Manau praktiškai visi žvejai žino, kad nėra tokios meškerės, kuria būtų galima žvejoti bet kokiomis sąlygomis ir bet kokią žuvį. Labiau patyrę mėgėjai iš pradžių vengia universalių įrankių. Yra posakis: tai kas universalu – visada blogiau už tai kas specializuotą. Tarp kitko ši taisyklė taikoma praktiškai viskam: spiningui, ritėms, fyderiams, meškerėms be žiedelių (botams), viskam, išskyrus tolimo užmetimo įrankį.

Nesiūlau pirkti matčus glėbiais, nors daugelis sportininkų turi po 4-8 meškeres tolimiems metimams. Galima gaudyti ir vienu kotu, bet visiškai nebūtina, kad jis tiktų visoms žūklės sąlygoms, naudojamoms plūdėms, sistemoms, gaudomoms žuvims. Taigi šiame straipsnyje aš papasakosiu apie koto pasirinkimą, jo akciją, standumą atsižvialgiant į realias žūklės sąlygas.

1. Ilgis. Tai pirmas klausimas, kurį reikėtų išspręsti perkant matčą. Tradiciniai kotų ilgiai 3,9 ; 4,2 ir 4,5 metro. Aišku yra ir kitų ilgių tiek trumpesnių ir ilgesnių. Taigi paskirstykime visus tolimo užmetimo kotus į tris grupes:

1.1. Trumpesni nei 3,9 metro. Tai labai specifiški kotai. Skirti žūklei mažose upėse gaudant pravedimu, iš po medžių ar krūmų, iš valties, gaudyti kokioms nors įpatingos rūšies žuvis. Dėl to prieš pirkdami tokio ilgio kotą, tvirtai pagalvokite. Tai labai neuniversalus kotas.

1.2. 3,9-4,5 metrų ilgio kotai. Tokio ilgio kotai yra praktiškai visų gamintojų kataloguose, gaminančių įrankius plūdininkams. Peržiūrėsim kiekvieną ilgį atskirai:

1.2.1. 3,9 metrų ilgis. Tai nesuprantamas ilgis, nuo kurio, neaišku kodėl pradeda mokytis pradedantys ivaldyti matčo subtilybes meškeriotojai. Gaudyti 3,9 metrų ilgio kotais su fiksuota plūde galima tik negiliose vietose iki dviujų metrų. Gaudant didesniuose gyliuose prasidės problemos, kabliukas kabinsis už žolių, bus sunku tiksliai užmesti. Taipogi tokio ilgio kotas neleis toli užmesti vidutinės 6-8 gr. plūdės į tolimą distanciją. Nors gaudant 1 metro gylyje, 15 metrų atstumu nuo kranto, toks kotas parodys visus savo privalumus. Tokiai žūklei reikalingas lengvas, pakankamai minkštas kotas. Ilgis tokiomis sąlygomis nėra kritinis, o dirbti trumpesniu kotu visada maloniau. Gaudant slankiojančia plude 3,9 metro kotas tinka taip pat. Nes gaudant slankiojančia plūde metimai atliekami minkštesni, ir koto ilgis nėra toks savrbus. Taipogi sumažėja rizika užkabinti už nugaros esančias žoles metimo metu.

1.2.2. 4,2 metro ilgis. Šis ilgis laikomas labiausiai universaliu. Ir ištikrūjų šis ilgis leidžia gaudyti ir su fiksuota plude ir užtikrina patogią žūklę slankiojančia plūde. Tokio ilgio kotu galima gaudyti 35-50 metrų distancijoje, žinoma naudojant sunkias plūdes. Taigi 4,2 metro ilgio kotas labiausiai tinka mokytis gaudyti tolimo užmetimo būdu ir yra universaliausias.

1.2.3. 4,5 metro ilgis. Tokio ilgio kotai visų pirma yra skirti gaudyti fiksuota pūde giliuose telkiniuose ir kai reikianužmesti toli. Tokio ilgio kotai gaminami galingesni nei trumpesnio ilgio broliai. Tai savaime suprantama, juk gaudant dideliu nuotoliu būtinai naudojamos sunkios plūdės, ir kovoti padeda užkibus didelei žuvei, kuri dažniausiai ir kimba tik toli nuo kranto. Taigi gali patarti 4,5 metro kotą pirkti tiems, kurie ruošiasi gaudyti dideles žuvis toli nuo kranto ir naudoti fiksuotas pludes.

1.3. Kotai ilgesni nei 4,5 metro.

1.3.1. 4,8 metro ilgis. Šį ilgį būtų galima būtų priskirti antrai grupei, nors pagal savo universalumą, jis nusileidžia 4,5 metro ilgio kotams. Tokie kotai naudojami kai paprastai gaudoma slankiojančiom plūdėm trumpesniais kotais, o Jums reikia gaudyti fiksuota plūde. Tokios situacijos susidaro tada kai žuvis yra labai atsargi ir reikalingos plūdės kurių svoris siekia vos 1-2 gramus. Antras situacija kai žvejojama fiksuota plūde silpnoje srovėje. Slankiojančia plūde nėra paprasta gaudyti ir stovinčiame vandenyje o jeigu dar atsiranda ir srovė, nors ir silpna, paprasčiau paimti ilgesnį matčą ir gaudyti fiksuota plūde.

1.3.2. 5-6 metrų ilgis. Tai jau žymiai specifiškesni kotai. Bet jie turi aiškią paskirtį. Visų pirma ta pati priežastis – tai atsargi žuvis, gaudant dideliame gylyje. Antra priežastis – gaudat upėse. Tai kas buvo pasakyta apie 4,8 metro ilgio kotus netaikytina 6 metrų kotams. Gaudyti 5-6 metrų gyliuose su matč tipo plūdėmis gana sudėtinga, todėl geriau į rankas paimti boloninę meškerę jei yra jaučiama srovė arba bandyti gaydyti slankiojančia plūde jei srovė labai silpna. Ilgi matč tipo kotai gaudant upėse boloniniu būdu naudojami tada, kai pučia stiprus vėjas ir yra tikimybė sulaužyti plonasienį boloninį kotą. Taip pat tokiais ilgais kotais labai patogu žvejoti nedidėlėse iki 20 metrų pločio upėse gaudant pravedimu, leidžiant masalą toli. Bet tai nepagrindiniai ilgo matčo privalumai. Viena iš svarbiausių tokių kotų užduočių tai didelių žuvų žūklė, tokių kaip karpis. Ant mano mylimo Midy firmos koto netgi užrašytas pavadinimas Carp. Tokie ilgi kotai gaminami tam, kad atlaikytų karpių ir sazanų galingus smūgius, išnaudojant ne tik ritės frikciją ir valo tamprumą, bet ir koto savybes.

1.4. Kotai su prailginimu. Dažnai gamintojų kataloguose galima aptikti kotų su neaiškiais ilgiais pavyzdžiui 4,5/5,4. Tai taip vadinami multi matčai arba kotai su prailginimais. Jūs galite pagal žūklės sąlygas pasirinkti koto ilgį, ilgesnį ar trumpesnį. Papildomas ilgis gaunamas pridedant papildomą dalį, kuri ir padidina ilgį. Tai žinoma pablogina koto akciją ir balansą, bet su tuo reikia susitaikyti kadangi Jūs praktiškai gaunate du kotus, o ne vieną. Aš jau sakiau, kad universalumas blogiau už specializuotą, bet matčas su prailginimu gali tapti nepakeičiamu pagalbininku megėjiškoje žūklėje, kai žūklės vieta nežinoma ir viskas kaip žvejosite bus nusprendžiama vietoje.

Būtent todėl mano dėkle, kurį aš imu į megėjiškas žūkles, visada yra įdėtas mano ištikimas draugas – matčas su prailginimu MIDDI 4,2/4,8/5,4. Ištikrųjų tai unikalus kotas, visų pirma, kad galima rinktis iš trijų ilgių, palyginus su standartiniais multi matčais, kurie turi tik vieną prailginimą ir leidžia rinktis iš dviejų ilgių, o visų antra susitvarko su bet kokia žuvimi, ar tai būtų didelė kuoja, karšis ir net karpis, kuriam, šis kotas ir buvo skirtas. Maža to, kad su šiuo kotu žvejojant žuvies atitrūkimų praktiškai nebūna, tai jis dar puikiai meta 6-20 gr. plūdes, kaip fiksuotas taip ir slankiojančias.

2. Koto akcija ir kietumas. Aš ne atsitiktinai apjungiau šiuos du parametrus į vieną punktą. Nuo jų priklauso ar pakirsta žuvis pateks į tinklelį ar atitrūks. Taigi, atsižvialgiant į gaudomos žuvies dydį ir rūšį reikia suprasti, kad:

-Lėti, bet kieti kotai, geriausiai tinka gaudyti karpius.
Kotas turi gerai amosrtizuoti karpio smūgius, bet kartu ir nelinkti į žiedo formą.

-Lėti, minkšti matčai geriausiai tinka kuojų žūklei. Traukiant kuoją iš kokių 30 metrų nuotolio, ji turi daug šansų atitrūkti, o kotas, kuris neamortizuos kuojos pasipriešinimų, prives prie to, kad kauoja atitrūks.

-Greiti, kieti kotai. Tai kotai skirti gaudyti dideliu nuotoliu, naudojant sunkias plūdes. Jie suteikia patikimą pakirtimą žvejojant toli, bet žuvies ištraukimas pilnai gula ant žvejo ir ritės frikcijos pečių.

-Greiti, minkšti matčai jie garantauoja gerą pakirtimą, leidžia patikimai varginti žuvį, išvengiant jos atitrūkimo. Šis junginys yra labiausiai universalus ir leidžia gaudyti tiek kuoja, karšius ir nedidelius karpius.

3. Testas (užmetimo svoris). Šį parametrą dalinai paliečiau prieš tai buvusiame punkte. Testą rinktis reikėtų žinant žūklės sąlygas ir kokias plūdes naudosite. Sutikite juk nelogiška pirkti kotą su testu 2-8 gr. žūklei su plūdemis 14+4 gr. kad parinkti Jums reikalingą svorį, reikia sudėti svorį, kuris yra pačioje plūdėje, su svoriu ant valo. Pačiom delikačiausiom žūklėm reikės 5+0,5 gr., o tolimiems metimams ir dideliems gyliams reikės 16+6. Taigi galima sakyti, kad patys universaliausi kotai yra su testu 5-25 gr. Jie leidžia gaudyti lengvomis plūdėmi, bet kartu leidžia naudoti ir sunkias.

4. Koto surinkimas. Šį punktą liečia koto žiedeliai, jų skaičius, ir išdėstymas, o taip pat naudojamos rankenos ir ritės laikikliai. Peržiūrėkime viską:

4.1. Dažniausiai žiedeliai dedami neblogos kokybės su lengvais laikikliais. Nors yra keletas momentų, į kuriuos reikėtų atsižvelgti. Visų pirma pirmas žiedelis, nuo viršaus, neturi būti per mažas. Gaudant su slankiojančia plūde tai labai svarbu, juk per žiedelį turi laisvai vaikščioti stoporinis mazgelis (kai kuriais atvejais rišami du mazgeliai iš storesnio valo nei pagrindinis, dėl to mazgas tampa nemažas.). Taipogi reikėtų įvertinti nuotolį tarp ritės laikiklio ir pirmo žiedelio. Labai dažnai ant kotų skirtų žūklei upėse gaudant pravedimu, su inercinėmis ritėmis, šis žiedelis montuojamas labai arti ritės laikiklio. Tai paaiškina viską – gaudant pravedimu tolimi metimai dažniausiai nereikalingi. Bet ant tokio koto uždėjus beinercinę ritę prasidės problemos, negalėsite toli užmesti, greitai dėvėsis valas, valas persimes per pirmą žiedelį, ko pasekoje „atšaudysite“ nepigias plūdes.

4.2. Ritės laikiklis. Na ką čia būtų galima pasakyti? – paklaus manęs skaitytojas. Nors ir čia yra povandeninių kalniukų, kuriuos reikėyų apeiti. Visų pirma reikėtų uždėti ant koto ritę ir patikrinti ar ji tvirtai laikosi ir nejuda. Reikalas tame, kad kai kurie kotai ir ritės gali turėti nestandartinius dydžius. Brangiuose ir vidutinės klasės kotauose šių problemų praktiškai nėra, bet perkant nebrangius įrankius patikrinti būtinai reikia. Dar vienas povandeninis kalniukas, tai metalinis ritės laikiklis. Jis kaskart braižys Jūsų ritės laikiklį ir ji praras estetinį vaizdą. Be šių dviejų momentų, verta pabandyti, ar bus patogu laikant kotą su rite atlenkinėti ritės lankelį.

4.3. Rankenos:

4.3.1. Medžiagos. Iš pirmo žvilgsvio ne pats svarbiausias parametras, suteikiantis tiks estetinį vaizdą.

Bet žūklės metu visi trūkumai ir pliusai išryškėja. Yra dvi pagrindinės medžiagos iš kurių gaminamos rankenos, kamštis ir neoprenas. Aš patarčiau rinktis kamštinę rankeną. Visų pirma tokia rankena atrodo šiltesnė, kas yra svarbu gaudant rudenį ar ankstyvą pavasarį, visų antra mažiau aplimpa jaukais. Nes žūklės metu ant rankų visada liek jauko dalelių. Prie neopreno jauko dalelės prilimpa iškart, ir dėl to iš juodos rankenos žūklės pabaigoje gali likti geltona. Su kamštine rankena to nenutinka, taipogi ją lengviau nuvalyti po žūklės. Neopreną nuvalyti ir padaryti tokį kaip buvo naujas praktiškai neimanoma. Ką gi daryti, tenka su tuo susitaikyti, nes daugelis gerų kotų ir gaminami su neopreinėm rankenom, bent jau virš ritės laikiklio.

4.3.2. Rankenos ilgis. Nuo šio parametro priklauso žūklės patogumas. Tarp kit ko konkrečių patarimų dėl rankenos ilgio duoti sunku. Kiekvienas žvejas turi prisitaikyti ilgį pagal save, todėl patariu pabandyti imituoti metimą kartu su rite atsisėdus. Labai dažnai būna, kad be ritės ir dar patalpoje su žemomis lubomis rankenos ilgis atrodo idealus, o žūklėje prasideda problemos norint tiksliai ir toli užmesti.

Autorius: Sergej Sočevanov
Parengta pagal:
www.matchfishing.ru
Iš Rusų kalbos vertė:
Martynas Laucė