Vasara – kelionių ir atostogų metas. Daugelis mūsų ne tik mojuojame meškerėmis lietuviškuose vandens telkiniuose, tačiau su šeimomis ar draugais nuvykstame ir į užsienio šalis papramogauti ir pailsėti. Jei kelionė ne žvejybinė ir savaitę kitą su šeimyna kaitinate bambą kokiame nors užjūrio kurorte, prasideda „abstinencija“, kai norisi stveti meškerę į rankas. Tada, žmogus, atkreipi dėmesį į viską, kas susiję su žuvimis ir žvejyba: žūklės parduotuvėlės, vietiniai žvejai su savo netobulais įrankiais. O jei dar ant šalies, kurioje ilsitės, monetos ar banknoto randate pavaizduotą žuvį, šalis tampa labai artima ir miela širdžiai. Pasirodo, pasaulyje yra žvejų, kurie tokius „žvejybinius„ banknotus kolekcionuoja. Kviečiame ir jus susipažinti su keliais, įdomesniais egzemplioriais iš vieno žvejo kolekcijos.

Pamačius banknotų kolekcija, žvejams tikrai nepraslys piniginiai vienetai su žuvų atvaizdais. Ko gero, įstabiausi piniginiai vienetai yra vaizduojantys Europos ir Azijos vandenų gyvius. Vienas gražiausių egzempliorių – 50 kronų (1972 m.) banknotas, ant kurio puikuojasi karosas, karpinių šeimos žuvis. Paveikslėlyje jis tarytum gyvas, rodos, tuoj šleptels uodega ir nuvinguriuos blizgėdamas aukso ir sidabro spalvomis.

Įdomu tai, kad ant pasaulinių banknotų galima išvysti ir paprastąjį karosą (Carassius carassius). Ant Šri-Lankos 2 rupijų nominalo bono (1979 m.) pavaizduotas būtent šis vandens gyvūnas.

Yra ir specialių pinigų leidimų: 2001 m. ribotu tiražu (keletą tūkstančių vienetų) Bulgarijoje išleistų banknotų taip pat nupieštas karpis, kuris šioje šalyje vadinamas dar ir „šaranu“. Būtent ši vaizduojama žuvis atkeliavo į Bulgarijos vandenis iš Kinijos.

Banknotų pasaulyje galima sutikti labai stambių žuvų egzempliorių. Tai ir kinų irklanosis (psephurus), kurio ilgis siekia 7 m, ir europietiškas šamas, ir Pietų Amerikos arapaima, kuri gali sverti ir 200 kg. Ant Centrinės Afrikos Respublikos 10 000 frankų banknoto (1997 m.) dailininkas nupiešė vieną iš scenų, kai buvo pagauta gigantiška žuvis. Šio egzemplioriaus ilgis ne mažesnis nei 2 m. Ir pagal viską, ji pagauta spiningo pagalba.

Gana didelį šamą demonstruoja ir žvejys iš Nigerijos ant 50 nairų nominalo banknoto (2006 m.).

Žvejybos tema ant banknotų paplitusi gana plačiai. Vokietijos Veimaro Respubliką 1920 m. sukrėtė stipri infliacija. Trūkstant monetų ir esant nestabiliai rinkai, be Reichstago pinigus pradėjo spausdinti dar 5800 emitentų, tarp kurių ir miesto administracijos, ir smulkios bendrovės. To laikotarpio banknotai dar yra vadinami notgeldais. Ant 75 feningų Bordescholmo banknoto (1921 m.) pavaizduotas vienuolis gaudantis žuvį iš valties.

Tuo pačiu laikotarpiu galima aptikti ir daugiau piniginių vienetų su žuvies atvaizdu. Norderney bendruomenės ant 25 feningų banknoto pavaizduotas žvejys, grįžtantis iš sėkmingos žūklės.

Dassono ir Pleno notgeldai papuošti žvejybiniais įrankiais.

Šiaurės jūros žuvininkystė taip pat neliko nepastebėta: ant 25 feningo notgeldo kairiajame kampe pavaizduotas ciegorius arba kitaip jūrų rūpužė (Cyclopterus lumpus). Ciegoriai gali užaugti iki 70 cm ilgio ir sverti apie 3 kg.

Ežerinius ešerius vaizduoja Demokratinės Kongo Respublikos 50 frankų banknotas (2000 m.). Kai kuriose Afrikos regionuose žuvis yra vienintelis baltymų šaltinis. O taip pat – ir galimybė padoriai užsidirbti. Pardavinėjama dažniausiai džiovinta žuvis. Daugiausiai žuvies aptinkama yra Malavijo ežere, kurio krantai sėte nusėti žvejais.

Ešeriukai užplaukė ir ant naujųjų Ugandos šilingų banknotų (2010 m.). Kitoje banknoto pusėje – ežeras, kur juos galima pagauti.