Tęsinys, pradžia čia.

Kiek meškeriotojų pakalbinsite, tiek išgirsite nuomonių apie kabliukų paskirtį, kokybę ir aštrumą, nes kiekvienas vadovaujasi sava patirtimi, sukaupta gaudant kažkurios rūšies žuvis, dažniausia dar ir tame pačiame vandens telkinyje. Ar tokios patirties pakanka, norint išvesti bendrą vardiklį, nusakantį kiekvienos kabliukų rūšies paskirtį ir jų panaudojimo atvejus? Vieni mano, jog neverta dėl to sukti galvos, kiti teigia, kad kabliukus perkame ir panaudojamekaip pakliuvo, paprastai vadovaudamiesi principu „patinka – nepatinka“.

Konstrukcijos subtilybės
Dauguma kabliukų išlenkti taip, kad visos konstrukcijos dalys – vienoje plokštumoje, tačiau yra kabliukų, kurie pasižymi tam tikromis konstrukcijos subtilybėmis. Tai kabliukai, kurių geluonis ir net visa kakta palenkti į šoną nuo kotelio vertikalės. Tokie kabliukai prieš kelias dešimtis metų buvo labai populiarūs, nes buvo manoma, kad jie geriau pakerta žuvį. Bet tai – gryna beletristika, nes nėra duomenų, ar kabliukai su palenktu geluonimi – veiksmingesni.

Kadangi teko tokius kabliukus naudoti, manau, kad didelio skirtumo tarp kabliukų su tiesiu ir palenktu geluonimi nėra, tačiau ant pastarųjų kur kas kebliau
verti masalą. Ypač augalinį, o meškerioti, kai masalas – konservuoti kukurūzai, jais apskritai nerekomenduočiau. Kitas nepatvirtintas mitas teigia, kad iš šonų kaldinimo metu suplotas kabliuko geluonis (kartais su kaktos dalimi) taip pat padeda veiksmingiau pakirsti žuvį, nes toks geluonis geriau sminga
per audinius. Anksčiau kai kurie meškeriotojai specialiai ieškodavo kabliukų, kurių geluonis būtų palenktas į šoną ir suplotas iš šonų.

Man taip pat teko naudoti tokius kabliukus, bet ypatingo skirtumo tarp apvalių ir tiesių bei lenktų ir suplotų nepastebėjau. Matyt, pakirtimo veiksmingumui kur kas svarbesnė kita kabliuko geluonies ypatybė – ilgas geluonies smaigalys, kuris palenktas į vidų. Toks geluonis vadinamas „eagle claw“ (erelio nagas – liet.). Vienokia ar kitokia forma ši konstrukcinė subtilybė naudojama daugelyje kabliukų modelių. Tarp jų ir skirtų meškerioti augaliniais masalais. Tokia geluonies forma lemia kabliuko gebėjimą efektingiau persmeigti kaulinius audinius. Tačiau geras kabliukas turi ne tik puikiai smigti kur reikia,
bet ir „laikyti“ žuvį, kad ji nenusivertų nuo jo. Profesionalai meškeriotojai teigia, kad kabliukai, kurių kakta palenkta į vidų, geriausia „laiko“ žuvį. Žiūrint iš šono, tokių kabliukų forma primena siaurėjantį viršutinėje dalyje kukurūzo grūdą. Meškeriojimo plūdine meškere meistras Jonas Jablonskis mano, kad
šiuolaikiniai kabliukai nuo anksčiau naudotų modelių pirmiausia skiriasi išskirtiniu aštrumu ir naujomis formomis, atitinkančiomis ne tik naudojamų masalų ypatumus, bet ir meškeriojimo sąlygas.

Speciali misija
Kabliukų modelių įvairovė dabar žymiai didesnė nei prieš dešimtmetį, todėl galima teigti, kad atsirado nauja meškeriojimo kabliukų karta. Kokiais kriterijais patartina vadovautis meškeriotojui, jei jis nori įsigyti kabliukų ne pagal rašinio įžangoje minimą principą „patinka - nepatinka“, o pagal realius poreikius? Pasak J. Jablonskio, norint raštingai parinkti kabliuką, reikia žinoti, kokios sąlygos yra meškeriojimo vietoje, nes nuo to priklauso, kokias žuvis ten tikslingiausia gaudyti. Praktiškai tai reiškia, kad reikės atsižvelgti į dugno reljefą ir grunto pobūdį, tėkmės greitį arba jos nebuvimą, taip pat ir
į oro sąlygas bei vandens telkinio dydį. Sudėjus visus minėtus faktorius į krūvą, galima pasirinkti tinkamą masalą, na, o kabliukas parenkamas būtent pagal masalą, o ne pagal gaudomų žuvų rūšį. Tai dar vienas mitas, kuris kelia abejonių jau vien todėl, kad nėra kriterijų, pagal kuriuos galima priskirti vienus
ar kitus kabliukus prie tų, kuriais gaudomi karšiai. Praktiškai karšius galima gaudyti bet kokiu kabliukų modeliu. Kitas dalykas, ar tas meškeriojimas bus sėkmingas. Jei ant ilgakočio kabliuko užversite perlinės kruopos grūdelį, po keliolikos bandymų vis tiek ištrauksite kuoją, bet jums gali nepavykti prigaudyti žuvies net katiliukui žuvienės. Jei tą pačią perlinę kruopą versite ant plonos vielos trumpakočio kabliuko, seksis daug geriau, o jei tokio kabliuko kakta bus palenkta į vidų, tai ištrauksite didžiąją dalį kimbančių sidabrašonių. Todėl renkantis kabliuką masalo prioritetas yra neginčijamas.

Kiekvienas kabliukų modelis atlieka specialią misiją, kuri priklauso nuo pasirinkto masalo rūšies. Šis teiginys puikiai paaiškina fenomeną, kodėl, pvz., gaudant plakius plūdine meškere (masalas – duonos rutuliukai), užvėrus ant kabliuko kitą masalą, tarkim, slieką, plakiai nustoja kibti. Iš tikrųjų kibti jie nenustoja ir mielai stvertų slieką, bet jis atrodo nepatraukliai, nes užvertas ant netinkamo kabliuko, kuris pritaikytas meškerioti masalui naudojant duonos rutuliukus. Todėl keičiant masalą, reikia keisti ir kabliuką.

Dideli ar maži?
Čia kyla klausimas, ar į šią universalią teoriją įsilieja nuolat kartojama taisyklė, jog stambios žuvys gaudomos dideliais kabliukais, o mažos – mažais modeliais. Kadangi kalbama apie meškeriojimą gėluose vandenyse plūdine ir dugnine meškere, tai, atmetus tuo atvejus, kai gaudomi šamai ir kitos stambios plėšriosios žuvys, visada galioja viena taisyklė: kabliuko dydį lemia masalas. Kai girdi šį teiginį, oponentai visada griebiasi karpių pavyzdžio: esą kad ir kilograminius gaudai, o kabliukas turi būti nemažas ir nukaltas iš storos vielos.

J. Jablonskis papasakojo, kad jam ne kartą meškeriojant varžybų metu yra užkibę stambių karpių, kuriuos jis sėkmingai ištraukdavo 16-14 numerio kabliukais, o praėjusį sezoną iki graibšto atplukdė net keturiakilograminę sterlę. Nuomonė, kad plonas ir mažas kabliukas gali neatlaikyti apkrovos, kuri jį veikia, kai užkimba stambi žuvis, neatitinka tikrovės, nes mažesnį kabliuką veikia kartu ir mažesnis jėgos „petys“.

Tad ir šiuo atveju nekyla abejonės, kad kabliukas turi atitikti masalo dydį. Turbūt niekas neims ginčyti, kad žuvys kimba tuo geriau, kuo natūralesnis joms atrodo masalas. Vadinasi, užverto ant kabliuko ir užmesto į vandenį masalo išvaizda turi būti kuo mažiau pakitusi. Koks gležnas masalas uodo trūklio lervos, niekam aiškinti nereikia. Įsivaizduokite, kas iš jų liks, jei pasmeigsite tokį subtilų masalą ant storo 8 numerio kabliuko. Tik odelės, kuriomis žuvys
menkai domisi. Koks bus meškeriojimo rezultatas, nesunku numanyti. Todėl ant kabliukų pakuočių gamintojai būtinai nurodo vielos, iš kurios jie nukaldinti, storį. Pavyzdžiui, 2 numerio kabliukų vidutinis skersmuo – 1,15 mm.

Numeracija ir masalai
Viename straipsnyje man teko skaityti, kad yra specialūs kabliukai karosų, karšių, kuojų, karpių ir lynų meškeriojimui, ir netgi buvo nurodyta, kad kabliuko kuoją gaudyti plotis turi būti 4 mm, o karpių meškeriojimui skirtų modelių plotis – 7 mm. Kuo remiasi šie teiginiai? Kuojos ir karpio žiomenų pločiu? Tačiau vidutiniokas karpis be vargo įsiurbia 20 mm skersmens masalinį kukulį. Kabliukas, kuris naudojamas su tokiu masalu, būna tik šiek tiek siauresnis. Daug realesnis yra skirstymas ne pagal kabliukų plotį, o pagal masalų pobūdį ir dydį. Vasarą meškerioti masalui naudojant uodo trūklio lervas – 16 numerio
kabliukai su standartinio ilgio koteliu. Pavienes musės lervas patartina verti taip pat ant 16 numerio, o poreles – ant 14 numerio kabliukų su standartinio ilgio koteliais. Sliekui labiausia tinka 10-8 numerio kabliukai su standartiniais ar ilgesniais koteliais. Stambios vabzdžių lervos, tokios kaip kinivarpa, veriamos ant standartinio ilgio 14-10 numerio kabliukų. Atskiroje skiltyje apsiuvoms skirti 14-8 numerio kabliukai su ilgais koteliais. Duonos plutelę geriausia plukdyti ant trumpakočio 18-14 numerio kabliuko, o tešlą taip pat ant trumpakočio 18-16 numerio kabliuko.

Jonas RAZGAITIS