Penktadienio vakaras, žūklės įrankiai jau suruošti, žūklės leidimai kišenėje, orų prognozė šeštadieniui žadėjo debesuotą dieną ir trumpą lietų ryte (kas labai pradžiugino).

Žvejybos objektas – Minijos senvagė ir galbūt, jei nesiseks senvagėje, tai kanalas, jungiantis Miniją su Krokų įlanka.

Žvejybos tikslas – be abejonės lydekos. Šį kartą nusprenžiau gaudyti tik guminukais.

6 val. ryto ir aš su savo geru draugu Ž.G. jau automobilyje riedam link Minijos. Gražus kelias, nuostabūs rudeniški vaizdai ir gera draugija kelionę padarė liksmą ir nuotaikingą.

Prišvartavę automobilį pakelėje pradėjome sparčiai ruoštis žvejybai (labai jau knietėjo padaryti tą pirmąjį metimą). Tik spėjom viską susirišti, prasidėjo žadėtas trumpas rytinis lietus. Nieko tokio, taigi trumpas, palis kiek ir nustos. Priartėję prie vandens, kovinę dvasia stipriai sumenkino pamatytas vaizdas. Visa kranto linija stipriai apaugusi meldais ir negana to, už jų miškas lelijų . Tai, kas buvo idealu pavasarį, visiškai netiko rudeniui. Po pusvalandžio „trumpas lietus“ taip isismarkavo, kad net būdami su „waterproof“ kostiumais gavome slėptis po medžiais. Kiek aprimus lietui ėjome (ne žvejojome, o ėjome) toliau. Gal rasim kokią vietelę kur užmest, juk negali visa pakrantė tokia būti. Deja, tokia ji ir buvo.

Jau praėjo beveik dvi valandos, o trumpas lietus vis dar su mumis ir negana to, mano kolega Ž.G. sugebėjo šokdamas per upelį į jį įkrist, tą akimirką tikrai negalėjau susilaikyt nesijuokęs, nes pavasarį jis lygiai tokį patį „triuką“ čia jau buvo pademonstravęs .

Pralaimėjom senvagėje mūšį prieš lietų ir meldų džiungles, bet tikrai ne karą! Susirinkom „žaislus“ ir į automobilį.

Apie 11 val. mes jau prie kanalo. Čia vaizdas jau kur kas geresnis.

Galų gale lietus baigėsi ir PAGALIAU pradėsim rimtai žvejoti. Pirmi penki metimai ir štai pirmasis laimikis (kaip vėliau paaiškėjo tai ir didžiausias šiandien 2,3 kg.).

Neilgai laukė ir kolega savo pirmojo laimikio: 1,9 kg.

Dar kiek „padirbus“ antras smugis per nagus. Stipri butybė kitam valo gale. Užkibusi kitoj kanalo pusėj dantytoji sugebėjo išspjaut guminuką būdama beveik jau mano rankose. Iš pažiūros turėjo buti apie 2 kg...

Kanalas tikrai viliojančiai atrodo rudenį, ko tikrai nepasakytum pavasarį.

Toliau sekė dar keletas kibimų. Svoriai: 1,3 kg, 1 kg, ir 0,8 kg.

Beje šiam "laimės kūdikiui" jau ne pirmą kart pasiseka mirties išvengt. Įdomu, ar ją puolė kažkas įspūdingo dydžio, ar tai tinklo palikimas.

Žuvys papozavusios ir pasisvėrusios keliavo atgal į kanalą, išakyrus dvi nelaimėles, nes nusprendėm po vieną namo parsivežt.

Šį kartą kibiausias buvo šis „biesiukas“, nukautavęs tris savo priešininkus.

Žvejų netrūko ir namie.

Trumpai tariant, trys tikros žūklės valandos mums padovanojo 8 lydekas (lydekaites), gerai praleistą laiką ir paskatą ruoštis sekančiom žūklėm.

Viskas turi praždią ir pabaigą. Štai manoji pabaiga.

RastaMan