Visi žinote, kad kiekvieno žvejybinio įrankio tarnavimo laikas priklauso nuo to, kaip mes su juo elgiamės bei jį saugome. Neinercinės ritės – viena brangiausių, sudėtingiausių ir svarbiausių viso šiuolaikinės žūklės proceso dalių. Šiame straipsnyje Jūs sužinosit, kaip prailginti ritės tarnavimo laiką bei išvengti gedimų.
Kokie gedimai dažniausiai pasitaiko ir kaip jų išvengti?
Pirmiausia, visus gedimus siūlome išskirti į dvi grupes: neatsargumas ritę saugant bei transportuojant ir netinkamas ritės naudojimas žvejybos metu.
Dažniausiai sugenda arba sulūžta lankelio atlenkimo mechanizmas arba pats lankelis (1 ir 2 pav.) bei rankenėlė (2 pav.). Kalbant apie rankenėlę – stenkitės išvengti bet kokio stipresnio stuktelėjimo į ją. Įrankius transportuojant būtinai rankenėlę užlenkite, o pačią ritę įdėkite į apsauginį maišelį, dėžutę arba dėtuvę. To nepadarius ir transportavimo metu neatsargiai sutrenkus rankenėlę, smūgis gali persiduoti pagrindiniam dantračiui, kuris gali įskilti pats arba įlinkti jo dantukai. Dėl šios pažeidimo sukant ritę nuolatos girdėsite specifinį traškesį. Jei smūgis nebuvo itin stiprus ir niekas neskilo, o tik šiek tiek įsilenkė dantukai, nepergyvenkite – per kelias žūkles pagrindinis dantratis „prasidirbs“ ir tas traškesys vėl dings.
Ritės lankelį taip pat reikia saugoti tiek nuo smūgių, tiek nuo suspaudimo. Stipriau suspaudus jis gali sulūžti, nuo o nuo silpnesnio smūgio – įlinkti. Akivaizdu, kad deformacijai labiau atsparesni stori lankeliais (4 pav.). Tačiau jei jau lankelis įlinko, žinokite – tobulais jo ištiesinti tikrai nebepavyks. Sutrenktas arba suspaustas ritės lankelis gali sugadinti lankelio atšokimo mechanizmą ir tada lankelis arba nesifiksuos atlenktas arba negrįš į savo pozicija užlenkiant.
Aukščiau aprašyti gedimai ištinka tuos žvejus, kurie su ritėmis neatsakingai elgiasi transportavimo metu. Tačiau tuo šis sąrašas ir baigiasi. O dabar pakalbėkime apie gedimus, kurie atsiranda neteisingai elgiantis su įrankiu žūklės metu.
Man remontuoti atnešdavo ričių su visiškai sudilusiais vedančiaisiais dantračiais. Taip suėsti dantračius galima tik tuo atveju, jei ilgai palaikius ją vandenyje po to dar 2 metus ritę naudoti nei sutepus, nei išvalius ir net nesusimąsčius, ar viskas ten tvarkoje.
Dažniausiai ritės mechanizmas sudyla nuo didelių apkrovimų, per mažo sutepimo arba sutepimo senu tepalu, kuriame jau yra daug metalo drožlių. Visų sudilusių dantračių keitimas jums kainuos apie ketvirtadalį visos ritės kainos, todėl pagalvokit, ar ne paprasčiau būtų savo ritę laiku tinkamai prižiūrėti?
Tikrai neteigiu, jog žvejai specialiai ima ir mirko savo rites vandenyje – juk kartais net stipri liūtis negali atbaidyti žvejo nuo vandens. Todėl jis kartais net nesusimąsto, kodėl ritė dirba vis prasčiau. Nors pats vidinis ritės mechanizmas drėgmės nebijo, tačiau nuo didelio jos kiekio nuo judančių dalių nusiplauna tepalas. Todėl po kiekvienos, ypač lietingos ar ekstremalios žūklės patartina pasitikrinti, ar nepradėjo tekėti tepalas. Tai padaryti labai paprasta – nuimkite būgnelį ir apžiūrėkite ašį, ant kurios jis buvo užmautas. Jei ašis pasidengusi vientisu juodu tepalo sluoksniu, laikas ritę išvalyti bei pertepti.
Tačiau ne tik vanduo trumpina ritės eksploatavimo laiką. Didžiausi mechanizmo priešai – smėlio bei kitos smulkios abrazyvinės dalelės. Ypač šioms dalelėms jautrūs ritės guoliai (5a ir 5b pav.). Patekus smėlio dalelėms į guolį jau per kelias kitas žūkles, ypač jei ritė gaus daug apkrovų, jis gali subyrėti. O guolio keitimas, ypač jei jis japoniškas, kainuos jums tikrai ne pigiai.
Pats jautriausias ritės guolis įmontuotas valo vediklyje (5b pav.). Kuo mažesnis šis guolis, tuo didesnė galimybė jį sugadinti su smėliu. Kas keisčiausia, smėlio labiausiai bijo Daiwa ritės (išskyrus pačias naujausias ir brangiausias). Šiuos guoliuos valyti bei tepti reikia periodiškai. Jei ritės vediklyje išgirdote kad ir menkiausią traškėjimą, švilpimą ar kitokį garsą, nepagailėkite laiko po žūklės jį išrinkti ir sutepti. Jei vediklis buvo labai ilgai nevalytas, nebandykite tepti neišrinkto vediklio mazgo. Gali atsitikti taip, kad skystas tepalas išplaus purvą iš po velenėlio ir lengvai jį perduos į guolį.
Tokiu atveju reikia pilnai išrinkti vediklio mechanizmą, švariai jį išvalyti ir tik po to, įsitikinus jog nebeliko nešvarumų, sutepti patį guolį.
Dantračiai taip pat dyla gerokai greičiau, jei tarp jų dantukų patenka smėlio dalelių. Deja, šį dilimą dažnai pastebime per vėlai, net po 2-3 sezonų po smėlio patekimo į vidų. Dantračių sudilimas pasireiškia viso mechanizmo klibėjimu bei specifiniu metaliniu „kriokimu“, kuris girdisi sukant ritę. Šiuo atveju jau nepadės nei valymas, nei sutepimas – reiks keisti dantračius.
Jei smėlio dalelės papuolė į stabdžio mechanizmą, gali sudilti poveržlės. Šio stabdžio mazgas ypatingas tuo, kad viena jo dalis pagaminta iš veltinio arba anglies (8a pav.), o kita – iš metalo (8b pav.). Smėlio dalėlės, patekę tarp šių poveržlių, pradeda jų paviršių dilinti. Kadanti veltinis arba anglis dyla greičiau, nei metalas, šį gedimą galima pastebėti, jei iš po stabdžio reguliavimo rankenėlės pradeda byrėti mažytės sutrinto veltinio gijos arba anglies dulkės.
Dar viena dažnai pasitaikanti bėda – įbrėžimas ant priekinės ritės metalinio būgnelio dalies. Šis įbrėžimas labai nemalonus, nes už jo kabinasi ir braižosi valas. Net jei ritės būgnelis padengtas titano nitridu, įbrėžimą lengva pašalinti. Tiesiog tą vietą reikia nupoliruoti skiautele veltinio, įtrinto pasta „Goja“. Tik nepersistenkite poliruodami ne rankomis, o elektriniu poliruokliu – titano nitrido sluoksnis nėra labai storas, todėl jį lengva nudilinti.
Atsarginius būgnelius laikykite bei transportuokite arba dėžutėje, arba apsauginiame maišelyje – įmestą masalų dėžėje arba kuprinės dugne jį labai lengva subraižyti.
...bus daugiau.
Спортивное рыболовство № 2 - 2008