Vakar į pirmąjį posėdį susirinkusi naujos sudėties Mėgėjų žvejybos taryba pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui padidinti bazinius įkainius žuvų ištekliams padarytai žalai apskaičiuoti. Tarybos nariai rekomendavo šiuos įkainius kelti diferencijuotai. Daugiausia – dešimt kartų – jie siūlo padidinti įkainį už itin vertingas žuvis – lašišas ir šlakius. Skaičiuojant žalą už tokią neteisėtai sugautą žuvį ji turėtų būti įkainota dviem tūkstančiais litų. Tris kartus – iki 600 litų, Tarybos manymu, reikia padidinti įkainį už aštriašnipį eršketą, šamą, ungurį. Didesnius įkainius pasiūlyta nustatyti ir už kiršlių, lydekų, margųjų upėtakių, salačių, sterkų ir kitų žuvų ištekliams padarytą žalą.

Mėgėjų žvejybos taryba taip pat aptarė žuvų išteklių Kauno mariose padėtį ir pritarė sausio 1 d. įsigaliojusiam verslinės žvejybos draudimui šiame vandens telkinyje. Kaip sakė vakar naujosios Tarybos pirmininku išrinktas Antanas Kontautas, Klaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto prodekanas, žuvų ištekliai Kauno mariose yra sumažėję ir todėl marioms reikia leisti pailsėti nuo verslinės žvejybos.

Naujojoje Mėgėjų žvejybos taryboje, kurią sudarė aplinkos ir žemės ūkio ministrai, – 18 narių. Tai Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų, Valstybinio turizmo departamento, Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto atstovai, Medžiotojų ir žvejų draugijos, Karpininkų asociacijos, Žuvininkų sąjungos, sportinės žvejybos federacijos, klubų „Flyfishing.lt“ ir „Anykščių žvejų lyga“, laisvojo nardymo ir povandeninės žūklės asociacijos „Vienu įkvėpimu“, žurnalo „Žūklė“ ir portalo „Žvejo tribūna“ vadovai ar atstovai.

Tarybos posėdyje dalyvavęs aplinkos viceministras Linas Jonauskas pažymėjo, kad tarp svarbiausių Aplinkos ministerijos tikslų – įžuvinti kuo daugiau šalies vandens telkinių, siekiant sudaryti kuo geresnes galimybes mėgėjų žvejybai ir apskritai rekreacijai. Viceministras sakė, kad gausinant šalies žuvų išteklius tikimasi ir Mėgėjų žvejybos tarybos indėlio.

Aplinkos ministerijos informacija