Taigi, sulaukėm neblogų šalčių ir kad dar nesulaukt rimtesnių, ketvirtadienį nusprendėm lėkt stintų į Latviją. Apskambinta buvo nemažai kolegų, daug kas nepasirašė tai avantiūrai, bet aš, Studentas ir mano draugas Igoris vis dėlto nusprendėm nepasiduot bauginančiai šalčio įtakai ir važiuot į nežinomą vietą... Todėl ilgai nelaukę sėdom į Igorio dyzelinį „lainerį“ ir po kelių valandų mes jau gręžiame eketes ir montuojame apšvietimo techniką stintom, kaip geriausioje filmavimo aikštelėje su „Osram“ halogenais...

 



Kibimas ilgai nelaukus prasideda ir traukiame vieną žuvelę po kitos. Aplinkui jokio kolchozo nėra, gaudom beveik vieni, o kliovas šniokščia, kad nelabai spėjam su dviem meškerėlėm darbuotis...




Studentas, betraukdamas kablį iš stintos burnos, susižaloja savo delniuką - kraujas nesustodamas bėgo 2 valandas...



Igoris gaudo neskubėdamas, kaifuodamas, jam svarbiausia malonumas.



Ant jautienos porcijos Igoriui užkimba kažkokios veislės raudona žuvis, gal net ir lašišinė.



Dirbu ir aš.



Neilgai laukus kibiras pradeda pildytis.



Teisybės dėlei reiktų pasakyti, kad kokiems pavyduoliams nekiltų klausimų apie sugautos žuvies normas - Latvijos Respublikoje galima stintą gaudyti be jokių apribojimų, kiek širdis geidžia.

Šaltis naktį pradėjo spaust ne vaikiškas, apie -15, tai žvejyba įgavo ekstremalaus sporto pobūdį... Tik nusileidus masalui ant ledo jis iškart prilipdavo kaip su klijais priklijuotas, o švinelis ar suktukas irgi smagiai lipdavo prie drėgnų pirštų... Apšalo striukės skvernai ir pirštinės pavirto ledo gabalais.

Šiose nuotraukose galima pamatyti, koks šviesos ryškumo skirtumas šviečiant dviem 220V / 300W „Osram“ halogenams ir vienai ksenoninei 35W lempai. Tarp kitko, kibimas buvo tik apšviestoj zonoj, kitur nebuvo nė grybšt.

Visa laimė, kad turėjome 2kW Hondos generatorių, jei ne jis, žvejyba būtų po kelių valandų baigta, nes rankos nuo vandens ir šalčio taip suakmenėdavo, kad tik iš generatoriaus išmetimo vamzdžio skleidžiama šiluma pavykdavo jas atstatyti į darbinį režimą... Be to ir šitų nuotraukų nebūtų, nes fotoaparato akumuliatorius irgi prie 15 laipsnių šalčio atsisakė veikti ir tik sušildžius nuo Hondos išmetamos šilumos pavyko įamžinti šias žvejybos akimirkas...

Igoris šildosi rankas.



Vienžo, žvejyba pavyko kaip niekad super, pragaudėme iki 5 val. ryto. Aš sugebėjau sugaut 19 kg, Studentas – 14 kg, Igoris - apie 10kg.

Nors kelias namo ir buvo ilgas bei varginantis, manau, kad kitą savaitę pakartosime savo kelionę dar kart...

Arūnasbazė