Pradžia. Kai pirmą kartą išgirdau šį žodį, ir supratau kas tai per daiktas, pagalvojau: „Vėl tie plūdininkai-sportininkai prisigalvojo…“ Tačiau pasidaviau intrigai ir smalsumas nugalėjo – šeštadienį išbandžiau tą vengrų „stebuklą”.

Įrankiai. Kotas – 3,9 m ilgio 5-15 g užmetimo „Trabucco“ match‘as. Valas – 0,18 mm. Plūdė – 4 g „Cralusso“ Surf .

Pirmas bandymas. Vietą pasirinkau lyg ir neblogą: srovė tolygi, prie kranto lėtėjanti. Gylis apie 1,5 m. Kaip plūdę surinkti yra informacinė knygelė, juolab kad teko matyti ir video medžiagą. Pirmi metimai buvo be kabliuko, tiesiog įvertinti plūdės darbą bei ties kuria vieta ją jau galima prilaikyti ir ja dirbti. Kadangi save drįsiu laikyti išmanančiu upinę žūklę, greit plūdę priverčiau funkcionuoti bei „demonstruoti“ ką ji sugeba. Kokį penktą metimą jau dariau su kabliuku ir masalu. Užšėriau žvejojamą vietą. Viską fiksavo „operatorius Kipsas“ – Kalmaras. Vis tik plūdė „dirbo“ kažkaip ne taip. Kažko lyg trūko. Tad su kolega nutarėm, kad reikia plūdę „persverti“. Pasunkinau apie 1,5 g. Greit viskas stojo į savo vietas – plūdė tapo labiau valdoma.

Kibimas. Iš video medžiagos žinojau, kad žuvis kibdama plūdę nardina, nėra jokių truksėjimų, vedimų ar guldymų. Bandymo diena papuolė lietinga, tad kiek trukdė lietus. Kadangi plūdę reikia visą laiką prilaikyti, valas būna įtemptas. Pirmą kibimą pajutau ranka, beja plūdė irgi truktelėjo. Panašu, kad į pašertą vietą priėjo smulkmės, kibimai buvo vos matomi bei reti. Kadangi Kalmaras buvo tik operatorius, tai jam pabodo žiopsoti kaip aš su ta plūde žaidžiu ir jis nukeliavo namo. Aš likau mirkti toliau ir ieškoti daugiau plūdės galimybių. Pastoviai šėriau, tačiau pasitaikė tik kelios nedidelės kuojos bei aukšlės. Nedidės žuvys nesugebėdavo panardinti plūdės, tad kibimo metu ji tik prinerdavo. Kibimas matydavosi aiškiai.

Plūdės valdymas. Pagrindinis plūdės vedžiojimas vyksta apie 40 laipsnių tarp kranto linijos ir plūdės. Paprastai jei nestipriai trūkteli plūdė kiek pakrypsta ir ima įstrižai skrosti srovę, jei kiek atleidi, ji grįžta į pradinę padėtį ir ji jau sustoja. Na, žodis „sustoja” ne visai tinkamas - ji vis tiek juda. Tačiau link kranto ji neartėja. Link kranto ją galima nuplukdyti atleidžiant valą bei išnaudojant srovės sulėtėjimą, bet tada ji tolsta ir nuo žvejojamos vietos. Vėl įtempinėjant ją tikrai nesunku įvesti į norimą srovę bei ją ten išlaikyti. Kuo stipresnė srovė, tuo labiau plūdę reikia „persverti”, t.y. pasunkinti. Kadangi plūdė dirba „laivelio“ principu, jai tas persvėrimas tikrai nebaisus. Tiesa, prie didesnės srovės reikia ir didinti gylį. Kiek didinti, belieka nuspręsti pačiam. Tačiau 50% didinimas yra visiškai normalu. Manau, kad galima didinti ir daugiau. Jei žvejys moka žvejoti plūdine srovėje, tikrai jau po pusvalandžio valdys „Cralusso“ Surf‘ą ir jaus didelį pasitenkinimą. Patikėkit, šio modelio plūdės valdymas teikia didelį malonumą.

Pastabos. Ko reikia, kad būtų galima jau pirmą žūklę džiaugtis „Cralusso“ Surf’u? Pirmiausia, turėti plūdę tokio svorio, kad tiktų gaudomoje srovėje. Manoji 4 g Neryje pasirodė kiek lengva, manau 6 g būtų pats tas. Nemune, manau, mažiausiai 6 g. Srovė, kaip minėjau, turėtų būti vientisa, be versmių. Dar svarbu yra viršutinio „kembriko“ vieta ant viršutinio strypelio. Pačiam reikia rasti tinkamą vietą, kad plūdė pakirtimo metu „iššoktų“ iš vandens, o ne nertų. Taip pat viršutinis „kembrikas“ įtakoja plūdės darbą srovėje. Visą žūklės laiką plūdė yra prilaikoma, todėl valas būna įsitempęs, o darbas vyksta meškerykočiu. Tad jei srovė yra vientisa ir be versmių, galima meškerę dėti ant kuoliukų.

Taigi. „Cralusso“ Surf plūdė man atvėrė naujas plūdinės žūklės galimybes. Tikrai ja esu patenkintas, ir laukiu naujų smagių akimirkų žūklėje.

Drageris