Dar praėjusioje kadencijoje buvęs Aplinkos ministras G. Kazlauskas nuo 2013 m. uždraudė verslinę žūklę Kauno mariose. Kad Kauno marių verslininkai nesijaustų nuskriausti, iš ES lėšų buvo skirta beveik 5 mln. litų žvejams verslininkams, kurie pasitrauks iš tokios veiklos. Marių „tinklininkai“ nutarė daugiau nebežvejoti ir iki 2012 m. pabaigos pasiėmė 1,2 mln. Lt. „Liūto dalis“ atiteko S. Valiulio vadovaujamai bendrovei „Kauno marių žuvys“, kuriai paprastai būdavo skiriamos didžiausios kvotos, nes tai – pati stambiausia bendrovė, žvejojusi šiame vandens telkinyje. Tačiau trys smulkios įmonės, kurių pagavimai kai kuriais metais būdavo „nuliniai“ arba siekė vos kelis šimtus kilogramų, savo veiklos nenutraukė, t. y. liko registruotos kaip žvejojančios tuose vandenyse. Koks tikslas likti, jei tau siūlomi pinigai praktiškai už nieką, nes visų šių trijų bendrovių tiesioginė veikla yra visiškai nieko bendro neturinti su žvejyba, ji neša pelną, o žuvų gaudymas – tik nuostolį? Kaip vėliau pamatysite, toks „atsarginis variantas“ buvo paliktas ne šiaip sau, kadangi paėmę ES lėšas Kauno marių verslininkai net neketino trauktis iš šio verslo. Beje, privačiuose pokalbiuose apie tai man buvo užsiminęs ir S. Valiulis. Apie tai, kaip „teisingai“ įsisavinami Europos pinigai, aš nenorėčiau postringauti, kadangi tai bus versijos, neturinčios tiesioginių įrodymų, tačiau pagal panašias schemas valstybę mausto ne viena įmonė (nebūtinai žuvininkystės), ir tai daug kam Lietuvoje tėra vieša paslaptis.

Kitas žingsnis turėjo būti žvejų verslininkų lobistų ir jiems palankių šios kadencijos Seimo narių tikslinis darbas proteguojant verslinę žūklę. Atkreipkite dėmesį, kad paprastai Pamario krašte kandidatavę Seimo nariai, parlamentarai iš ežeringų Lietuvos vietovių, nepabijosiu šio žodžio, taip pat tampa savotiškais lobistais, dirbančiais verslininkų naudai. Natūralu, juk kažkas turi finansuoti jų rinkimų kampanijas, o meškeriotojai, deja, to niekada nepadarytų. Taip pat Seime yra ir nuolatiniai žvejų verslininkų pagalbininkai, nes (nepagautas – ne vagis) jų ar jų artimųjų veikla irgi susijusi su šiuo sektoriumi.

Naujosios kadencijos Kaimo reikalų ir Aplinkos apsaugos komitetai, kurie turi tiesioginį poveikį įvairių su žūkle susijusių teisės aktų ruošimui bei viso parlamento požiūriui į su žuvininkyste susijusius reikalus, savo darbą pradėjo išvažiuojamaisiais posėdžiais, kurie vyko kaimo turizmo sodybose. Žvejai mėgėjai, suprantama, ten nebuvo kviečiami. Aplinkos apsaugos komitetas, vadovaujamas A. Salamakino, itin uoliai puolė „tvarkyti reikalus“, o jo pirmininkas nuolat šmėžavo spaudoje, TV ekranuose, kalbėjo radijuje pateikdamas nepagrįstus, neretai „ištrauktus“ iš konteksto duomenis, kad įrodytų, jog uždraudus verslinę žvejybą Lietuvos žmonės neteks galimybės valgyti šviežią žuvį, o verslinė žūklė tik padeda „atsigauti“ ežerams, nes išgaudoma ta žuvis, kuri padvėsusi juos užterštų. Kaip buvęs Kėdainių gamyklos ir AB „Progresas“ tekintojas, į aplinkosaugos problemas jis žvelgė itin progresyviai.

Žodžiu, jautį verslininkai iš karto griebė už ragų. Žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, kad Etikos ir procedūrų komisija įtarė tokius išvažiavimus į suinteresuotos verslinę žvejyba žvejų dalies „teritoriją“ esant neskaidriais, tačiau tai ir liko eiliniais įtarimais. Atsitiktinumas tai ar ne, tačiau 2013 m. balandį B. Bradauskas, kuris jau nuo seno garsėjo kaip aktyvus verslinės žūklės proteguotojas, buvo išrinktas LMŽD pirmininku. Nesąmonė, tačiau dabar jau galima teigti, kad ir patys žvejai mėgėjai yra linkę pritarti verslinei žvejybai. Prie to, suprantama, prisideda ir „Žuvininkų rūmų“ atstovai, kurie tvirtina, kad jų asociacijai priklauso... 50 tūkst. žvejų mėgėjų. Seimo nariai (čia mano asmeninė nuomonė) vargu ar supranta, kad LMŽD jau seniai nebėra meškeriotojus vienijanti organizacija, kad tai tik telkinių nuomininkai, ir kai kurie šios organizacijos skyriai patys gaudo tinklais žuvis, o „Žuvininkų rūmai“ – ŽŪM sukurta organizacija, tiesiogiai šios ministerijos finansuojama, kad Seime atliktų lobistinį darbą proteguodama verslinę žvejybą. Nesnaudžia ir pavieniai verslininkai – jie mina Seimo, AM bei ŽŪM slenksčius, užpila raštais ir nusiskundimais apie jų varžomas teises (2013 m. gegužę limitų bei kvotų skirstymas dėl Seimo Antikorupcinės komisijos įtarimų esant neskaidriam kvotų skirstymui Žemės ūkio ministerijoje yra perduodamas Aplinkos ministerijai). AM ministrui V. Mazuroniui paskelbus, kad tęsiama ankstesnė AM politika ir Kauno mariose verslinė žvejyba nebus leidžiama, o nuo 2015 m. tokia žūklė apskritai panaikinama visuose gėluosiuose vandenyse, žvejai verslininkai, kalbant šachmatininkų terminologija, daro „šachą“ – Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Darbo partijos narys S. Bucevičius pateikia Žuvininkystės įstatymo pataisas. Čia yra dar vienas įdomus dalykas, kurio spauda plačiai neskelbė ir kuris buvo paminėtas tik dienraštyje „Klaipėda“.

Žuvininkystės įstatymo pataisos pirminiame variante užsimota ir į verslinė žvejybos jūroje „pagerinimą“. Vienu iš jos straipsnių (cituoju) „siekiama įteisinti teisę Baltijos jūroje žvejoti laivais iki 1,5 tūkst. kilovatų galingumo. Dabar šis apribojimas – iki 700 kilovatų“. Koks, atrodo, skirtumas tas laivų galingumas? O iš tiesų – didžiulis. Kaip teigia žuvininkystės mokslų daktarai Egidijus Bukelskis, Vytautas Kesminas, Rimantas Repečka ir Šarūnas Toliušis, „išskirtinė Lietuvos ekonominė zona yra pripažinta kaip palyginti negili ir vertingų žuvų jauniklių atsiganymo vieta. Žvejojant dideliais ir galingais laivais laimikiu taps žymiai didesni kiekiai mažų, nesubrendusių žuvų, o tai prieštarauja tausojančios žvejybos postulatams“. Taip pat mokslininkus papiktino faktas, jog šis pataisos straipsnis yra „suderintas su mokslinėmis rekomendacijomis“, tačiau nė vienas iš jų ar kitų ichtiologų tokių rekomendacijų neteikė. Įdomu tai, kad iš šiuo metu Baltijos jūroje žvejojančių 32 laivų 30 atitinka dabartinius nustatytus galingumo reikalavimus iki 700 kilovatų. Tik du bendrovės „Banginis“ laivai juos viršija. Laivo „Mingė“ galingumas yra 735 kilovatai, o laivo „Gilija“ – net 1,4 tūkst. kilovatų. Pasak dienraščio „Klaipėda“, „žuvininkystės mokslininkai kelia klausimą: kas ir kaip sumanė tai, kad vienai įmonei būtų skiriama net 78 proc. kvotos? Jų nuomone, pagal visuotinai pripažintas normas vienai įmonei galėtų būti skiriama ne daugiau kaip 40 proc. nemokamai dalinamos valstybei skirtos kvotos. Koks tikslas vykdyti įstatymų pakeitimus, jei jie netenkina bendrų žvejų bendruomenės interesų? – klausė mokslininkai. Toks žuvininkystės valdininkų „pataikavimas“ vienai bendrovei, jų nuomone, prasilenkia su sveiku protu“. Bet tai mokslininkai mano, kad „prasilenkiama su sveiku protu“. Iš tiesų, panašūs bandymai kažkam sudaryti išimtines sąlygas žvejoti (na, nebūtinai – galima ir medžioti, grybauti, uogauti...) turi racijos. Aš nekalbu apie Lietuvą, tačiau, tarkim, Ukrainoje verslininkai neretai veikia pagal tą pačią schemą – jie padaro akcininkais ministerijų aukštus pareigūnus, rados narius ir taip „stumia“ sau palankius įstatymus. Pas mus kokia nors atsakinga tarnyba, kad ir STT, gali patikrinti akcininkų sąrašus ir pamatyti visas akcininkų pavardes, bet, kaip man aiškino kai kurie tokiuose reikaluose išmanantys žmonės, yra būdų, kaip „paslėpti“ tikruosius akcininkus ir parodyti tik tuos, kuriuos galima rodyti. Straipsnis „Klaipėdoje“ baigiamas E. Bukelskio apgailestavimu, kad daug metų prie Žemės ūkio ministerijos veikė patariamąjį balsą turėjusi mokslo taryba. Dabar per pusantrų metų nė karto nesurengtas jos posėdis. Ir galiausiai finalinis akordas, su kuriuo aš visiškai sutinku: „Mokslininkų nuomone, jei žuvininkystei ir toliau vadovaus tolimųjų reisų vairuotojai, radioelektronikos specialistai ar buvę specialiųjų tarnybų darbuotojai, jos perspektyvos labai liūdnos“.

Minėtas straipsnis iš Žuvininkystės įstatymo pataisos buvo pašalintas. Nežinau, kodėl – ar pabijota to triukšmo, kurį sukėlė mokslininkai, ar dėl kokių nors kitų priežasčių. Taip pat pataisa buvo gerokai „sušvelninta“ mūsų naudai, kuomet įsikišo STT, kadangi į jos nuomonę pataisos rengėjams nori nenori teko atsižvelgti. O į tai, kad jai nepritarė Vyriausybė, Seimui buvo nusišvilpti. Beje, ta pati Antikorupcinė komisija, kuri prieš pusmetį teigė, kad ŽŪM kvotas skirsto neskaidriai, dabar nutarė, kad ši ministerija jau pakankamai „išskaidrėjo“, pataisa yra gera ir paplojo katučių.

S. Bucevičiaus pataisos svarstymo Seime data pasirinkta neatsitiktinai. Žvejai verslininkai puikiai suprato, kad šį sykį sulauks rimto Lietuvos meškeriotojų pasipriešinimo ir aktyviausi jų atstovai nesėdės rankų sudėję. Tačiau beveik tuo pačiu metu vyko konferencija, skirta meškeriotojus vienijančios organizacijos kūrimo klausimams, ir visi žvejų mėgėjų aktyvistai buvo įsitraukę į kitą veiklą. Bet svarbiausia, kad „ant nosies“ buvo Kūčios, o tai reiškia, kad žmonės jau gyveno prieššventine nuotaika ir ruošėsi joms. Seimo nariai irgi šventes švenčia, tad ieško nusipirkti šviežių vėgėlių, lydekų, džiovintų karšių ar niekad mūsų parduotuvėse netiekiamų rūkytų seliavų. Spėju, kad šįsyk kažkas visgi seliavų rado, o gal pasitenkino tik vėgėlėmis ar lydekomis – skonio ir prioriteto reikalas. Pirmąją balsavimo dieną, pasinaudodamas opozicijos lyderio statusu, pasistengė Jurgis Razma (dėkoju jam visų Lietuvos žvejų vardu) ir įstatymo pataisos svarstymas buvo atidėtas peržiūrėti jį Antikorupcinei komisijai (kaip minėjau, pastaroji komisija pataisoje neįžvelgė nieko blogo). Buvo miglota galimybė, kad šią pataisą svarstyti Seimas atidės pavasarinei sesijai, kadangi dar iš vakaro ji nebuvo įtraukta į dienotvarkę. Tai būtų davę mums laiko tiesiogiai pabendrauti su parlamentarais, galbūt užsitikrinti jų balsavimą mūsų naudai. Iš praktikos žinau, kad visi siunčiami į Seimą raštai (be abejo, juos siuntė ir AM, ir mes) dažniausiai lieka parlamentarų neperskaityti, į juos nesigilinama, o balsuojant pasiduodama įvairioms demagogijoms ar tiesiog palaikoma ta pusė, kurios atstovas Seimo narys geriau sugeba įtikinti daugumą – išlošia lobistai. Neretai daromos įvairios sutartys tarp partijų (jei jūs balsuosit už tą įstatymą, tai mes už aną ir panašiai). Vėlgi, galiu pasakyti, kad kiek buvo svarstomi teisės aktai, susiję su žuvininkyste, nė sykio partijos nesitarė – visada balsuodavo susiskaldžiusios. Tačiau „pasistengė“ Seimo pirmininkė darbietė L. Graužinienė ir skubos tvarka įkišo Žuvininkystės pataisos balsavimą į paskutinę rudens sesijos dieną. Kaip tik tą dieną turėjo būti svarstomas ir jos bendrapartiečio V. Uspaskicho neliečiamybės klausimas. Deja, iš darbotvarkės jis buvo išbrauktas. Taigi Seimo pirmininkė vietoje užsitęsusios bylos „išrišimo“ pagreitinimo pasirinko visiškai nereikšmingą Seimui (tai mums ji atrodo reikšminga, bet būkim objektyvūs – ažiotažas dėl V. Uspaskicho bylos gerokai didesnis) Žuvininkystės pataisą.

Svarstant pataisą užvirė aršus mūšis tarp Aplinkos ministro V. Mazuronio ir trijų pagrindinių jo oponentų. Svarstyme A. Skardžius (pirmąją svarstymo dieną), B. Pauža, S. Bucevičius pasikeisdami įrodinėjo apie verslinės žūklės reikalingumą, apie paveldo išsaugojimą, „mirštančias iš bado“ žvejų verslininkų šeimas. Vienintelis Žaliųjų atstovas L. Balsys dar palaikė ministrą ir stebėjosi pataisos priėmimo skubotumu. V. Mazuronis, nevyniodamas į vatą, S. Bucevičių išvadino verslininkų lobistu. Bet pastarasis ir toliau, kaip įprasta barmenui, pilstė iš tuščio į kiaurą, nerdamasis iš kailio ir brukdamas savo (ar tikrai savo?) pataisą. Užtat B. Pauža „žybtelėjo“ žongliruodamas skaičiais ir teigdamas, kad verslinė žūklė pas mus vykdoma tik 3 proc. nuo visų vidaus vandens telkinių, t. y. vos 10-yje ežerų, o Lenkijoje ji plėtojama 70 proc., Latvijoje – virš 40 proc. vidaus vandenų. Beje, tokią statistiką nuolat viešai nurodo ir A. Salamakinas.

O dabar, ponai Broniau ir Algimantai, aš jus irgi viešai pavadinsiu melagiais nebūgštaudamas dėl jokių pasekmių. Lietuvoje verslinė žvejyba vykdoma Kuršių mariose (tai irgi gėlieji vidaus vandenys), 10 didžiausių ar vienų iš didžiausių ežerų, taip pat daugelyje ežerų, kuriuose leidžiama stintelių ir seliavų žūklė tinklais bei Nemuno žemupyje, kur gaudomos nėgės ir stintos. Bandykim paskaičiuoti (teigdami, kad, tarkim, Lenkijoje verslinė žūklė yra 70 proc. vandens telkinių, pamiršote „mažytę smulkmeną“ – skaičiuojamas telkinių plotas, net su jūros įlankomis). Susumavus išeina, jog verslinė žūklė pas mus leidžiama 660 km² plote, o tai sudaro 37,4 proc. visų gėlųjų vandens telkinių, jei neskaičiuotume Kauno marių, bet iš ten, ką jau minėjau, nėra pasitraukusios dar trys įmonės, tad šis skaičius išauga iki 45,4 proc. Jei įdomu, galiu elektroniniu paštu persiųsti lentelę, kurioje yra smulkesni paskaičiavimai, bet gal Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas tokią turės – nereikės man vargti...

A. Skardžių norisi pasiųsti kur nors toliau nuo Seimo. Jo verslinės žūklės reikalingumo pagrindimas rėmėsi tuo, kad „Kuršių marių apylinkių gyventojai nebegalės verstis ne vieną kartą išmaitinusia žvejyba, o vandens telkiniai atiduodami „pramogautojams“ („Delfi lt“). Ponas Artūrai, ar jūs bent skaitėte Aplinkos ministro įsakymą, dabartinį Žuvininkystės įstatymą? Kodėl sakote netiesą Seimo nariams? Kas ir kada bandė ar bando drausti verslinę žūklę Kuršių mariose? Apie tai net nebuvo užsiminta! O ar jūs skaičiavote, kiek tie „pramogautojai“ sumoka mokesčių į šalies biudžetą? Tai gal pabandykim suskaičiuoti?

Per 2012 m. iš žvejų mėgėjų už leidimus žūklei surinkta 2,5 mln. Lt, iš jų 1,2 mln. Lt buvo skirta tiesioginiam Lietuvos gėlųjų vandenų įžuvinimui. Vien į Kauno marias, kurių vėl taip trokšta žvejai verslininkai, investuota 300 tūkst. Lt mūsų pinigų. Už 2013 m. surinkta jau 5,5 mln. Lt, įžuvinimui planuojama skirti 2,4 mln. Lt. Bet čia tik ledkalnio viršūnė. „Normark“ pardavimų direktorė Rasa Miškinienė iš Registrų centrui pateiktų ataskaitų bei apklausų suskaičiavo, kad 2012 m. metais 9 gamybinės įmonės, kurių gamyba susijusi tik su meškeriojimu, pardavė prekių už 3,5 mln. Lt, valstybei sumokėjo 1,4 mln. mokesčių, 36 didmeninės prekybos įmonės pardavė prekių už 52,5 mln. Lt, mokesčių sumokėjo 13,1 Lt, 200 mažmeninių prekybos įmonių atitinkamai – 130 mln. Lt ir 33,2 Lt, 6 paslaugų įmonės – 1,0 mln. Lt ir 0,4 mln. Lt. Esate ekonomistas, tad pabandykit sudėti. Gražūs skaičiukai: 183,5 mln. Lt – už „pramoginių“ prekių pardavimus ir 48,1 mln. Lt – į valstybės „kišenę“. O verslininkai? 35 įmonės turi 10 tūkst. Lt įplaukų per metus, ir tai sudaro apie 800 Lt. kas mėnesį vienai įmonei. O kaip su mokesčiais? A, Salamakinas gąsdina, kad Lietuvą papildys bedarbių gretos, nes negalės žvejoti verslininkai. Tai kad pašalpa bedarbiams didesnė, nei tie vargani pora šimtukų, kuriuos uždirba „tinklininkai“ kas mėnesį. Beje, mėgėjų žūklės sektoriuje dirba 699 darbuotojai, tai kurių čia daugiau? Jei meškeriotojų verslas patirs krachą, kaip tada – ar tie žmonės, kurie dirba išvardintose įmonėse, bedarbiais netaps?

Balsavimas, priimti ar atmesti S. Bucevičiaus pateiktą pataisą, įvyko, reikia pasakyti, labai netikėtai. Kai kurie Seimo nariai, mums pažadėję balsuoti prieš pataisą, arba neatvyko į posėdį, arba balsavo už tą pataisą. Žvejų mėgėjų ir mūsų žurnalo skaitytojų pageidavimu rašau, kas kaip balsavo.

59 parlamentarai pritarė šiai pataisai.

11 TSL KD frakcijos narių: M. Adomėnas, V. Aleknaitė Abramikienė, V. Čigriejienė, R. Dagys, A. Dumčius, K. Starkevičius, A. Strelčiūnas, V. Stundys, A. Vidžiūnas, P. Žeimys, R. Žilinskas.

25 LSDP frakcijos nariai: M. Bastys, K. Grybauskas, E, Jonyla, B. Juodka, O. Leiputė, K. Miškinienė, A. Mitrulevičius, A. Monkauskaitė, A. Nesteckis, A. Palionis, B. Pauža, M. Pavilionienė, M. Petrauskienė, D. Petrošius, R. Popovienė, G. Purvaneckienė, S. Salamakinas, V. Saulis, V. Simulik, A. Sysas, E. Šablinskas, R. Šalaševičiūtė, I. Šiaulienė, B. Vėsaitė, E. Žakaris.

19 DP frakcijos narių: S. Bucevičius, S. Dmitrijiev, L. Dmitijieva, V. Filipovičienė, V. Fiodorovas, V. Gapšys, V. Gedvilas, L. Graužinienė, G. Jakavonis, J. Kondrotas, R. Markauskas, D. Mikutienė, P. Narkevičius, R. Paliukas, A. Pitrėnienė, V. Skarbalius, D. Ulickas, S. Ursul, Z. Žvikienė.

2 LS frakcijos nariai: E. Gentvilas, D, Kuodytė.

2 TT frakcijos nariai: P. Gražulis, V. Kamblevičius.

12 parlamentarų susilaikė.

1 MG narys L. Balsys.

4 TSL KD frakcijos nariai: S. Jovaiša, R. Kupčinskas, V. Markevičienė, N. Puteikis.

2 LSDP frakcijos nariai; A. Dudėnas, J. Sabatauskas.

2 DP frakcijos nariai: R. Sargūnas, M. Zaščiurinskas.

2 LS frakcijos nariai: G. Steponavičius, R, Šimašius.

1 TT frakcijos narys A. Mazuronis.

Ir tik 10 parlamentarų palaikė meškeriotojus ir balsavo prieš pataisą. Jiems labai ačiū, manau, tai Lietuvos meškeriotojai įvertins. Kaip „įvertins“ ir visus tuos, kurie per Kūčias valgė ne tik silkę.

4 TSL KD frakcijos nariai: A. Ažubalis, L. Kazlavickas, D. Kreivys, J. Razma.

1 DP frakcijos narė V. Baltraitienė,

1 LS frakcijos narys P. Auštrevičius,

3 TT frakcijos nariai: K. Bartkevičius, A. Dumbrava, V. Mazuronis,

1 DK narys J. Varkala.

Kas pirmiausia krenta į akis pažiūrėjus į balsavusiųjų sąrašą? Bent jau man – tai, kad dauguma žinomesnių (turiu omenyje tuos, kurie yra nebe pirmą kadenciją renkami Seimo nariais ir nuolat šmėkščioja televizijos ekranuose, aprašomi spaudoje, šiaip aktyvūs) Seimo narių ir, suprantama, ministrai (ne mano kiškis, ne man kištis) apskritai išvengė šio balsavimo. Seimo moterys balsavo tik už pataisą. Maloni išimtis – V. Baltraitienė, kuri, keista, priklauso būtent pataisos iniciatorei Darbo partijai (gal ne tą mygtuką paspaudė, o gal tikrai mus palaikė, bet kokiu atveju – dėkui). Žinant parlamentinių partijų narių skaičių, galima pasakyti, kad verslinės žūklės žalą geriausiai suprato Konservatorių–Krikščionių demokratų bei Tvarkos ir Teisingumo frakcijų atstovai. Nė vienas socialdemokratas nebuvo mūsų pusėje. Taip pat ir Darbo partija (išskyrus minėtą V. Baltraitienę) balsavo vieningai, padėdama savo kolegai S. Bucevičiui ir tuo paneigdama ankstesnius mano žodžius apie nesamą partiečių vienybę. Šįsyk susivienijo netgi P. Gražulis, A. Povilionienė ir R. Žilinskas (beje, jis man ne giminė) ir draugiškai spaudė „už“. Įdomu dar ir tai, kad per pirmąjį posėdį labiausiai oponavęs V. Mazuroniui A. Skardžius nebalsavo – mauras padarė savo darbą. Apie labiausiai mums „nusipelniusius“ Seimo veikėjus galite paskaityti rubrikoje „Dosjė“.

Nenoriu labai išsiplėsti ir perrašinėti tos nelemtus Žuvininkystės įstatymo pataisos, ją galite susirasti internete. Tačiau siūlau paskaityti sutrumpintą variantą to rašto, kurį šiuo metu kuriama meškeriotojus vienijanti organizacija siuntė Prezidentei. Galbūt ji vetuos šią pataisą.

Žuvininkystės įstatymo pataisa XIP-1166(2) ne tik prieštarauja Aplinkos ministro įsakymui dėl verslinės žūklės nutraukimo gėluosiuose vandenyse (išskyrus Kuršių marias) nuo 2015 m, tačiau taip bandoma įtvirtinti verslinę žvejybą. Taip pat šios pataisos kai kurie punktai yra ne tik prieštaraujantys ichtiologų nuomonei, bet ir nukreipti į verslinę žvejybą konkrečiame vandens telkinyje – Kauno mariose. Stebina naujojoje pataisoje esantis jos rengėjų požiūris į žvejų verslininkų padarytos žalos vertinimą, net jei jie pažeidžia Žuvininkystės įstatyme numatytą žūklės tvarką. Pataisa parengta pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo tvarkos įstatymą. Šią nuomonę galima pagrįsti konkrečiais faktais.

14² straipsnis. Teisės į žvejybos kvotą suteikimas

1. Teisė į žvejybos kvotą suteikiama atitinkamam skaičiui ūkio subjektų, atsižvelgiant į šiuos apribojimus:

1) didžiausias ūkio subjektų, kuriems gali būti suteikta teisė į žvejybos kvotą, skaičius gali būti: ežeruose, polderiuose ir tvenkiniuose, kurių plotas iki 499 ha, – 1; nuo 500 iki 999 ha – 2; nuo 1 000 iki 7 000 ha – 3.

Draudžiant verslinę žvejybą mažesniuose nei 200 ha ežeruose buvo vadovautasi ichtiologiniais tyrimais. Ichtiologai dr. T. Virbickas, dr. E. Bukelskis, dr. A. Kontautas ir kiti teigė, kad būtent mažųjų ežerų ekosistema yra labiausiai pažeidžiama, o verslinė žvejyba – nerentabili (tai rodo ir žvejų verslininkų laimikių statistika). Lietuvoje nėra labai didelio ploto ežerų, tvenkinių ar polderių. Verslinės žvejybos pavyzdžiai rodo, kad ten, kur viename ežere žvejoja kelios įmonės žuvų ištekliai nualinami dėl įmonių konkuravimo tarpusavyje, bendro turto sindromo (vadovaujamasi principu – negi tausosi išteklius tam, kad kiti išgaudytų). Dusios ežere, kuriame žvejoja 3 įmonės, visiškai sumenko seliavų ištekliai, labai pablogėjo žuvų išteklių būklė Obelijos, Metelio ežeruose, kuriuose taip pat žvejoja po tris įmones. Atsižvelgiant į tai siūloma, kad viename ežere, tvenkinyje ar polderyje žvejybos kvota būtų suteikiama vienam ūkio subjektui, tai, beje, atitinka ir Aplinkos ministro įsakymą.

Šiuo metu kai kurie Seimo nariai (Aplinkos komiteto pirmininkas A. Salamakinas, K. Starkevičius, B. Pauža ir kiti) atvirai pritaria verslinės žūklės gražinimui į Kauno marias. Tai rodo ir pataisoje numatyta verslinė žvejyba telkiniuose nuo 1000 iki 7000 ha, – akivaizdus bandymas verslinę žvejybą vėl pradėti būtent minėtame vandens telkinyje. Vyriausybė nepritarė pataisai, kadangi puikiai supranta, jog tai ne tik sukels didžiulį žvejų mėgėjų nepasitenkinimą (ypač kalbant apie Kauno marias), bet ir galutinai supriešins meškeriotojus su žvejais verslininkais. Kad šia pataisa yra apgaunami meškeriotojai, rodo dar ir tai, jog Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas A. Salamakinas viešai teigė, jog Kauno mariose reikalingas vienas „šeimininkas“, t. y. viena verslinė bendrovė, kuri prižiūrės ir įžuvins tuos vandenis, tačiau, kaip matome iš pataisos, kuriai pritarė Aplinkos apsaugos komitetas, tokio ploto vandens telkiniams yra numatyti trys naudotojai.

14¹ straipsnis. Teisė į žvejybos kvotą

1. Teisė į žvejybos kvotą suteikiama ūkio subjektams 15 kalendorinių metų. Pirmą kartą suteikiant teisę į žvejybos kvotą, nustatomas 2 kalendorinių metų šios teisės galiojimo laikotarpis.

Kad norima apeiti šiuo metu galiojantį Aplinkos ministro įsakymą, labai aiškiai pasako šis punktas. Žvejys verslininkas, įsigijęs teisę žvejoti bet kuriame vandens telkinyje, galės remtis Žuvininkystės įstatymu neatsižvelgdamas į įsakymą, abejojame ar bus atsižvelgta net ir į mokslininkų tyrimus, jei jie nustatys, kad 15 metų vandens telkinio eksploatavimo laikotarpiu žuvų telkinyje sumažėjo tiek, kad verslinė žvejyba turi būti nutraukta nesibaigus šiam terminui.

Šiuo metu AM rengiamas „Žvejybos Rojaus“ projektas pagal minėtą bei apačioje esantį punktą iš principo negali būti įgyvendintas jau vien todėl, kad Zarasų r. esantis Luodžio ežeras, taip pat Molėtų r. esantys Stirnių bei Lakajų ežerai penkiolikai metų bus išnuomoti verslinei žūklei.

3 straipsnis. 6 straipsnio papildymas ir pakeitimas

1. Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Žvejybos jūrų vandenyse reglamentavimo priemones nustato Europos Sąjungos teisės aktai, o priemones, kurių nereglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai, nustato Žemės ūkio ministerija arba jos įgaliota institucija. Žvejybos vidaus vandenyse reglamentavimo priemones nustato Aplinkos ministerija. Žvejybos vidaus vandenyse limitus, verslinės žvejybos vidaus vandenyse draudimą ar ribojimą tam tikru laiku (arba tam tikrose vietose) arba tam tikrų rūšių žuvų žvejybos uždraudimą Aplinkos ministerija nustato tik remdamasi šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka atliekamų žuvų išteklių tyrimų duomenimis ir suderinusi su Žemės ūkio ministerija.

Viršuje parašytas punktas tik sutvirtina 14 str. teisę į žvejybos kvotas, ir juo norima pasakyti, kad AM per jau minėtą 15 m. vandens telkinių nuomos laikotarpį negalės riboti verslinės žvejybos nei ekonominiu, nei socialiniu pagrindu. Netgi mokslinis pagrindimas gali neturėti reikšmės, jei tam nepritars ŽŪM. AM privalo remtis šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka atliekamų žuvų tyrimų duomenimis, o tai apriboja AM, kaip nepriklausomos ministerijos, kuri yra atsakinga už aplinkosaugą ir yra suinteresuota gyvūnijos gausinimu, požiūrį į atliekamų mokslinių tyrimų vertinimus bei jų atlikimo tvarką.

Baltijos jūros priekrantėje yra pagrindinės saugomų rūšių žuvų, paukščių ir žinduolių sankaupų vietos, migracijos keliai. Vadovaujantis Saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų įstatymu (3 straipsnio 3 dalies 6 punktas) saugomų rūšių naudojimo tvarką nustato Aplinkos ministerija. Tačiau Žemės ūkio ministerija, nustatydama žvejybos tvarką Baltijos jūros priekrantėje (Verslinės žvejybos Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir priekrantės žvejybos specialiuosius reikalavimus (Žuvininkystės įstatymo 17 str. 3 d.)), jos net nederina su Aplinkos ministerija. Žemės ūkio ministerija neturi pakankamai informacijos apie saugomų rūšių buveines, sankaupų vietas, migracijos kelius, todėl reglamentuodama žvejybą gali padaryti žalą retų ir nykstančių žuvų, paukščių ir žinduolių ištekliams. Taip gali būti pažeisti Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai. Atsižvelgiant į tai, siūloma, kad žvejybos jūrų vandenyse reglamentavimo priemones, kurių nereglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai, nustatytų Žemės ūkio ministerija arba jos įgaliota institucija, suderinusi su Aplinkos ministerija. Verslinė žvejyba pasireiškia mažu selektyvumu, dideliu šalutinio laimikio kiekiu. Į verslinės žvejybos įrankius pakliūva vandens paukščiai, žinduoliai. Siekiant nepakenkti saugomoms rūšims, vadovaujantis Bendraisiais buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276, saugomų paukščių sankaupų vietose negali būti vykdoma žvejyba statomaisiais tinklais rugpjūčio–spalio mėnesiais, ūdrų buveinėse negali būti žvejojama statomaisiais tinklais, venteriais, neturinčiais specialių ūdras apsaugančių priemonių, rudžių veisimosi vietų apsaugai svarbiose teritorijose negali būti žvejojama statomaisiais tinklais nuo ledo ištirpimo iki rugsėjo 1 dienos ir kt. Pagal LR Seimo priimto įstatymo formuluotę, bet kokie verslinės žvejybos ribojimai galimi remiantis tik žuvų išteklių tyrimų duomenimis, todėl nustatyti verslinės žvejybos ribojimus dėl saugomų paukščių, žinduolių ar jų buveinių apsaugos AM neturėtų galimybės.

14³straipsnis. Teisės į žvejybos kvotą galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir atšaukimas

3) per vienus metus ūkio subjektas padarė 3 šiurkščius verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus.

16 straipsnis. Šiurkštūs verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimai

1. Šiurkščiais verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimais, už kuriuos taikoma Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – Administracinių teisės pažeidimų kodeksas) numatyta atsakomybė, laikomi:

1) žvejyba be verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimo arba žuvų išteklių naudotojui daugiau kaip 10 procentų viršijus jam skirtą žvejybos vidaus vandenyse kvotą;

2) žvejyba naudojant draudžiamus ar tuo metu draudžiamus žvejybos įrankius ar būdus, naudojant didesnį įrankių skaičių arba kitokio tipo įrankius, negu nurodyta verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidime;

3) žvejyba draudžiamose vietose arba draudžiamu metu, įskaitant ir atvejus, kai žvejojamos tų rūšių žuvys, kurių žvejyba visiškai arba tik tuo metu uždrausta;

4) sugautų žuvų ar verslinės žvejybos įrankių apskaitos nevykdymas arba leidžiamų tikslaus žvejybos produktų svorio apskaitos paklaidos dydžių viršijimas daugiau kaip 7 procentais.

2. Šiurkščiais verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimais taip pat laikomi Aplinkos ministerijos nustatytos žvejybos produktų apskaitos pažeidimai, nenurodant žvejybos datos, žvejybos įrankių ir sugautų žuvų rūšių arba nurodant neteisingą žvejybos datą, žvejybos įrankių ir sugautų žuvų rūšis, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

1) tokio pat pobūdžio pažeidimas padaromas trečią kartą per trejų metų laikotarpį;

2) įtariamas pažeidimu ūkio subjektas nuslepia, pakeičia ar sunaikina su tyrimu susijusius įrodymus.

Viso to, kas vadinama šiurkščiais verslinės žvejybos vidaus vandenyse pažeidimais, remiantis 14 straipsnio 3 punktu galima nepaisyti du kartus, kadangi tik trečią kartą už šiuos pažeidimus žvejys verslininkas bus nubaustas atimant jam žvejybos kvotą. Kalbant paprasčiau, du kartus žvejys verslininkas gali paprasčiausiai nepaisyti Žuvininkystės įstatymo nuostatų, t. y. tiesiog apvogti valstybę – ši galimybė jam suteikiama įstatymo. Pagal 2013 m. birželio 20 d. priimtas įstatymo pataisas Nr. XII-399, žvejams verslininkams buvo sumažintos nuobaudos už žvejybos taisyklių pažeidimus, taip pat sumažintas šiurkščių pažeidimų skaičius – kai kurie jų jau traktuojami kaip paprasti verslinės žvejybos pažeidimai, už kuriuos numatoma bauda nuo 50 iki 200 Lt. arba tik įspėjimas. Pagal RAAD duomenis, tokie pažeidimai sudaro daugiau kaip 90 proc. visų pažeidimų, nors kitu atveju jų būtų gerokai daugiau, įprastinė bauda, kaip rodo statistika, yra 50 Lt. Už šiurkštų pažeidimą numatyta bauda nuo 300 iki 800 Lt, tačiau padarius abiejų rūšių pažeidimus įrankiai bei priemonės gali būti konfiskuojami arba ne. Vėlgi, pagal RAAD duomenis, paprastai įrankiai verslininkams niekada nekonfiskuojami. Šiurkštūs žvejų verslininkų pažeidimai jūroje apskritai panaikinti. Žvejams mėgėjams už gerokai menkesnius nusižengimus taikoma nuo 400 iki 1000 Lt bauda su nesąlygine įrankių bei įrangos konfiskacija.

Už 16 straipsnio 2 skyriaus 2 punkte įvardytus šiurkščius pažeidimus žvejys verslininkas gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal ne vieną iš LR Baudžiamojo kodekso straipsnių, pavyzdžiui, 189 str., „Nusikalstamu būdu gauto turto įsigijimas ir realizavimas“, 220 str., „Neteisingas duomenų apie pajamas, pelną ir turtą pateikimas“, 222 str., „Apgaulingas apskaitos tvarkymas“, 272 str., „Neteisėtas medžiojimas ir žvejojimas“, už tai galima bausti laisvės apribojimu arba areštu, o taip pat pažeidžiamas 300 str., „Dokumentų suklastojimas ar suklastoto dokumento panaudojimas arba realizavimas“, o tai numato laisvės atėmimą iki 3 metų. O juk pataisoje tai įvardyta tik kaip šiurkštūs Žuvininkystės įstatymo pažeidimai, kurių reikia padaryti net tris, kad... būtų atimta teisė žvejoti.

Šiurkštūs verslinės žvejybos pažeidimai yra pažeidimai, sąmoningai padaryti siekiant nuslėpti laimikį, nemokėti mokesčių, žvejoti draudžiamose vietose, žuvų neršto metu, draudžiamas gaudyti žuvis ir kt. Žvejybos žurnalų ir kitų dokumentų nepildymas siekiant nelegaliai pasisavinti laimikį yra daromas tendencingai, siekiant neleistinu būdu pasisavinti valstybei priklausantį turtą. Manome, kad žvejybos kvotos ūkio subjektui turi būti atšaukiamos vos vieną kartą šiurkščiai pažeidus verslinės žvejybos tvarką.

2013 m. birželio 20 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymą, kurio 16 straipsnyje buvo apibrėžti šiurkštūs verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimai. Nesuprantama, kas šalyje taip radikaliai pasikeitė per pusę metų, kad būtina švelninti įstatymo nuostatas dėl nuobaudų už verslinės žvejybos tvarkos pažeidimus.

14² straipsnis. Teisės į žvejybos kvotą suteikimas

3. Suteikiant teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje, siekiant užtikrinti veiklos tęstinumą, ūkio subjektai, pateikę prašymus suteikti teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje, atrenkami, vertinami ir šiam ūkio subjektui skiriama žvejybos limito dalis ir (arba) žvejybos kvota nustatoma pagal tame vidaus vandenų telkinyje Žemės ūkio ministerijos nustatytą laikotarpį ūkio subjekto vykdytą verslinę žvejybą (tame vidaus vandenų telkinyje sugautų žuvų kiekius, žvejybos dienų skaičių, žvejybos vietas, naudotus verslinės žvejybos įrankius). Jeigu atrinkus ūkio subjektus pagal vykdytą verslinę žvejybą viršijami šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti apribojimai, ūkio subjektai vertinami atsižvelgiant į Žemės ūkio ministerijos nustatytus aplinkosauginio, socialinio ir (ar) ekonominio pobūdžio kriterijus (padarytus verslinės žvejybos vidaus vandenyse pažeidimus, siūlomų skirti lėšų žuvų ištekliams vidaus vandenyse atkurti ir išsaugoti dydį, ūkio subjekto priklausomybę vietos bendruomenei ir pan.).

Lietuvos Respublikos Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo tvarkos įstatymo 3 punkte aiškiai pasakyta, kad „Tekste neturi būti nereikalingų arba netaisyklingų žodžių, žodžių junginių, pastabų ir dviprasmybių. Straipsnio tekstas nekartojamas kituose straipsniuose. Neleistini žodžių sutrumpinimai, išskyrus atvejus, kai pateikiama nuoroda į leidinį, kuriame šis aktas oficialiai paskelbtas. Pirmą kartą minimas pavadinimas negali būti trumpinamas“.

Jau vien pagal 14 straipsnio 3 punktą mes matome dviprasmybių (kas yra „socialiniai ir (ar) ekonominio pobūdžio kriterijai“, kur yra jų tikslus apibūdinimas?). Tai tik vienas pavyzdys, kadangi dviprasmybių apstu visoje pataisoje. Punktas baigiamas žodžiais „...ūkio subjekto priklausomybę vietos bendruomenei ir pan.“. Šis pasakymas taip pat sunkiai suvokiamas, be to, pažeidžiant LR Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo tvarkos įstatymą, yra panaudotas žodžių trumpinys „pan.“.

Atkreipkite dėmesį į sakinį „...ir šiam ūkio subjektui skiriama žvejybos limito dalis ir (arba) žvejybos kvota nustatoma pagal tame vidaus vandenų telkinyje Žemės ūkio ministerijos nustatytą laikotarpį ūkio subjekto vykdytą verslinę žvejybą (tame vidaus vandenų telkinyje sugautų žuvų kiekius, žvejybos dienų skaičių, žvejybos vietas, naudotus verslinės žvejybos įrankius)“. Tai leistų ŽŪM nustatinėti verslinės žvejybos laikotarpius neatsižvelgiant į AM nustatytus laikotarpius, kuriais žuvis draudžiama gaudyti jų neršto metu, kadangi, kaip sakoma šiame punkte, juos nustatytų ŽŪM.

Žurnalo skaitytojams reikėtų paaiškinti, kad net jei Prezidentė nevetuotų pataisos arba jos veto Seimas atmestų (tam reikia surinkti 71 balsą), dar yra svertų, kurie neleis vėl grįžti į tuos laikus, kai verslininkai tiesiog „šlavė“ mūsų ežerus. Pirmiausia – AM lieka limitų skirstytoja. Limitas yra bendras žuvų pagavimo kiekis konkrečiame vandens telkinyje. Tuo jie skiriasi nuo kvotų, kurias skirstytų ŽŪM, ši ministerija tik padalintų limitų kiekį tarp žvejų verslininkų įmonių. Taip pat pataisa būtų įtvirtinta atgaline data, reiškia, kad po pasirašyto AM ministro įsakymo dėl verslinės žūklės draudimo nuo 2015 m. Nors įstatymas yra „virš“ įsakymo, bet šiuo atveju jis 2015 m. vis tiek netektų galios – AM paprasčiausiai neskirtų limitų. Netgi šiais metais AM gali neduoti limitų, tarkim, į Kauno marias ir verslininkai liks nieko nepešę.

Tačiau galimi ir kiti variantai, kurie V. Mazuronio įsakymą paverstų niekais. Jei pats Aplinkos ministras arba jį pakeitęs ministras išleistų naują įsakymą, kuris pritartų įstatymui, verslinei žvejybai vėl būtų „uždegta žalia šviesa“ neribotam laikui. Toks scenarijus, manau, vargu ar įmanomas iki ateinančių rinkimų. Bet yra kitas būdas verslininkams siekti užsibrėžto tikslo ir beveik garantuoju, kad jie juo pasinaudos. Artimiausioje sesijoje vėl koks nors bucevičius gali pateikti parlamentui svarstyti pataisą, pagal kurią ir limitai būtų atiduodami ŽŪM. Jei Seimas jai pritartų – galima būtų sakyti, kad mes vėl grįžome į sovietmetį. Tad meškeriotojų pagalbos renkantis prie Seimo, manau, dar gali prireikti.

Šaltinis: Šiandien kimba