Viena pirmųjų taisyklių, kurią iš labiau prityrusių kolegų sužino žengiantis į vingiuotą plėšriųjų žuvų meškeriojimo kelią meškeriotojas, yra perspėjimas apie lydekų dantų aštrumą. Nors daugelis pasakojimų šia tema gerokai primena legendas, tačiau tai vienas iš nedaugelio atvejų, kai legendos visiškai arba beveik visiškai atitinka tikrovę.
Medžiaga ir funkcionalumas
Kaip apsaugoti nuo lydekų dantų valą – tai vienas labiausia diskutuojamų tarp spiningininkų klausimų. Kartais primenantis pilstymą iš tuščio į kiaurą, o kartais suskambantis naujomis gaidomis. Kiekvienas gamintojas siūlo savo versiją ir yra suinteresuotas jos realizavimu. Tačiau jau seniai nesugalvota nieko naujesnio už metalinį pavadėlį, kuris įterpiamas tarp valo ir masalo.
Plieno atkarpa – lydekų dantims neįveikiama, tačiau metaliniai pavadėliai turi trūkumų. Pirmas – natūralaus masalo žaismo iškreipimas. Ekspertai pastebi, kad netinkamai parinktas pavadėlis gali neatpažįstamai pakeisti masalo charakteristikas, pvz., lengvą masalėlį paversti suparalyžiuotu invalidu. Todėl nuolat ieškoma plieno gijai pakaitalų. Su nauja jėga diskusija dėl pavadėlių atgyja kiekvieną kartą, kai atsiranda naujų, daug vilčių teikiančių pavadėlių gamybos medžiagų. Vienu metu ginčas buvo įsiplieskęs rinkoje atsiradus pavadėliams iš kevlaro ir iš šios medžiagos derinių su plieno ir volframo intarpais, vėliau pliūptelėjo dar kartą, kai pasirodė „Leader Pro“ pavadėliai iš mikropluošto su metalo mikrogijų intarpais, tačiau, kad ir kaip buvo reklamuojamas šių medžiagų elastingumas suderintas su tvirtumu, bet įspūdis išblėso ir naujos medžiagos buvo primirštos. Dabar kyla naujas bumas, kurį kelia titaniniai pavadėliai lydekų žūklei. Ši medžiaga yra tvirtesnė už plieną ir daugiau kaip dvigubai lengvesnė. Antra, ji labai patvari. Todėl titaniniams pavadėliams pranašaujama perspektyvi ateitis. Kaip bus – pamatysime, nes jei nekelia abejonių titaninių pavadėlių funkcionalumas, tai jų plėtrą gerokai stabdo titano kaina. Tas pats atsitiko ir su pavadėliais iš fluorokarbono gyslelių, kurių stangrumas leidžia šias gysleles efektingai naudoti su „jerk bait“ masalais. Tačiau fluorokarbonas taip pat pasirodė sąlyginai brangus, nors dėl jo funkcionalumo irgi neabejojama. Žodžiu, vėl apsukamas ratas ir grįžtama prie plieninių ir volframinių pavadėlių bei jų technologinio tobulinimo.
Lankstumas ir apkrovos
Plieniniai pavadėliai šiandien gerokai skiriasi nuo pavadėlių, kuriais buvo apsaugomi nuo lydekų dantų valai prieš dešimtmetį – jie lankstesni, vadinasi, minimaliai varžo masalų judesius, antra, jie – žymiai tvirtesni, todėl galima naudoti plonesnius pavadėlius didesniems iššūkiams atremti, o įvilkti į nailono šarvą daugiagysliai plieno pavadėliai nesibaido ir rimtesnių išbandymų, nei kontaktas su lydekos dantimis. Šiandien meškeriotojai atsiduria prieš dilemą – kokius pavadėlius rinktis: suvytus pagal formulę 1x7 ar pagal formulę 7x7? Klausimas – neteisingas iš esmės, nes pavadėlių funkcionalumas – skirtingas kaip ir pavadėlių paskirtis. Pirmieji – ypač ploni pavadėliai, kuriuos geriausia derinti su „ultralight“ ir „light“ klasės masalais, antrieji – storesni, todėl jie labiau tinka naudoti su vidutinės klasės masalais. Jų lankstumas bei atsparumas apkrovoms leidžia pasiekti gerų rezultatų, jei neperžengiamos ribos. Tačiau yra ir sunkiasvoriai masalai. Kokie pavadėliai tinkamiausi su šiais masalais? Čia teks pripažinti, kad išsiversti be seno gero plieninio pavadėlio, suvyto iš kelių gijų, vis dar neįmanoma, tuo labiau kad dažnai velkiauti reikalingi metriniai pavadėliai, kurie pagaminti iš daugiagyslės medžiagos, būtų labai brangūs. Ši aplinkybė rodo, kad naujų technologijų amžiuje nieko nuostabaus, jei vis dar naudojami pavadėliai iš gitaros stygų, iš kurių darosi sau pavadėlius net ir varžybose dalyvaujantys spiningininkai. Kokia peršasi išvada? Kad ir egzistuoja lydekų meškeriojimo pavadėlių pasirinkimas, tačiau neišsiverčiama be tokių versijų, kurios atsirado spiningavimo eros apyaušryje. O tai reiškia tik viena – pavadėlių gama plečiasi, o iš jos neiškrenta nė viena savo laiku normaliai užsirekomendavusi pavadėlių rūšis. Tas pats pasakytina ir apie kiek jaunesnius amžiumi volframinius pavadėlius, tik jų gama siauresnė.
Ir daugiausia tokie pavadėliai skiriasi ne kokybiniais rodikliais, o ilgiu. Na, o spiningininkui tenka pavadėlius rinktis pagal meškeriojimo sąlygas ir derinti juos su masalais.
