Jūs tik įsivaizduokite kiek skirtingų žūklės būdų naudoja prancūzų žvejai jaukindami žuvis. Viskas priklauso nuo žūklės sąlygų, jie gali jaukinti dideliais lyg vaiko galva kamuoliais pradedant karpių gaudymo varžybomis ir baigiant tai daryti upėje gaudant vasarą kuojas. Taip pat jie gali agresyviai jaukinti gaudydami karšius vasarą arba pasirinkti kitą jaukinimo taktiką ir tai daryti tyliai naudodamas nedidelius jauko gabaliukus.

Sunkus jaukinimas Anglijoje yra gerbiamas tarp žvejų kurie laužo taisykles naudodami agresyvaus jaukinimo taktiką. Skirtingai negu prancūzai jie turi supratimą ir mąsto, kad sunkus jaukinimas yra efektyvus ir mes jį naudojame. Prancūzų jaukinimo filosofija totaliai skiriasi, jie jaukina žūklaudami. Kad geriau įsivaizduotumėte noriu papasakoti vieną istoriją.
Kiekvienais metais aš praleidžiu savaitę ar daugiau su prancūzu Nikolu Beroudu Prancūzijoje. Jis yra "Declic Peche" (didžiausias žurnalas apie sportinę žūklę Prancūzijoje) redaktorius. Kartu su manimi būna keli mano draugai iš mano miesto - Godalming. Prieš vienerius metus mes žūklavome upėje Sere, rytų Prancūzijoje. Upė yra 3 m gylio, 40-50 m platumo kurioje yra daug karšių . Mes buvome kalbėję, kad visi karšiai yra dideli virš 2 kg, su galimybe įkirsti ir didesnių žuvų. Nikolas žvejojo pasroviui, virš jo žūklavo anglas Gripas Knightas ir Perris Grejus. Likusieji iš mūsų įsikūrė virš jų prieš srovę. Taigi diena buvo graži ir mes visi nusiteikėme įdomiai ir poilsį teikiančiai žūklei, tačiau tai kas nutiko teims trims žvejams buvo žavinga. Gripas yra tipiškas atsargus anglų žvejys ir ekspertas kuomet žūklaujama dideliu atstumu nuo kranto su "feeder" tipo meškere. Su juo jis yra laimėjęs ne vieną mačą Olandijoje ir Vokietijoje. Vokiečiai nenaudoja šaudyklių kada gaudo žuvis dideliais atstumaisnuo kranto. Taigi jis sumaišė 3 kg jauko savo "feederiui" kurį jis sunaudos su šėrykla. Perris yra taktiškas žvejys ir geriausiai gaudo kada žūklės sąlygos kaip pas Gripą. Nikolas pažiūrėjo į ruošiamus jaukus ir pasakė: "tokio jauko kiekio nepakanka" ir ėmė maišyti savo jauką. Jis sumaišė dvigubai daugiau negu jie. Nikolas sumetė 10 jauko rutulių žūklės pradžioje ir pripildydavo savo "feederio" šėryklą kaskart užmesdamas. Kiti jaukino tik jauku kuris buvo šėrykloje. Žūklės pradžioje Gripas ir Perris sugavo daugiau žuvų, tačiau laikui bėgant ėmė ryškėti Nikolo pranašumas. Jis nustelbė abu žvejus ir patraukė žuvis į savo gaudymo zoną nors jie žūklavo pasroviui. Tai buvo įdomu nes jis sugebėjo patraukti žuvis iš dviejų žemiau gaudančių žvejų zonos nors jie turėjo palankesnes sąlygas. Taip nutiko todėl, kad Nikolas kėlė triukšmą savo žūklavietėje kas kart užmesdamas meškerę įmesdavo pilną šėryklą jauko. Kiti žvejai taip pat pagavo žuvų iš pradžių, tačiau Nikolui nuolat metant jauką ir sukeliant garsą žuvys teikė pirmenybę jo žūklavietei, kas buvo neįtikima. Kuomet jis išvyko žuvys iškart pasitraukė iš jo zonos ir ėmė kibti žvejams gaudžiusiems pasroviui ir keliantiems garsą jauko rutuliais. Taigi garsas sukeliamas krentančio į vandenį jauko buvo kritinė ir svarbiausia priežastis paskatinusi žuvis pasirinkti būtent Nikolo žūklavietę.

Garsas ar virpėjimas ?
Garsas žinoma klaidinanti idėja, mes girdime, kad jaukas krenta į vandenį su garsu, spaudimas ir tikimąsi (kieti ir minkšti jauko rutuliai). Po vandeniu žuvys negirdi tokio paties garso. Į vandenį atsitrenkęs jauko rutulys yra prislopinamas vandens paviršiumi nuraibuliuojančių bangų. Žuvys labiau jaučia vibraciją kurią sukelia krentantis jaukas, tačiau aš vis dar remiuosi jauko sukeliamu garsu, kaip jis santykiauja galime lengvai tuom įsitikinti: argi gali būti, kad žuvis vilioja į dugną krentančio jauko dungsėjimas. Kiekvienas jaukinimo būdas sukelia skirtingus jauko elementus t.y jauko sukeliamas garsas yra skirtingas.Jaukindami kanapėmis sukelsime ratilus vandens paviršiuje kaip ir jaukindami kokonais. Taip pat jeigu šaudysime pinką garsas skirsis nors ir nežymiai, tačiau žuvys puikiai tai jaučia. Žinoma kada mes kalbame apie jaukinimą ir ypač kada metamam jaukui reikšmingas povandeninis garso faktorius.
Vibracija tikrai sutraukia žuvis.

Vibracija kaip traukimas
Aš esu įsitikinęs, kad tai yra stipri jauko traukos dalis. Žinoma jaukas yra sudarytas iš dalelių kuriomis minta žuvys ir traukia jas kaip maistas. Jaukas formuoja debesį ir sukelia spalvą, tai matoma trauka ir žinoma galimybė pateikti masalą geresniu keliu dugne taip pat matoma trauka. Žiemą mano jaukas gali būti 100 % žemė , aš sutinku su tuo, kad kai kada jaukas sukelia debesį ir lengvi jaukai yra naudojami tam tikromis aplinkybėmis ir išsisklaido dar nepasiekę dugno. Plakiai ir puskaršiai yra traukiami į žūklavietę lengvu geltonu debesiu, tačiau kuojiniai jaukai turi būti tokios pat spalvos koks yra telkinio dugnas tiek upėje tiek ežere. Matoma trauka kartais nėra tokia svarbi kaip mums atrodo. Nuolatinis jaukinimas taip pat yra būdas palaikyti jauko kiekį žūkės vietoje ypač upėje. Taigi idėja, kad jaukas nukritęs į dugną sukurią tvarką dugne ir tai traukia žuvis yra pakankamai mįslinga. Su žemėmis ar be žemių, šviesus ar tamsus, su jokeriais ar be? Jaukas visą laiką kelią garsą kuomet jis yra matomas ir vibracija turi labai didelę reikšmę žuvų traukai.
Aš praleidau daug laiko kalbėdamas su Steve Gardener apie šį subjektą ir jis atkakliai tvirtino, kad labai svarbu tuomet kada tu jaukini varžybų pradžioje jaukus sumesti kuo greičiau. Prieš jaukinimo pradžią skelbiantį švilpuką tu jau turi būti pasiruošęs su jauko rutuliu rankoje ir sumesti juos kuo greičiau, nes kuo greičiau jauko rutuliai kris į vandenį tuo greičiau žuvys suvoks kaip signalą maitintis.

Garsas ne visuomet yra atsakymas
Perskaitę šiuos mano teiginius jūs galite pamanyti, kad norint nugalėti per varžybas tu turi turėti daug jauko ir kelti didesnį triukšmą nei negu kiti varžovai - tai netiesa. Daugumoje situacijų jūs paprasčiausiai pasmerksite myriop savo žūklavietę jeigu jaukinsite keldami garsą. Leiskite man pateikti du pavyzdžius. Pirmas yra istorija kai Nikolas pasakojo kaip jis lankėsi "Ledds Liverpool" kanale. Tai uolėtas sunkus kanalas (kaip jau žinote) čia jūs dažniausiai "lašinate" kokonus kokybiškoms žuvims. Vietiniai žvejai sako jūs "nužudysite" savo žūklės vietą jeigu pajaukinsite aštuoniais, o ne šešiais kokonais. Nikolas atvyko su krepšiu jaukų 2 kilogramais smulkiausios konsistencijos jauko. Jis išmatavo gylį, sumaišė jaukus ir sumetė į žūklavietę. Kiti žvejai žiūrėjo ir negalėjo tuom patikėti, jie žiūrėjo į jį su nuostaba, susirinko daiktus ir pasitraukė nuo neišmanėlio. Nikolas žinoma paliko nepagavęs nieko, dabar vietiniai žvejai jį prisimena kaip "bombermeną". Kita istorija nutiko per varžybas ežere kur lynai ir karosai dominuojančios telkinio žuvys. Karosai nuolat ateina prie jauko tai aš turėjau omenyje, tačiau čia labai seklu todėl aš gaudžiau su "feederiu" masalui naudodamas "pinkas". Prieš startą pašėriau su timpa jauko rutulius. šalią buvę varžovai tiesiog mėtė jauką su šėryklėlėmis varžybų metu. Aš nesijaudinau dėl to, kad jie pagavo atsitiktinių lynų nes aš gaudžiau tolimesniu atstumu negu jie ir aiškiai pasitikėjau savo pasirinkimu. Deja karosai nesirodė mano pajaukintoje zonoje - čia buvo vieni lynai, aš aiškiai pralaimėjau. Kaimynai gaudę iš kairės turėjo po 10 kg lynų, o iš dešinės gaudę sportininkai po 12 kg kai tuo tarpu aš sugebėjau pagauti vos 4 kg žuvies. Didžiausia klaida buvo ta, kad karosai buvo gaudomi tik kitoje ežero pusėje ir ten svoriai buvo užregistruoti net iki 20 kg, tačiau tik pas tuos žvejus kurie šėrė sudarydami didelį garsą ir sunkiu jauku. Po varžybų pakalbėjęs su žvejais paaiškėjo, kad lynai neina prie jauko kartu su karosais. Visi lynai buvo gražūs, jų svoriai siekė apie 1 kg. Taigi per 6 valandas 9 - 10 žuvų, o jaukinti reikėjo mažomis porcijomis. Tai ką aš padariau prieš varžybas nušaudamas jauko rutulius pasirodo tik išbaidė juos iš jaukinimo zonos. Taip aš padariau tyčia norėdamas karosų, o ne lynų. Jeigu karosai būtų maitinęsi mano krante tai būtų visai kita istorija.
Taigi peršasi išvada, kad garsas nėra geras būdas vilioti žuvis pakraštyje kanalo ar ežero, daug geriau jaukinti su puodeliu (cuping kit) labai lengvu jauku. Jeigu turi bent mažiausią įtarimą, kad garsas "nužudys" tavo žūklavietę labai gerai jį "pasverk".

Garsų tipai
Yra du ryškūs garsų tipai naudojami patraukti žuvis į jaukinimo vietą. Vienos jų yra triukšmingas garsus "bombardavimas" kuris be abejonės išbaido žuvis, tačiau verčia jas sugrįžti į pajaukintą vietą stebinamai greitai. Žuvys vedamos smalsumo grįžta į jaukimvietę pažiūrėti čia kilusios sumaišties kurią sukėlė į vandenį krentantys jauko rutuliai. Tam užtenka įmesti akmenį į švarią upę ir jeigu šalia yra žuvų jūs pastebėsite kaip jos sprunka nuo sukelto garso, tačiau taip pat akimirksniu grįžta atgal ir nesitraukia nuo akmens, o sukiojasi aplinkvien tik vedamos smalsumo nors čia visiškai nėra nieko valgomo. Taip yra todėl, kad su garsu į vandenį patenka natūralus maistas, nuo medžių krentančios šakos, lapai ir panašiai labai dažnai būna aplipę vabalais ir kitokiu maistu kuriuo minta žuvys, o žuvys juk skirtingos kaip ir skirtingos gyvūnų rūšys, negi tai netiesa. Tikrai verta padaryti pauzę ir susimastyti kodėl kartais užkimba vos tik pajaukinus. Taip yra todėl, kad žuvys paprasčiausiai išgąsdinamos šėrimo metu ir vėliau labai greitai sugrįžta atgal ir tuoj pat reaguoja į tai ką randa. Sekantis garso keliamas būdas yra reguliarus Jaukinimas nuolat metant jauką žūklės metu. Jis turi skirtingą efektą negu "bombardavimas" starto metu. Toks nuolat pasikartojantis "bombardavimas" jaudina kai kurias žuvis ir atbaido kitas. Kaip ir skirtingi garsų tipai taip yra ir skirtingi jaukinimo būdai. Kuojos skirtingai reaguos į pradinį "bombardavimą" ir į 3-4 jauko rutulius mėtant kiekvieną pusvalandį, taip mestas jaukas veiks geriau nei sumestas žvejybos pradžioje. Karšiai daug geriau reaguoja į nuolatinį jauko rutulių kritimą į vandenį. Gausus jaukinimas žūklės pradžioje yra siekis panaudoti garso strategiją traukiant žuvis į žūklavietę nes žvejai per varžybas turi vos tris valandas.
Karšiai reaguoja į reguliarų jaukinimą. Niekas to nežino taip gerai kaip karšių "magas" prancūzas - Diego Da Silva.
Prieš jaukinimo pradžią skelbiantį švilpuką tu jau turi būti pasiruošęs su jauko rutuliu rankoje ir sumesti juos kuo greičiau, nes kuo greičiau jauko rutuliai kris į vandenį tuo greičiau žuvys suvoks kaip signalą maitintis.

Steve Gardener nuomonė
Steve Gardener turi įpatingą požiūrį dėl šių dviejų efektų. Jis tiki, kad per ilgai trunkančios varžybos kaip pavyzdžiui standartinės Anglijoje vykstančios varžybos trunkančios 5 valandas žuvys geriau reaguoja į pradinį "bombardavimą" negu į nuolatinį dajaukinimą. Jo teorija pagrįsta tuom, kad didelės žuvys sugrįžta sujaudintos reguliaraus garso ir būna aktyvios. Mažos žuvys yra mažiau atsargios ir pirmosios ateina prie jauko. Nuolatinis "bombardavimas" išlaiko smulkias žuvis prie jauko, o didelias laiko nuošalyje. Jeigu tu atsisakysi garso traukos ir daugiau jaukinsi su kaušeliu (cuping kit) ir moliu kuris bus paruoštas taktiškai atsižvelgiant į dienos žūklės sąlygas tuomet didelės žuvys bus labiau nusiteikusios maitintis tavo zonoje. Jis įsivaizduoja garsą kaip smalsumą kuris taip pat yra faktorius veikiantis didelių žuvų jutimus. Žuvys yra sudominamos, tačiau ne iki tokios ribos, kad pilnai apsistotų ties jauku, nes jaukas ir toliau kelia garsą bumsėdamas į vandenį. Naudodamas tokią taktiką Stev Gardener yra laimėjęs vieną iš garbingiausių titulų kur į šias varžybose dalyvauti kviečiamos tokios žvaigždės kaip Allan Scothorne, Stuart Conroy, William Raison. Žuvys kurios buvo gaudomos tai kuojos ir puskaršiai kurias tiek Steve tiek Allan traukė žuvis vieną po kitos. Allan žuvis jaukino kiekvienu užmetimu kai tuo tarpu Steve iš pradžių pajaukino, o vėliau dašerinėjo tik su puodeliu (cuping kit). Nors Steve pagavo mažiau negu Allan, tačiau jis nesunkiai laimėjo, nes jo žuvys buvo aiškiai didesnės. štai šis faktorius turėtų jums pilnai įrodyti, kad Steve nuomonė yra pakankamai garbinga.

Kokie faktoriai nusprendžia kada garsas veiks?
Istorijos ir anekdotai gali sudaryti įspūdį, tačiau mums reikia labiau viską išanalizuoti norint suprasti garso reikšmę geriau. Mums reikia apžvelgti kai kuriuos faktorius kurie gali paaiškinti kada garsas žuvis vilios, o kada jis veiks priešingai negu jūs tikitės. Pirmas faktorius-žūvų rūšis.Čia nėra abejonės, kad vienoms žuvims patiks garsas, o kitoms sukels pasibjaurėjimą. Be abejonės žuvys kurioms patinka garsas yra karpiai ir karšiai. Kad karpius labai traukia į vandenį krentančio jauko garsas aš įsitikinau stebėdamas vieną mačą kuriame dalyvavo Williamas Raisonas vidutinio dydžio ežere žiemą kur per varžybas buvo draudžiama jaukinti. Jis pasakė man, duok man 5 minutes ir per tą laiką jis užmesdavo 25 gramų vaglerį ir parvyniodavo atgal. Tai jis padarė 6 kartus. Septintu metimu jis užmetė vaglerį ir nebeparvyniavo, o paliko užmestą meškerę , kodėl? Todėl, kad jis naudojo 25 gramų vaglerį ne dėl distancijos, o dėl garso. Karpiai sureagavo akimirksniu, jiems toks plaiukštelėjimas asocijavosi su į vandenį krintančių jauko rutulių garsu ir jie suplaukė pažiūrėti kas gi nutiko. Ir tai viso labo užėmė tik mažiau nei 5 minutes kuris jis manęs prašė palaukti. Pamenate žūklę kai Nikolas "pavogė" karšius iš Gripo ir Perrio. Taip nutiko todėl, kad jis kėlė triukšmą ir žuvys suprato tą garsą kaip ženklą, kad tenai ras daugiau maisto. Kada gaudoma greitos tėkmės upėje nuolatinis jauko keliamas garsas yra žymiai efektyvesnis negu tyla. Karosas yra kita garsą mėgstanti žuvis kaip aš jau ir minėjau. Taip pat reguliarus jauko mėtymas į vandenį traukia mažas žuvis. Norėdami išlaikyti aukšles ir grūžlius savo pajaukintoje zonoje privalote nuolat kelti vandenyje teškėjimuą, tai besidominančioms žuvims. Taip pat yra ir kitų žuvų kurios reaguoja į garsą, bet ne į pastovų. Čia yra skirtumų, aš manau be kuojų ir karšių įtraukiau ešerius ir ūsorius, jie domisi "bombardavimu" ir teikia pirmenybę dajaukinimui, tačiau ne kiekvienu užmetimu. Atlikti stebėjimai rodo, kad geriau kelti mažesnį garsą kada norime pritraukti kuojas ir ešerius negu tada kada siekiame karpių ir karšių dėmesio. Yra žuvų kurios negali pakęsti garso skleidėjų, tai lynas ir šapalas. šios dvi žuvų rūšys paprasčiausiai yra per daug baikščios ir atsargios tam, kad būtų galima jas prisišaukti su garsu. šapalai reaguoja gerai į garsą kuris yra sukeliamas krentančių kanapių, o didelis garsas paprasčiausiai nuvis šias žuvis kitur iš jūsų pajaukintos žūklavietės. Lynas yra sunki žuvis ir ji nuolat sugaunama jau baigiantis varžyboms kai visos aktyvios žuvys yra sugautos arba pasitraukusios, o "bombardavimas" senai jau praėjęs. Taigi garsas nėra geriausias potraukis šioms žuvims vilioti. Garsas veikia gerai "sunkiuose" vandens telkiniuose kur yra daug žvejų. Garsas geriau vilioja žuvis "sunkiuose" vandens telkiniuose kur gausiai ir dažnai lankosi žvejai kurie nuolatos jaukina žuvis įvairiais pašarais.

Žuvų gausa
Nėra abejonės, kad keliamas garsas tiktai veiks kuomet žuvų tikrai daug ir jos pešis dėl maisto. Čia žuvys seks paskui garsą kaip apie maitinimosį signalą. Taigi po signalo jaukinti iškarto turėtų prasidėti "bombardavimas". štai kodėl kartais garso strategija yra sunkiai pasirenkama. Tu gali žūklauti, kad ir sunkiausiomis žūkės sąlygomis ir pagauti sukeliant garsą. šios žuvys žino, kad: garsas = žvejys = tai gresia būti sugautai, tačiau jos taip pat žino, kad garsas=žvejys=maistas ir kadangi jos yra alkanos, o maisto trūkumu jos rizikuoja būti sugautomis, tačiau tai kaina kuri leidžia pavalgyti. Tas pats yra ir naturaliose upėse. Upė kurioje žūklavome su Nikolu, čia nėra labai gausu žvejų ir žuvys gal niekad anksčiau nematė kabliuko, tačiau jos greitai sureagavo į garsą kas joms asocijavosi su maistu. Kur žuvų kiekis yra mažas tuomet didelis garsas ir triukšmas veiks prieš jus. Tai liečia vandens telkinius kurie yra skurdūs ir žinoma labai priklauso nuo dienos sąlygų ir mes žūklaujame (pagal vokietį apie žūkles žiemos sezonu) kuomet tiek žuvų tiek jauko kiekis yra labai mažas. Jeigu tu nesi tikras, kad tavo žūklavietėje bus daug žuvų, jūsų vietoje nekelčiau didelio triukšmo kada jaukinu.Vandens sąlygos. Garsas veikia daug geriau kai vanduo yra drumstas ir ne taip gerai kada jis švarus. To priežastis mano manymu yra tai, kad drumstame vandenyje matoma trauka (jauko debesis) yra prislopinamas ir žuvys negali jo matyti labai gerai. Tuomet daug geriau veiks garso sukeliama trauka. švariame vandenyje matoma jauko trauka kada sukeliamas debesis ir žuvų regimas jauko sklidimas dirbs geriau. Taip pat sekliame vandenyje garsas gali išgąsdinti žuvis labiau negu ten kur gilu. štai kodėl garso tipas kurį sukeliate ežere yra labai svarbus. Lengvas perdrėkintas jauko miksas sukelia mažesnį garsą kai šeriame su timpa, o stiprus jauko rutulys priešingai kelia didelį garsą krisdamas į vandenį.

Apibendrinimas
Visi šie faktoriai yra svarbūs kada tu turi nuspręsti kaip jaukinsi, tu turi daryti didelį garsą jaukindamas ir jaukinti naudodamas jauko rutulius ar būti labiau taktišku ir jaukinti puodeliu (cuping kit). Jeigu jau nusprendei jaukinti jauko rutuliais tai tuomet turėtum pagalvoti ar viską sumesi iš karto ar jaukinsi nuolat į vandenį krentančiais rutuliais. Ir galiausiai jeigu nusprendėte, kad jaukinsite per laiką tuomet turėtumėte apsispręsti ar tai bus rutulys kas metimą ar du, trys kas kiekvieną pusvalandį. Kiekvienas garsas yra komplikuotas kai tu sėdi prie popieriaus lapo ir mėgini tai užrašyti, tačiau čia yra sprendimai kiekvieno iš mūsų kuriuos galime daryti per kiekvieną žūklę ir skirtingomis žūklės sąlygomis. Kartais padarome juos gerus, kartais blogus. Tačiau aš esu linkęs manyti, kad daugiausiai įtakos sėkmingai žūklei turi garsas arba vibracija kurią tu sukeli savo žūklavietėje. Aš nesu suinteresuotas pasakyti kaip kiekvienas žvejys turėtų žūklauti skirtingomis sąlygomis, aš tik noriu pasakyti, kad garsas kurį sukelia į vandenį krentantys jauko rutuliai tikrai nėra bereikšmės.

By Dawid Ewing (iš http://www.pyla.lt/)

Komentarai