Multiplikatorinės ritės? Man dar nepavyksta su jomis susigyventi. Vieną ar du kartus pabandęs ritę pridariau gausybę „barzdų“ ir galų gale atidaviau savo bičiuliui, kurio po to visą sezoną vengiau. Gal tai ir buvo kvaila, bet mano „asmeniniai santykiai“ su tokio tipo ritėmis buvo labai blogi iki paskutiniojo sezono. Prisimindamas tai, niekaip negaliu patikėti, koks kvailas tada aš buvau! Todėl ir šį straipsnį rašau tiems, kurie vis dar atsargiai ir su nepasitikėjimu žiūri į multiplikatorinę ritę, nes jei ją įvaldysite, garantuoju, jog jūsų spiningavimas bus žymiai patogesnis ir rezultatyvesnis.

 Pirmasis žingsnis – ritės pirkimas. Kokią pirkti? Paklausinėjęs profesionalų aš įsitikinau, kad atsakymas gali būti tik vienas – ritės pavadinimas prasideda raide A ir ji pagaminta Švedijoje. Gal egzistuoja ir kitos geros ritės, kurios būtų tokios pat patogios, kaip Abu („Abu Garcia“), bet aš jų nebandžiau. Panaudotų žvejybinių įrankių rinka bei kainų kova tarp didžiųjų gamintojų nulėmė, jog dabar šios firmos multiplikatorinę ritę galite įsigyti už 50-100 svarų. Aš pradėjau nuo modelio 5501 C3 – vieno iš mažiausių modelių su kairės pusės rankenėle ir valo vyniojimo sinchronizatoriumi. Ši ritė paruošta žvejybai iš karto išėmus ją iš pakuotės. Jums nieko nereikia derinti. Jei visada naudojate monofilamentinį valą ar jį naudosite tik per kelias pirmąsias bandomąsias žvejybas, viskas ko jums reikia – privynioti jo tiek, kad liktų tik ketvirtis colio (6,35 mm) iki būgnelio viršaus. Jeigu jūs, kaip ir aš, pripažįstate pintą valą, patariu pirmiausia ant ritės užvynioti keletą apvijų monofilamentinio valo, o tik po to pradėti sukti „pintuką“. Tai padės išvengti pinto valo slydimo ritės būgneliu. Metimai naudojant multiplikatorinę ritę žymiai kietesni, todėl ilgai mėtant gali greit sudilti plonas pintas valas. Diskusijos internete su profesionalais man padėjo išsirinkti tokį valą, kuris mažiausiai kentėtų nuo sudilimo - tai 30lb Fireline. Užvyniojus valą pritvirtinkite ritę prie koto ir būtinai iš karto valo galą pririškite prie žiedo, kad laisvas valas nepradėtų nuslydinėt. Jei taip atsitiko, valas ant ritės atsilaisvina ir tvarkingai suvyniotos gijos gali susipainioti. O tai žymiai sumažina užmetimo atstumą ar net metimo metu supainioja valą. Ir štai mes ant kranto. Pririškite blizgę. Jau tarsi ir galima pradėti žūklę, bet atkreipkite dėmesį, kad jūsų multiplikatorinė ritė turi du stabdžius. Pirmasis – tai pora stabdžių „kaladėlių“ ritės viduje, kurios neleidžia ritei itin smarkiai suktis užmetimo pradžioje ir reguliuojasi atsižvelgiant į masalo svorį. Antrasis stabdis – mygtukas, keičiantis valo įtempimą, kuris reguliuojamas atsižvelgiant į valo tvirtumą. Pirmiausia reikia pagal masalo svorį susireguliuoti pirmąjį stabdį. Prieš tuo užsiimdami, pastebėkite, kad kai kurias net to paties svorio blizges žymiai lengviau užmesti. Venkite lengvų blizgių ar blizgių su blogomis aerodinaminėmis savybėmis, nes užmestos jos greit sulėtina greitį ir prie jūsų ritės gali gautis „barzda“. Grįžtame prie mygtukinio stabdžio. Jo paskirtis – pristabdyti bei prilaikyti skrendančią blizgę ir esant reikalui bematant ją sustabdyti. Pradžioje stabdį aš priverždavau šiek tiek stipriau, nes pirmiausia siekiau perprasti užmetimo subtilybes, o ne kuo toliau užmesti. Būtent dėl to aš jums rekomenduoju treniruotis atvirose vietose, kur nėra medžių ar krūmų. Užsimokite per petį, stipriai užspauskite būgnelį rodomuoju pirštu, pirštą atkelkite blizgės skrydžio pradžios metu ir sustabdykite ritę iš karto, kai masalas pasieks vandenį. Pradžioje jums bus labai keista, bet tuoj pat nustebsite, kaip greit rankos pripras prie žūklės multiplikatorine rite. Užmetimo technika, nors nedaug, bet skiriasi nuo inercinės ritės. Greit jūs pastebėsite, kad švystelti spiningą reikia žymiai stipriau, tačiau užmetant ta jėga turi būti „minkšta ir grakšti“, nes galite nutraukti valą. Užtenka kelių metimų, kad suprasti, kodėl tiek daug spiningautojų vertina multiplikatorines rites, kaip geriausią įrankį blizgiavimui. Juk nereikia prie spiningo tvirtinti milžiniškos mėsmalės formos neinercinės ritės su styrančia rankenėle. Su multiplikatorine rite spiningą laikyti žymiai patogiau, labiau prispaudus prie šono nebijant, kad rankenėlė įsipainios į rūbus. Tai reiškia, kad tiksliau ir žaismingiau galėsite dirbti su blizge, o ne tik „mesti ir traukti“. Tokios ritės pagalba galite blizgę priversti šokti ir žybsėti žymiai tobuliau. Kai kurie žvejai mėgsta stabdį tik vos vos priveržti, o su pagauta žuvim žaidžia stabdydami būgnelį pirštu. Kiti gi – atvirkščiai, priveržia stabdį taip, kad žuvis dėl kiekvieno centimetro kovotų ne su jumis, o su rite. Bet kokiu atveju, stabdį jums reikia nusireguliuoti prieš žvejybą, nes kitaip, nei neinercinėje ritėje, jūs negalėsite to padaryti vargindami žuvį. Žuvies traukimas su multiplikatorine rite taip pat skiriasi. Patyrę žvejai dažniausiai žuvį traukia sukdami multiplikatorinę ritę, o ne „pumpuodami“ kotą. Kai pamatysite, kad jau visas užmetimo bei traukimo procesas vyksta be klaidų ir žūklė multiplikatorine rite tampa kasdienybe, galite pradėti žaisti su stabdžių reguliavimu atsižvelgiant į blizgės svorį. Net šiek tiek atlaisvinus stabdį, būgnas sukasi žymiai laisviau ir užmetimo nuotolis padidėja. Tačiau tokiu atveju sumažėja valo įtempimas ir daugiau šansų suvelti „barzdą“. Šiai dienai aš jau pasiekęs tokį lygį, kad užmetimą reguliuoju rodomuoju pirštu ant būgno. Kai tik valas pradeda laisvėti ir susidaręs lankas skrieja greičiau už blizgę, o pirštu jaučiate valo vijų atsilaisvinimą ant būgno, bematant galite tuo pačiu pirštu būgną šiek tiek pristabdyti, kad valas vėl įsitemptų nespėjęs susipainioti. Jei visgi liko atsilaisvinę keletas valo apvijų ant būgno blizgei jau pasiekus vandenį, kita ranka greit nuvyniokit tas vijas nuo ritės ir laisvą valą įtempę pirštu vėl suvyniokit atgal, nes kitu metimu „barzdos“ neišvengsite. Nors multiplikatorinė ritė ir atrodo tiksli ir negendanti kaip šveicariškas laikrodis, visgi ja reikia pasirūpinti. Jei blizgę įkabinote į kliuvinį, negalima stengtis jos išrauti laikant meškerykotį viršūne tiesiai į kliuvinį ir traukiant į save – tai gali pažeisti ritės stabdžių mechanizmą. Porą kartų valą apvyniokite aplink ritės rankenėlę ir traukit tik tada. Nedėkite meškerykočio ant smėlio, nes į ritės vidų patekę nešvarumai gali sukelti mechanizmo pažeidimus. Po žvejybos visada atlaisvinkite abu stabdžius. Taip pat gerai būtų kas porą žvejybų keliais tepalo lašais sutepti rankenėles sukimo mechanizmą bei kitas išorines judančias detales. Jūrinio spiningavimo mėgėjai, norėdami kuo toliau užmesti masalus, derinasi multiplikatorines rites išimdami ar keisdami stabdžių blokus bei naudodami specialius tepalus. Tikiuosi, viskas, ką čia aprašiau, įtikins jus išbandyti multiplikatorinę ritę. Man ji buvo gera įgūdžių mokytoja ir labai paįvairino mano žvejybą.

© http://www.fishing.ray.ru