Jau daugiau nei metus galioja Aplinkos ministerijos patikslintos Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės. Jie privalo užtikrinti švarą ir tvarką žvejybos vietoje. Tiek aplinkosaugininkai, tiek patys žvejai sutinka, kad tokios priemonės veikia puikiai ir situacija vandens telkinių pakrantėse ženkliai pagerėjo.
Anot Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus, žvejai sugeba atsinešti daug. „Prisigaudo žuvies, suvartoja atsineštus daiktus, o pakuotės lieka. Nepaisant gerėjančios situacijos, šitoje srityje, manau, kad dar bus ką veikti“, – sako A.Kairys.
Rezultatai džiugina
Pakrantės buvo labai apšiukšlintos, o daugelis žodžius žvejas ir šiukšlintojas laikė sinonimais, tad reikėjo pakeisti tokią situaciją. Dabar žvejų mėgėjų taisyklės numato, kad žvejai aplink save penkių metrų spinduliu turi susirinkti šiukšles – nesvarbu, ar jos jų, ar kitų. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnis žvejams už tai numato įspėjimą arba baudą nuo 25 iki 200 Lt.
Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys sako, kad toks taisyklių pakeitimas buvo geras sprendimas. „Po paskutinio aplinkos ministro įsakymo pakoregavimo, kai buvo nustatyta prievolė, jog aplink žvejus penkių metrų atstumu nebūtų šiukšlių, mūsų pareigūnai ėmėsi intensyvios žvejų kontrolės. Nemuno deltoje matome ženklų situacijos pagerėjimą. Pakrantėse tapo gerokai švariau“, – rezultatais džiaugiasi A.Kairys.
Drastiškos priemonės būtinos
Nors vadovas priduria, kad iš pradžių su žvejais būta nemažai diskusijų, buvo ir nemažai nubaustų. „Tačiau prievartiniu – baudų būdu žvejų sąmoningumas ženkliai pasikeitė.
Literatūriškai sakant – baudos buvo neblogas „spyris“. Nors jos buvo ir anksčiau, bet nustatyti šiukšlintoją būdavo sunku. Pagautas žvejys teigdavo, kad šiukšlės ne jo. Dabar, kai tvarka tokia, kad nesvarbu tavo ar ne tavo, turi susirinkti ir pradėtos taikyti griežtesnės finansinės nuobaudos, viskas krypsta geryn. Deja, bet Lietuvoje tokios drastiškos priemonės reikalingos, auklėjimo vien nepakanka. Sakyčiau, kad tai – pirmas etapas. Antras – kai žmonės jau žinos, kad taip bus baudžiami, įpras, nepažeidinės taisyklių. Tuomet įpranta ir vaikai, kurie mato tėvų pavyzdį. Nors turbūt dažnai būna ir taip, kad patys vaikai pamoko tėvus nesielgti netinkamai. Jie iš mokyklų parsineša gerų aplinkosauginių idėjų“, – kalbėjo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius.
Jam pritaria ir vienos žvejų mėgėjų draugijos pirmininkas Kęstutis Kovas.: „Dabar yra daug geriau, nors dar pasitaiko šiukšlinančių. Juk visokių žmonių yra. Bet bent mūsų krašte (Telšių rajone – aut. pastb.) žvejai susirenka šiukšles. Taip pat rengiame talkas pavasarį. Kol nebuvo didelių baudų, šiukšlės būdavo paliekamos. Visi buteliai, plastikiniai maišeliai. Dabar jei kas ir palieka, atsiranda tokių, kurie ir kitų šiukšles surenka“, – situaciją nupasakojo vyras.
Dėl poledinės žūklės – neaišku
Tiesa, kol kas lieka klaustukas dėl žvejų ant ledo. Tokios žvejybos sezonas dar neprasidėjęs dėl gamtinių sąlygų, tad aplinkosaugininkai nespėjo įsitikinti, ar situacija ir žiemą geresnė nei anksčiau. „Vėl vykdysime reidus, tuomet ir būs matyti. Anksčiau tokie žvejai būdavo didelė problema, nes jie palikdavo daug šiukšlių. Ypač ant Kuršių marių, paskui viskas suplaukdavo į pakrantes, Klaipėdos uostą. Tačiau manau, kad šiemet vaizdas turėtų būti geresnis“, – tikisi A.Kairys.
Dar bus ką veikti
Anot Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus, žvejai sugeba atsinešti daug. „Prisigaudo žuvies, suvartoja atsineštus daiktus, o pakuotės lieka. Nepaisant gerėjančios situacijos, šitoje srityje, manau, kad dar bus ką veikti“, – sako A.Kairys.
Jo asmenine nuomonė, žiūrint į ateitį, reikia išmokyti žmones, iš gamtos išsinešti tai, ką atsinešė. „Ir privaloma, žinoma, išrūšiuoti, kad atliekas būtų galima perdirbti. Šiukšlių sutvarkymas gamtoje ir išvežimas yra pakankamai sudėtingas. Atsiminkime, kad yra laukinių žvėrių, kurie užuodę maistą ištampo visas atliekas iš šiukšlių dėžių. Tuomet jas surinkti daug sunkiau ir daug daugiau darbo. Tad žmonės turi priprasti nenešti šiukšlių į šiukšlių dėžes, kur pastatytos kažkur laukuose. Bendrai šiukšlių dėžių statymas gamtoje yra tik laikina priemonė. Ateityje jų turėtų nelikti“, – įsitikinęs departamento vadovas.
Jis prisimena, kad toks šiukšlių dėžių statymas gamtoje kartais pridaro daugiau žalos nei naudos: „Yra ir blogų pavyzdžių, kai Nemuno deltos regioniniame parke, Aplinkos ministerijai finansavus ir savivaldybei bei parko administracijai prisidėjus, buvo pristatyta konteinerių. Atsirado energingų piliečių, kurie neturėjo, kur išlieti energijos. Štai konteineriai ir Nemune plaukė. Tad kartais viskas pakrypsta visiškai neteisinga linkme“, – tikina A. Kairys.
