Situacijų, kai reikia žvejoti ypač skaidriame vandenyje ir būtina naudoti kuo mažiau pastebimą valą, žūklėje pasitaiko kiekvieną sezoną. Pasitaiko ir taip, kad net ir drumstame vandenyje žuvys kimba tik tada, kai naudojamas maksimaliai plonas valas, kurį sunku įžiūrėti. Deja, tada susiduriama su kita problema – plonyčiu plaukeliu neįmanoma išvilkti stambių egzempliorių. Kokią išeitį galima pasiūlyti žvejams? Dabar tokia išeitis jau yra - tai specialūs „Fluorocarbon“  tipo valai, tačiau svarbiausia, kad šį sezoną Lietuvos meškeriotojams tapo prieinamas „Seaguar“ valų, kurie šiandien laikomi geriausiais,  spektras – jį pateikė kompanija „Salmolita“.

Skaidrus vanduo ir seklios žūklavietės
Kiekvieną rudenį prieš šalčius nuskaidrėja vanduo ežeruose ir upėse. Spiningininkai šio meto labai laukia, nes tada prasideda stambių lydekų kibimas. Jam iš anksto rengiamasi: parenkami masalai, derinami įrankiai. Deja, neretai pasitaiko, kad visi kruopščiausi pasirengimai nueina šuniui ant uodegos, nes nepavyksta parinkti tinkamo masalo arba įspėti kažkokios subtilybės. Papasakosiu konkrečią situaciją.

Pernai rudenį toks kuriozas nutiko su dviem pažįstamais spiningininkais, kurie iš eilės dvi dienas žvejojo gerai pažįstamame vandens telkinyje, tačiau užkibo tik viena vidutiniokė lydekaitė. Kadangi abu puikiai žinojo, kad tokiu metu nereti 4 – 5 kg egzemplioriai, nutarė kitą savaitgalį žvejoti ten pat. Žinoma, iki žūklės jiedu nesėdėjo rankas sudėję, o rengėsi naujam iššūkiui. Savaitės viduryje vienas iš tų dviejų spiningininkų paskambino man ir pasiteiravo, ką daryti tokiais atvejais? Paklausiau, ar tvenkinys, kuriame buvo žvejota, gilus? Pasirodė, kad kelių metrų gelmė - tik prie užtvankos pylimo, o visur kitur - ne giliau nei 1 – 1.5 metro. Pakraščius juosia dešimties metrų zona, kur vandens - vos pusmetris. Dugną dengia trumpastiebių augalų kilimas, kelmų ar nugrimzdusių išvartų beveik nėra. Tokioje žūklavietėje skaidraus vandens laikotarpiu reikia žvejoti nerėksmingais masalais. Ypač tinka klasikinės vartiklės, pvz. „Agluona“, tačiau nepatartina naudoti sidabraspalvių versijų – tokiomis aplinkybėmis būtent auksaspalvių blizgių metas. Pageidautina, kad jos būtų apsitraukusios dulsvomis apnašomis, gesinančiomis metalo blizgesį. Dar geresnis masalas - vobleriai, tačiau kiek įmanoma tikroviškiau atrodantys. Žinoma, geriausia rinktis tokias imitacijas, kurios vaizduoja dažniausią konkretaus vandens telkinio lydekų (arba kitų plėšrūnų) grobį.

Nereikia manyti, kad masalo parinkimas išsprendžia visas problemas. Žvejojant skaidriame vandenyje svarbi kiekviena smulkmena. Galite remtis prielaida, kad vietinės lydekos palyginti seklioje žūklavietėje puikiai mato ant kranto esančius objektus ir gerai žino, kad žvejo siluetas – pavojaus ženklas. Margašonėms taip pat gali kelti įtarimą irklų pliuškesys, jos gali baidytis valties.

Valo faktorius
Svarbus dar vienas dalykas – valo spalva. Paprastai skaidriame vandenyje vengiu naudoti  skaidrius ir šviesius valus, nes jie labai pastebimi. Valą visada stengiamasi parinkti tokį, kad būtų menkai matomas dugno fone. Tvenkinyje, kurio dugnas apžėlęs rusvai žalsva žole, net ir universalus žalsvas valas bus gana pastebimas. Tad geriausia naudoti rusvą arba margintą. Pintas valas netinka išvis, nes jis neskaidrus ir šimtu procentų atspindi šviesą. Tačiau saulėtu oru klasikinis viengyslis, t.y. „monofilament“ arba „copolymer“ tipo valas pakankamai gerai atspindi saulės spindulius ir žuvys be vargo jį įžiūri, net ir tada, kai jo spalva atitinka vandens telkinio dugno ar vešiančių vandens žolių spalvą. Štai tokiais atvejais patartina naudoti fluorokarbono valą. Mano pažįstami pasinaudojo visais patarimais, tačiau pats veiksmingiausias buvo paskutinis. Netgi ypatingų masalų neprireikė, kai jiedu žvejojo masalą plukdydami fluorokarbono valais arba naudojo fluorokarbono pavadėlius. Vis dėlto sekliuose vandens telkiniuose geriausia derinti abu variantus, o naujoviškus pavadėlius, suderintus su nailoniniu ar pintu valu, naudoti velkiaujant skaidriame vandenyje, kur gelmė viršija du metrus, arba žvejoti guminukais pintu valu, o taip pat jūrinėje žūklėje (“surf” tipo dugninės įrangos elementas).

Kas yra fluorokarbonas?
“FluoroConsultants Group LLC” kompanijos konsultanto Sino Ebnesadžo teigimu, fluorokarbonas – medžiaga, susidedanti iš fluoro ir angliavandenių. Šių cheminių medžiagų klasę 1938 m. atrado „DuPont“ kompanijoje dirbęs chemikas Rojus Danketas. Jis taip pat atskleidė būdus, kaip fluorokarboną galima panaudoti gaminti plastikus ir gausybę kitų medžiagų. Beje, fluorokarbono šeimai priklauso teflonas, hermetikai, įvairios alyvos ir tepalai bei daugybė plastikų. Praėjusio amžiaus šeštasis dešimtmetis – plastikų aukso amžius. Tuo metu japonų korporacijoje „Kureha Chemical“ kilo idėja vieną iš gausybės fluorokarbono polimerų „Polyvinylidene Fluoride PVDF“ panaudoti žvejybos valo gamybai. Kompanijos chemikai padarė išvadą, kad fluorokarbono atsparumas trinčiai, saulės spinduliams, aukštai temperatūrai ir kitoms nepalankioms aplinkos sąlygoms yra savybės, kurių stinga nailoniniams ir dakroniniams žvejybos valams.  „Kureha Chemical“ atlikti bandymai parodė, kad po 1000 valandų švitinimo ultravioletiniais spinduliais fluorokarboninis valas išsaugo pirmykštį tvirtumą, o nailoninis tokiomis pat sąlygomis tampa net 40 proc. silpnesnis.

Bandymų metu atsiskleidė kita fluorokarbono valų savybė, į kurią nesusipažinę su žūklės subtilybėmis chemikai nekreipė dėmesio: pasirodo, kad fluorokarbono valai  yra beveik nematomi vandenyje. Tačiau pirmieji fluorokarbono valai buvo pernelyg stangrūs, labai spyruokliuodavo, antra, jų gamyba buvo gana brangi palyginti su nailoninių valų gamyba. Todėl pirmiausia dėl ypatingo tvirtumo buvo pradėti naudoti ne fluorokarboniniai valai, o pavadėliai, skirti „Big Game“ stiliaus jūrinei žūklei. Kitaip tariant, fluorokarboniniai didelio skersmens valai buvo pritaikyti žvejoti akylus jūrinius plėšrūnus – marlinus, tunus, durklažuves, buriažuves, kurios skaidriame vandenyje puikiai mato storą dakrono valą ir nesusigundo masalu. Ir atvirkščiai, jei masalas plukdomas pritvirtintas prie dvigubai storesnio nei valas fluorokarbono pavadėlio, marlino kibimas tikėtinas beveik šimtu procentų.

Tad pirmuoju pasaulyje žūklei skirtu fluorokarbono gaminiu tapo jūrinis 25 jardų ilgio pavadėlis „SEAGUAR RED LABEL FLUORCARBON“, išleistas į rinką 1971 metais ir pagamintas  iš 100% PVDF ir skirtas  velkiauti. Beveik iki 2000 metų šį pavadėlį galima buvo įsigyti tik Japonijoje, o paskui JAV. Pavadėlis buvo gaminamas 0.405, 0.470, 0.520, 0.570, 0.660, 0.740, 0.810 mm skersmens ir kainavo nuo 8 iki 23 dolerių.

Tolesni eksperimentai su fluorokarbono valais sudomino japonų korporacijos partnerius Jungtinėse Valstijose – kompaniją „Kureha America Inc.“, kuri dabar yra oficialus „Seaguar“ valų gamintojas ir kuri pagamina didelę dalį šimtaprocentinio fluorokarbono valo. Per pastarąjį dešimtmetį buvo ištobulinti fluorokarbono valų gamybos metodai – ekstruzija ir kalibravimas, todėl dabar šie valai turi visas reikalingas žvejybai savybes.

Valo matomumas vandenyje

Valas
Refrakcijos koeficientas (vnt.)
Nailoninis 1.5
Fluorokarboninis 1.1 – 1.2

Naujos savybės – didesnės galimybės
Valai ant kurių pakuočių užrašyta „Fluorcarbon“ prieš keletą metų lietuviškose žūklės įrankių parduotuvėse buvo retenybė, tačiau ir dabar ne visi apie jį žino tai, ką derėtų žinoti. Kita meškeriotojų dalis, vis dar nelabai tiki deklaruojamomis „fluorokarbono“ savybėmis. Beje, kokios jos yra?

Svarbiausia, gamintojų teigimu tai, kad naujos kartos valai mažai matomi vandenyje, o tam tikromis sąlygomis visai nepastebimi. Priežastis labai paprasta – medžiaga, iš kurios jie gaminami beveik neatspindi šviesos, o šviesos spindulio lūžimo kampas joje beveik toks pat kaip ir vandens. Žodžiu, spinduliukas praeina kiaurai, neapšviesdamas fluorokarbono gijos. Ko daugiau reikia? Juk tai praktiškai reiškia, kad fluorokarbono valas yra beveik nematomas vandenyje. Tad  šiuos valus galima sėkmingai naudoti bet kokiomis sąlygomis. Ypač didelis privalumas, kad nematomus valus galima naudoti dvigubai storesnius ir, žinoma, atlaikančius dvigubai didesnes apkrovas ten, kur anksčiau reikėdavo tenkintis plonyčiais viengysliais monofilamento ar "copolymer" tipo valais.

Štai karšių žūklei ne tik per varžybas, bet dabar jau ir tada, kai plačiašoniai kimba labai įnoringai, būdavo naudojami plonyčiai 0.06 – 0.08 mm skersmens valai. Nereikia aiškinti, kaip sunku tokiu „plaukeliu“ ištraukti stambų egzempliorių. Dabar galima pasinaudoti fluorokarbono valo privalumais ir tokiose situacijose naudoti 0.10 – 014 mm skersmens valą, nes jis beveik nepastebimas ir atsargūs karšiai jo absoliučiai nesibaido.
Kitas privalumas – spalva. Poledinėje žūklėje dabar tapo populiarus rausvas, gelsvas, oranžinis fluorokarbono valas, nes jis vandenyje lyg ištirpsta užtat ant sniego ar ledo - puikiai matomas.

Valas visada buvo daugiausia rūpesčių kelianti meškerės ar spiningo įrangos dalis, nes gana greitai dėvėdavosi, neturėjo reikiamo atsparumo trinčiai, juos labai sendindavo ir sendina dabar saulės spindulių poveikis. Gerai prisimenu, kaip vos ne kasdien stangrėjančius ir silpnėjančius senos kartos valus reikėdavo keisti porą kartų per sezoną. Prieš porą dešimtmečių fluorokarbono valai buvo taip pat  ne tokie tobuli kaip dabar, bet jau tada jie buvo pakankamai tvirti, atsparūs trinčiai. Ši fluorokarbono valų savybė – jo nepastebimumas vandenyje, yra viena svarbiausių, nes iš “Seaguar” valų sumegzti mazgai išsaugo šimtaprocentinį tvirtumą.

Vidutinis „Seaguar“ fluorokarboninio valo tvirtumas

Skersmuo (mm)
0.06 0.08 0.10 0.12 0.14 0.16 0.18 0.20
Apkrova (kg) 0.63 0.85 1.18 1.42 1.75 2.25 2.84 3.25

Privalumų spektras
Visais privalumais pasižymi tik šimtaprocentiniai fluorokarboniniai valai, tarp kurių lyderio poziciją užima „Seaguar“ markė. Šiandien rinkoje yra nemažai valų, kurių pakuočių etiketėse įrašytas stebuklingas žodis „Fluorocarbon“, tačiau šimtaprocentinių valų gamintojai – tik keli. Todėl tik jų valai pasižymi visais privalumais, būdingais fluorokarbono valams.

ELASTINGUMAS. Fluorokarbono valai – mažiau tąsūs už nailoninius, o tiksliau beveik neišsitempia, todėl jie yra labai parankūs, nes iš dalies, o tam tikromis sąlygomis ir visiškai pakeičia pintus valus. Fluorokarbono valu galima daug veiksmingiau pakirsti žuvį, kai DISTANCIJA didelė, žvejojant fluorokarbono valu lengviau pastebėti kibimą (ypač atsargų), mat netąsi fluorokarbono gija daug geriau perteikia kiekvieną žuvies prisilietimą prie masalo, o spiningininkui ši fluorokarbono valo savybė suteikia didesnes galimybes jausti kibimą ir valdyti masalą.
LYGINAMASIS SVORIS. Fluorokarbono valo tankis didesnis, todėl jie – sunkesni už nailoninius ir pintus valus, todėl guminukas su galvakabliu, žvejojant fluorokarbono valu, skęsta greičiau, fluorokarboninis valas padeda giliau nei deklaruoja gamintojas nugramzdinti voblerį, o trečia – sunkesniu valu galima toliau užmesti masalą.ATSPARUMAS TRINČIAI. Šis privalumas daro fluorokarbono valą nepakeičiamu, kai reikia žvejoti ten, kur povandeninės kliūtys apkibusios dreisenomis, kaip skustuvai nurėžiančiomis pintus valus, o taip pat jį galima naudoti vietoj plieninių ar titaninių pavadėlių, skirtų plėšrių žuvų žūklei.
MAZGAI. Ekspertai pažymi, kad fluorokarbono valai labai tvirti mazgų surišimo vietose, tačiau žvejys turi būti daug kruopštesnis ir atidesnis nei naudodamas tradicinius monofilamentinius valus. Rekomenduojama mazgus rišti labai lygius, tiksliai pagal schemą ir būtinai suvilgyti vandeniu – jokiu būdu nerišti mazgų iš sauso fluorokarbono valo. Galite sakyti, kad toks kruopštumas kelia tam tikrų nepatogumų, tačiau nailoninius valus taip patartina suvilgyti vandeniu, o tik paskui megzti ir kilpoti. Tad didelio skirtumo nėra, o atidumas dar niekam nepakenkė.
TVIRTUMAS. Ekspertai pabrėžia, kad fluorokarbono valai, anksčiau šiek tiek nusileidę tradiciniams šiuo aspektu, dabar susilygino su jais ir netgi ėmė lenkti, nes gamyba sparčiai tobulinama. Kad tuo įsitikintumėte patys siūloma pabandyti atlikti tokį eksperimentą, 3 lb fluorokarbono valu pabandykite, pakelti nuo grindų  3 svarų svarmenį (aišku naudodami spiningą su rite). Situacija prilygsta pasipriešinimui, kurį pademonstruoja dviejų kilogramų įmitęs upėtakis. Valas išlaikys, bet pamatysite, kad tokios apkrovos - ekstremalios meškerykočiui.  

Populiarumas ir mąstymo inercija
Užsienyje pastaruoju metu fluorokarbono valai sparčiai populiarėja, mūsų krašte pažangūs spiningininkai taip pat domisi šiuo valu ir gana aktyviai eksperimentuoja su juo, tačiau mąstymo inercija vis dar jaučiasi. Matyt, dabar situacija pasikeis, nes Lietuvoje pirmą kartą atsirado galimybė įsigyti labai kokybišką „Seaguar“ valą, kuris tiekiamas tiesiai iš gamintojo.

„Seaguar“ valų spektras, kurį pateikia Salmolita – idealus: čia rasite ne tik įvairiausios paskirties fluorokarbono valus, bet ir reikiamas pakuotes, nes kam pavadėliams įsigyti šimtmetrinę atkarpą, jei per sezoną išnaudosite tik 20 – 30 metrų. Visą „Seaguar“ valų spektrą rasite www.salmo.lt

Ekspertai pažymi, kad atostoginius meškeriotojus atbaido fluorokarbono valų kaina, tačiau praktiški ir patyrę meškeriotojai jau sumetė, kad ilgaamžiai fluorokarbono valai tarnauja ilgiau, todėl jų nereikia keisti porą kartų per sezoną. Atvirkščiai, man jau teko įsitikinti, kad ir kitą sezoną fluorokarbono valas išsaugo reikiamas savybes ir jį galima naudoti kaip visavertį naują valą.

Tad mąstymo inerciją reikia koreguoti, drąsiau žiūrėti į naujoves. Na, o vienas svarbiausių ypatybių, kurios išskiria fluorokarbono gijas iš kitų valų, yra jų universalums. Ką tai reiškia praktiškai?

Pabandykime išskaičiuoti, kokiais atvejais žūklėje fluorokarbono valas naudojamas ir kokiais ne. Antra, kada jis pranašesnis, o kada nusileidžia kito tipo valams?

PLŪDINĖ. Galima naudoti reikalui esant storesnius pavadėlius ir įmanoma toliau užmesti masalą.
DUGNINĖ. Fluorokarbono valų kombinacijos su kitais valais. Storesnio fluorokarboninio valo atkarpa rišama prie pinto ar monofilamentinio valo. Toji atkarpa vadinamasis „Skock-leader“, prie kurio tvirtinamas svarelis, pavadėliai su kabliukais ir kuris leidžia toliau ir taikliau užmesti masalus. (Tokia pat versija naudojama jūrinės dugninės įrangoje bei karpių žūklėje).
MUSELINĖ. Fluorokarbono pavadėliai dėl stangrumo ir gluotnumo tampa vis populiaresni tarp museliautojų, kurie jau spėjo įvertinti, kad tokie pavadėliai – beveik nematomi akyloms žuvims, tokioms kaip upėtakiai ir kiršliai.
POLEDINĖ ŽŪKLĖ. Galima naudoti storesnius valus, o ypač patogūs ryškūs fluorokarbono valai, kurie vandenyje beveik nematomi, o ant sniego puikiai įžiūrimi.
KASTINGAS. Turi daug privalumų dėl gluotnumo ir lyginamojo svorio, leidžiančio toliau užmesti svarelius.
SPININGAS. Čia fluorokarbono valų panaudojimas pats plačiausias. Pirma, fluorokarbono pavadėliai puikiai pakeičia plieninius, volframinius ir titaninius, kurie dažnai baido atsargius plėšrūnus ir tampa nekibimo priežastimi. Antra, fluorokarbono pavadėliai (didelio skersmens ir ypač stangūs) idealiai tinka žūklei “jerk bait” tipo vobleriais ir kitais masalais, kurie plukdomi šuoliukais. Fluorokarbono valai turi nemažai privalumų, kurie praverčia tradicinėje žūklėje vobleriais: „Crank“ tipo, t.y. apkūnių voblerių nėrimas padidėja, priklausomai nuo išvynioto už borto valo ilgio, iki metro, o tai dažnai labai svarbu, kai nėra galimybės naudoti papildomas gramzdinimo priemones. Žvejojant „tvičingo“ metodu „minnow“ tipo vobleriais fluorokarbono valų standumas leidžia geriau valdyti masalus. Toks pats privalumas – žvejojant „jerk bait“ tipo vobleriais.  Žvejojant „drop-shot“ metodu naudinga savybė ne tik fluorokarbono valo stangrumas, padedantis išlaikyti horizontalią masalo padėtį,  bei puikiai perteikiantis kibimo niuansus, bet ir unikali savybė – žuvys sunkiai pastebi giją, prie kurios pritvirtintas masalas ir svarelis. Žvejojant guminukais su galvakabliais, o taip pat minkštaisiais spiningo masalais, į kurių vidų įmontuotas svarelis, fluorokarboniniai valai dėl savo menko elastingumo beveik atstoja pintus valus, todėl jie yra universalesni. Jau minėta, kad tolimose distancijose fluorokarboniniai valai užtikrina veiksmingą pakirtimą, o taip jais galima toliau užmesti masalą.
Visos šios fluorokarbono valų savybės rodo, kad jiems pranašaujama puiki ateitis, o tiems meškeriotojams, kuriems yra artimesni tradiciniai monofilamentiniai valai, tai puiki alternatyva, pakeičianti pintus valus. Tad pasvėrus visus pliusus ir minusus, matyti, kad pliusų žymiai daugiau, o tai reiškia, kad fluorokarboniniai valai teikia žūklėje akivaizdžių pranašumų.

Viktoras Armalis
Žūklės ekspertas
www.salmo.lt