip ir patirtis, neateina per metus ar du. Tam reikia ilgesnio laiko, kad perprastum ir nuostatus, varžybų eigą, sportines gudrybes (o jų tikrai nemažai).Tik su laiku užsitarnaujama pagarba, sportininkų požiūris į tave ne tik kaip į teisėją, bet ir kaip į žmogų.

Baigdamas noriu pasakyti, kad šiuo rašiniu nesiekiu kažkokios tobulybės (iki jos labai, labai toli), kad rasite nesutampančių minčių, kad išsakiau čia tik keletą savo minčių ir pastabų. O palinkėti noriu visiems – teisėjams, žvejams sportininkams naujų sportinių aukštumų, laimėjimų, atrasti save, atsiskleisti kaip asmenybėm ir tobulėti. Esamiems ir būsimiems varžybų teisėjams, dalyviams dar noriu pasakyti žodžius, kuriuos ištariau per paskutines varžybas kuriose teisėjavau: „Teisėjas turi būti kaip nematomo fronto karys ir atlikti savo pareigas taip, kad liktų nepastebėtas, o dalyvis pasakytų, kad jam čia buvo gera ir jis dar čia tikrai sugrįš. Reikia stengtis, kad žmogus išvyktų su šypsena veide, o ne su nepasitenkinimo nuosėdomis širdyje“. Kartais reikia tiek nedaug...