Kas mane pažįsta, gerai pamena, kad šiek tiek aktyviau spiningauti pradėjau nesenai, todėl apžvelgsiu savo, dar ganėtinai kuklius pastebėjimus. Spiningą paimdavau ir anksčiau, tačiau tai buvo gana retas reiškinys, bet per šiuos metus spiningavau jau dažniau ir šiokie tokie rezultatai pasirodė. Pavasarį keletą kartų bandžiau vilioti lydekas, bet gerų laimikių nepagavau... Bandžiau ieškoti priežasčių, klausinėjau apie pavadėlius, eksperimentavau keisdamas įvairiausius masalus, netgi bandžiau marginti senas vartikles kitomis spalvomis, bet laimikiais pasigirti negalėjau.

Po to vieno bičiulio dėka, buvau išvykęs į pirmąją savo gyvenime upėtakių žūklę, gavau keleta kibių sukrių ir ką - pagavau porą taurių žuvelių!! Tai mane užvedė spiningavimui. Aišku, plūdinės meškerės aš nemesiu turbūt niekada, bet ir spiningas pasidarė mielesnis, vis dažniau atsiranda noras jį paimti į rankas ir bandyti suvilioti plėšrią žuvį. Teko nuvažiuoti ir į Nemuną. Tuomet pagavau lydekaitę, keleta ešerių.. Nedidelis laimikis, bet tai jau rezultatas ir kuo toliau, tuo labiau norisi ta rezultatą pagerinti. Antai nuvažiavom su draugais į tokį tvenkinį, ten per kelias valandas pagavau 6 lydekaites, na irgi nedideles, tačiau tikras smagumėlis, kai kas keletą metimų pajunti smūgį. O kiek adrenalino prideda lydekų „žvakės“! Čia visai nesenai nulėkėm į tokį nedidelį tvenkinėlį, kur pačiu pirmu metimu pagavau lydekaitę. Kai pirmu metimu sulauki kibimo, tai „pakrauna“ visos dienos žūklei dienai. Tą dieną sulaukiau antrojo kibimo, ir tai jau buvo 1,3 kg lydeka, kuri nors ir padarė netgi 3 „žvakes“, bet vis tiek atsidūrė mano rankose. Nemažai ji mane paerzino savo grakščiais šuoliais virš vandens, o ir užsikabinus buvo vos vos už lūpos pakraštėlio. Pagavau tą dieną dar vieną lydekaitę ir ešeriuką, kuriuos aišku paleidau dėl jų mažo dydžio. Prieš savaitę su draugu vėl išsiruošėm spiningaut, pasirinkom jau didesnį ežerą, kuriame nesenai draugas turėjo keletą nuotykių, kai jo traukiamą mažą lydekaitę visai šalia valties griebė kažkas didelis ir, gerokai patampęs nervus bei išbandęs draugo spiningo tvirtumą spjovė lydekaitę iš nasrų, palikdamas savo galingų dantų žymes ant vargšės šonų. Taigi nusprendėm dar kartą patikrinti tą ežerėlį - o gal pavyks suvilioti rekordinę lydeką. Oras lyg ir nieko buvo, tačiau draugas nesulaukė nei kibimo, bet man pasisekė labiau ir sugebėjau pagaut 3 lydekaites bei vieną ešeriuką. Visas žuvis pagavau ant Salmo firmos vario spalvos long sukrės. Kiek spiningauju, teko pastebėt, kad vis dėl to man labiausiai patinka sukrės, ir būtent long tipo - jomis daugiausiai pasitikiu. Gal ir todėl, kad prieš kelis metus Nemune ant baltos spalvos long sukrės pagavau ir savo kol kas didžiausia lydeką, kuri svėrė 3 kg. O ir šiemet praktiškai visi laimikiai pagauti sukrėmis, tik viena lydekaitė susigundė „Kibs“ vartikle, kurią paskui teko paaukoti tvenkinio „maumams“. Tuoj prasidės šalnos, o tai, kiek girdėjau, palankiausias metas lydekų medžioklei, ir tikiuosi dar nevieną jų suvilioti. Galbūt pasiseks ir savo rekordą pagerinti ar nors pakartoti. Pastebėjau vieną dalyką - galima turėti begalę informacijos apie masalus, pavadėlius, vietas, mėtymo techniką, tačiau be užsispyrimo ir noro pagauti žuvį spiningu, nieko nebus. Taigi telieka apsiginkluoti kantrybe ir siekti rezultatų.