Šis klausimas neduoda ramybės daugeliui žvejų, kurie vadovaujasi principu „Pagavai – paleisk“ bei gyvūnų teisių gynėjams, nuolatos kaltinantiems žvejus žuvų kankinimu.

Atsakymą bandė rasti jungtinė mokslininkų komanda iš Kanados, Australijos ir Vokietijos. Savo tyrimus mokslininkai publikavo didžiausiuose pasaulio žūklės žurnaluose.

Galutinės mokslininkų išvados skelbia, kad žuvų smegenys nėra išsivysčiusios iki tokio lygio, kad jaustų skausmą. Be to, nė viena žuvis neturi skausmo receptorių. Žuvys geba greitai reaguoti į „grėsmės faktorių“, pvz. kabliuko durį, tačiau jų nervų sistema sudaryta taip, kad sąmoningo skausmo jausmo ir atminties apie jį nėra.

Mokslininkų atliktas eksperimentas pademonstravo, kad pagavus ir paleidus žuvį ji jau po kelių valandų grįžta į normalią būseną, t.y. lyg niekur maitinasi toliau. Apie tai gali papasakoti ir paprasti žvejai, kurie nuolat pagauna lydekas, karpius ar kitas žuvis su kątik nutrūkusia blizge ar kabliu lūpose.

Šis tyrimas – ne pirmasis. Dar prieš 10 metų Europoje buvo inicujuotas panašus tyrimas. Tuomet mokslininkai irgi pateikė neigiamą atsakymą – žuvys skausmo nejaučia. Tačiau tuo metu daugelis nepatikėjo šiomis išvadomis ir mokslininkus kaltino pasidavus žūklės įrangos industrijos įtakai.

Dar kartą patvirtintos išvados leido lengviau atsikvėpti visiems progresyvių pažiūrų žvejams, kurie pagautą žuvį paleidžia, be to, rūpinasi, kad tiek žuvies traukimo, tiek paleidimo metu žuvis kuo mažiau nukentėtų fiziškai.

Pasaulinė patirtis jau seniai parodė, kad „Pagavai – paleisk“ būdas geriausiai išsaugo žuvų išteklius. Deja, pas mus dar yra daug „specialistų“, kurie kiekvieną dieną sugalvoja vis naujų pasiteisinimų, kodėl pagautą žuvį reikia tempti namo. Džiugu, kad vieną iš tokių „specialistų“ argumentų, kad žuvį paleidžiantys žvejai ją kankina, iš jų atėmė...