Žilvinas Žitkus – „eterio“ žvejys, šamų gaudytojas ir šiaip - geras žmogus... Prisimenate TV laidą „Žilvino atostogos“? Taip, taip. Čia -  jis, tas pats Žilvinas, kurį draugai dar vadina Žylka.

Kuriam laikui Žilvinas ėmė ir pradingo iš Lietuvos padangės. Pasirodo, kaip ir pusė Lietuvos, užsienyje darbuojasi. Šiuo metu gyvena ir dirba Olandijoje, ir pasak jo, visą laisvą laika žvejoja.

Trumpai apie Ž.Ž.
Amžius: 37
Lytis: vyras
Seksualinė orientacija: labai normali
Šeimyninė padėtis: vienišas ir ieškantis
Gyvenamoji vieta: Olandija (laikinai)
Kitos ypatybės: sunkiai nusakomos ir jau baigiančios išnykti žmonių rūšies individas, kažkas tarp laukinio indėno ir šių laikų modernaus filosofo

Tai kaip ten, Olandijoje, su ta žvejyba, a?
Nors esu persirgęs visomis specializuotomis žūklės ligomis, kaip antai upėtakiavimas, laukinių karpių gaudymas, šamizmas, tačiau ir toliau lieku nepagydomas nuo pačio žūklės proceso ir buvimo gamtoje priklausomybės. Olandijoje prasinešiau per beveik visų žuvų žūklę ir ne tik Olandijoje, iš čia visos kitos šalys ranka pasiekiamos. 30 km ir jau Belgija, į kitą pusę - Vokietija, 300 km piečiau  - Prancūzija, į šiaurę –Anglija. Laiko netgi trūksta. Daugiausiai stabteldavau ties šamų žūkle, mėgstu pasigalynėti.

Na ir kokie pasiekimai tame šamizme, kokį lygį pasiekei, kaip manai? Pavyzdžiui, gal jau galėtum parašyti specializuotą knygą "Šamu zvejyba"?
Greičiausiai, jog geru žingsniu esu prieky daugumos šių žuvų meškeriotojų. Beje, apie knygą vakar susimąsčiau, nes per tas keliones tiek įdomių žmonių sutikau, mokslininkų, kurie visą šios žuvies fiziologiją ir psichologiją išdėstė, nes tiria juos daugiau nei 10 metų. Galiu pasakyti - tai žuvis "mėgstanti" civilizaciją, šamams patinka visokios atominės elektrinės, termofikacinės jėgainės, žodziu - kuo šiltesnis vanduo, tuo jiems geriau, o ir povandeninių „šiukšlių“ jie nesibaido, puikiai pritaiko savo slėptuvėms.

Kokį didžiausią ištraukei? Kiek laiko traukei? Ir išvis – ar suskaičiuoji, kiek jų esi pagavęs?

2m 36cm, kiek daugiau nei 90 kg. Bet tokių, nuo 2,2 m, sąskaitoje  - apie 30. Pirmuosius dar svėriau, veliau tik primatuodavau. Traukimas trunka apie 15 minučių. Panašiai, kaip ir su laukinių karpių žūkle. Jei gaudai teleskopine meškere kuojas ir įkabini 5 kg karpiuką, tenka ir pusvalandį pasigalynėti, o kai įrankiai specialūs, tai žuvį suvaldyti gali.  Aišku, fizinis nuovargis pasijaučia po 3 dienų tokių žuvų žūklės, rankos, kojos linksta. Bendrą skaičiavimą baigiau po vienos žūklės Belgijoje, kai per pusiaudienį 27 kibimus turėjau, net nepamenu, kiek tiksliai į valtį buvau įsikėlęs, nes tai buvo panašu į kažkokią pasaką.
Jeigu šamą galima būtų  sulyginti su žmogum, koks tai butu žmogus?

Pasitikintis savimi, valdingas ir išvis, sakyčiau, valdovas, povandeninių džiunglių karalius, išmintingas netgi sakyčiau. Bet jau kai supyksta, tai laikykis. Buvo praktikoje 5 atvejai, kai pritraukus prie valties, kando į ranką, kuria siekiau jį paimti. Pirmą kartą vos infarkto negavau, bet vėliau įpratau.

Košmaras... O gyvenime tokių žmonių pažįsti?
Aš:) Juokauju, čia galėtume palyginti su kokiu Žydrūnu Savicku - giedro veido galiūnas, kurio geriau nepykdyti.

O kaip olandų žvejai, sulygink su lietuviais.
Vidutinis žvejų lygis žemesnis, tačiau įrankiai, kuriais gaudo, brangesni. Labai didelis skirtumas tarp profų ir šaip žvejų. Vidurinės klasės net ir nėra, arba jau gaudo ir domisi naujovėmis, ir yra tikrai aukšto lygio žvejys arba toks mėgėjas, kad tiesiog meškerę užsimeta į balą, net ir slieko gali nebūti, va šiaip, dėl proceso. Na, ir bendravimas tarp žvejų ne toks atviras. Mes tokie atlapaširdžiai, jei pusbonkelę įkalam, tai jau ir draugai, o jie tokie uždari, jog to kiauto be 5 litrų nepramuši. O ką daryti, kai čia žūklėje išvis uždrausta alkoholinius gėrimus naudoti.

O velnias, tai kaip tu ten gyveni? Visai visai nieko į žvejybą neimi?
Aišku, kad imu, kai noriu. Bet šiaip dauguma žūklių būna švarios, tik kai išsunkia darbas labai ir natūralių rezervų nebelieka, tai kuro iš išorės prireikia. Beje Olandijos paradoksas: prostitucija legali, narkotikai legalūs, tačiau sukurti atvirą laužą draudžiama, grybauti irgi uždrausta, nes labai atitolę jie nuo gamtos, prisiryja visokių šungrybių, daug būta apsinuodijimų, tai išvis uždraudė. Va tokių kvailių įstatymų aš nesilaikau, galėčiau ir kalėjiman atsisėsti vardan kovos už žmogaus laisves. Nepažįstat grybų, tai ir nevalgykit, man - tai vienas iš gyvenimo hobių ir jei jau žolę pešti gali kiekvienas, tai nepriversit manęs grybavimo atsisakyt.

O kaip olandės, kaip moteriškės?
Olandės labai gražios, tokios iš pieno plaukusios merginos, figūringos, net nesitikėjau. Apie raudonųjų žibintų kvartalą išvis nekalbu. Vienas pasisvečiavęs draugas išsireiškė, įsivaizduokite pačią gražiausią mokykloje, kurios visi norėjo, o štai čia 50 eurų ir ji tavo. Na ir susigundo žmonės nusipirkt.

Facebook‘e savo profilyje pridėjai daug erotinių nuotraukų su šamais. Ar nepasipylė po to pasiūlymai iš moterų?

Pirma, jei vasarą ir naktį reikia šamą krantan išvelėti, tai bridbačių gi nesiausi, o Ispanijoje išvis  sunku apsirengus prie vandens išbūti,  ir tai dar norisi iš skūros išsinerti, kad vėsiau būtų. Tai jau kokia buvo fotosesija, tokias nuotraukas ir sukėliau.

Pasakyk kokią gudrybę iš savo šamų žvejybos.
Negaliu dabar dar. Atradau dar 2 naujus jų žūklės būdus, bet ši patirtis pačiam labai brangi, kad dabar viešai iškločiau, bet viskuo kada nors pasidalinsiu. Šį sezoną pristatysiu.

Ok, lauksime. O be šamų, ką ten dar įdomaus esi sugavęs?

Daugumą žuvų rūšių. Dydžiai didesni, nes metodas „pagavai- paleisk“ pas olandus kaip „Tėve mūsų“. Iš įspūdingesnių laimikių: 8 kg visas raudonas koi karpis, tas kiniškas. Dar mačiau vieną raudona galva, baltu kūnu apie 5 kg. Teko pagauti didelį balinį vėžlį, dydžio sulig gera petelne. Ištraukėm, tai šnypščia, galvą sukioja, bando kaklą ištiesęs kaptelt. Užkibo ant šunų ėdalo, su kuriuo prieš tai du lynus po 2 kg išvelėjau.

Nu topas, jie ką ten - ant šunų ėdalo žvejoja?
Egzotikos čia netrūksta. Yra toks, nežinau, ar pareklamuoti, pati nuspręsk, „Frolic“ vadinasi,  žiedo formos. Šis masalas labai greitai sudirba, jei pataikei, kur karpiai maitinasi, tai nereikia 3 dienas šerti, nes jis iš karto pradeda tirpti. Trūkumas vienas - kas 3 - 4 valandas reikia permesti.

Kaip supratau, ten pas juos žuvies gerokai daugiau ir kalibras gerokai didesnis?
Taip ir, nors verslinė žūklė leidžiama, žuvies labai daug. 80 proc. dėka to, jog mėgėjai paleidžia. Olandijoje 16 milijonų gyventojų, šalis 1,5 karto už Lietuvą plotu mažesnė, tačiau kai kiekviena žuvis turi šansų po pagavimo keliauti namo ir gimdyti vaikus, tai jau šis tas. Mes patys kalti, mėgstame nurašyti kaltes ant kitų, anksčiau pats taip maniau, kas čia tokio, jei kelias lydekas pasiimu, dabar matau, kad klydau.

Tai tu pripažįsti, kad Lietuvoje didžiausia problema - mėgėjai?
Užtenka palyginti jų ir mūsų žūklės interneto portalus. Pas juos viskas prie vandens, žuvis blizga, gyva nuotraukoje, pas mus: vonia, kriauklė, išrikiuoti lavonėliai. Lietuvoje daug problemų, tiek leidimų kainose ir lėšų paskirstyme (tiksliau, jos ištirpsta vidinėse struktūrose), tiek pačių mėgėjų savimonėje. Taip, didžiausia problema yra mėgėjai. Jei visi paleistume, tada sugebėtume ir verslininkus patvarkyti, o kai savame kieme vis dar skerdžiame, tai ko čia grūmoti kitiems, reikia nuo savęs pradėti.

Bet taip skanu pasmaguriauti žuvytės...
Žiūrint, ko norime. Jei visi stengiamės išsaugoti išteklius, tai susiimame ir 3 metus paleidžiam, rezultatas bus akivaizdus. Bet sunku pasiekti daugumos efekto, juk daugelis: aš paleisiu, tai kitas paims. Norint surasti aukso viduriuką reikėtų labai daug ką pakeisti - žuvivaisos lygį pakelti, leidimas metams visiems 100 Lt turėtų kainuoti, inspektoriai ir policija turėtų, kaip Olandijoje, visi iki vieno puikiai išmanyti žūklės taisykles ir kiekvienoje žūklėje patikrinti (o čia jie tai sugeba ir tikrindami būna be galo smulkmeniški, vos kas ne taip -  50 eurų). Tada mes turėtume žuvimi smaguriauti, o ne kaskart dalį tempti namo ar kaimynus vaišinti. Žinai, pusę metu nerūkiau, dabar sau leidžiu į savaitę užplėšti kelis dūmus, taip maloniai, iš lėto. O kai įninki į rūkymą, tai nieko be žalingo įpročio nieko nebelieka. Palyginimas iš visai kitos sferos, bet būtent kaskart reikėtu pagalvoti, ar tikrai taip reikia, ar tikrai tą pačią dieną skanausime, ar visgi šaldysime prisigalvoję visokių progų: Kūčių, Velykų ar kokių krikštynų stalui. Turėsi tai įtraukti į interviu. :) :) :) Olandai gamtos beveik neturi, viskas įrėminta į betoninius kanalus, natūralių upių vanduo kažin kokiomis trąšomis atsiduoda, bet žuvies pilna, mes turime nuostabaus grožio upes ir ežerus su, palyginus, špyga taukuota.

Bet aš esu už žuvies valgymą, nes tai ekologiškas gyvenimo būdas, o ne už maitinimąsi olandiškomis kiaulėmis, užaugintomis ant velniai žino ko. Ir šiaip, žuvį reikėtų valgyti bent pora kartų per savaitę sveikatos sumetimais.
Tai štai ir priėjome, pagaliau, prie esmės. Aš įsitikinęs, kad ir po šiai dienai vietos žemėje užtenka, kad žmonės galėtų išgyventi iš natūralios gyvensenos. Žvejoji, sėji, pjauni, mainaisi. Bet juk mums, parazitams, reikia kompiuterių, mašinų, skaipų, juk parazituojame, ar supranti? Aš irgi už žuvies vartojimą maistui, už malkų kūrenimą ugniai, už vaistažolių rinkimą vaistams, bet jau tas susinaikinimo aparatas taip pajungtas, kad mes tik bandome jį pristabdyti arba apsimesti, kad pristabdome. Įsivaizduok, valstybinė reforma - visiems gyventojams po lygiai išdalinama Lietuvos žemė, bet tada -mašinomis nesinaudojate, gamyklos uždaromos ir gyvenkite kaip norite. Pusė išmirtų, kaip ir gamtoje viskas vyksta, bet kita puse, kaip ir visi gyviai pasaulyje prisitaikytų prie gamtos, o ne visais įmanomais būdais bandytų pažaboti tai,  ko pažaboti neįmanoma.

Na... čia utopinė nesąmonė.
Utopinė nesąmonė vyksta čia ir dabar, o tai, ką pasakiau, yra tai, kaip gyveno mūsų protėviai, ir kažkodėl mokėjo susigyvent su gamta, ir velniai su dvasiomis dar žmonių nebijojo.

O tu į Lietuvą grįši kada nors? Ar tau ten geriau?
Juk žinai, kad grįšiu. Nežinau tikslios datos, bet čia nenusėdinėju, kaip „skrajojantis olandas“ dabar. O tam, kad ramybė ir dūšia laivan grįžtų, Lietuvos man reikia, paršliaužčiau iki Nemunėlio, jei nebūtų pinigų ir kokia kvaraba kojas pakirstų.

Papasakok kokį linksmą nutikimą iš tenykštės žvejybos.
Čia madinga visus skųsti, nes lenkų daug, o jie visą žuvį namo tempia, kas, aišku olandams nepatinka. Leidimą kaskart žūklėje tenka išsitraukti. Kartą vos baudos negavau, nes 2 meškerės karpiams užmestos, plūdinė į medį atremta. O čia, pasirodo, griežtai - jei 2 meškerėmis galima žvejoti, tai jokios trečios su kabliuku prie telkinio. Dėkle ar mašinoje gali gulėti, bet jei ištraukta, jie turi teisę bauduoti. Tą kartą susibendravome ir atleido man šį mažytį nusižengimą. Čia tik įžanga, kad įsivaizduotum, kokie smulkmeniški jie patampa, kai kas nors praneša, jog automobilis su baltais numeriais prie vandens stovi (jų ženklai geltoni).

Tai štai - su draugų kompanija 4-iais automobiliais nuvykstame į žūklę. Ištempiame tentą nuo lietaus tarp mašinų, gaunasi toks mažutis cirkas, per vidurį ilga kartis, galai prie ratų diskų pririšti. Pareina į trasą visokios vaišės. Meškerės vandeny. Sutemsta, pasileidžiame "Diktaturos“ gabalą "Mes akmenys". Ir staiga pro medžius pamatome virtinę džipų, sujungti halogenai. Na, manom, koks 4x4 žygis, bekelės varžybos. Bet tada cirkas ir prasidėjo... Apsupo iš visų pusių, halogenai spigina į akis. Staiga iš automobilių pasipila mažesnės "maglaitų švieselės", specialiai tam parinkti "rimtesnio sudėjimo vyrai", nes mes, lietuviai, smulkumu nepasižymime ir, manau, jau nupasakota buvo telefonu apie mūsų kompaniją. Mūsų 8, jų 16. Pusė į krūmus kontrabandos ar žuvų maišų šniukštinėti. Kita pusė mus išrikiavo, vienas draugas neturėjo leidimo, tai 50 eurų baudą gavo. O dar būtent ten naktį žvejoti draudžiama (nors kitose vietose leidžiama), bet tik paprašė meškeres iš vandens ištraukti. Patys žino, jog taisyklės čia skirtinguose rajonuose labai skiriasi.  Gražiuoju išsiskiriame, su palengvėjimu "truktelnam" ir, kai jau iki kondicijos "einame miegoti" lieka tik keli gurkšniai, scenarijus vėl kartojasi... Bet. Meškerės krante, nelabai yra prie ko prisiknist, buteliukai nuo pat šviesų užmatymo mašinose seniai.  O dar vienas draugelis, ištiesęs pirštu i juos, tiesiog susiraitė ant žemės iš juoko. O už juoką juk nenubausi, teko jiems apsukus džipukus keliauti kitur mistinės "lietuvių mafijos" ieškoti. Nes vaizdas ir jausmas buvo toks, jog jie iš anksto jau buvo nusprendę ir tiksliai iš pasakojimo telefonu žinojo, kad mes ta rūšis lietuvių, apie kuriuos M.Gibsonas kadaise išsireiškė.

Oi geras, geras, net gaila man jų pasidarė :) Ačiū už interviu, už skirtą laiką. Dar paskutinis klausimas – ar manai, kad laimėtumei rinkimus, jei sukurtumei žvejų partiją?
Kaip į taikinį pataikei. Supurvotas man tas pavadinimas „partija“. Žvejų sąjungą labiau norėčiau. Norėtųsi, kad visi būtume lygūs ir iniciatyvūs, bet, pradėjus dirbti ta linkme, atsiras pasišventę, parsidavę, saldžiaburniai ir principiniai. Va kaip visa tai sutalpinti į vieną kryptį, didžiausia mano, kaip iniciatoriaus, užduotis.

OHO. Tu čia rimtai šneki?
Jei vogti, tai milijoną. Jei ..., tai su karaliene. Jei mirti, tai su daina. Visų Europos žvejų bendras klubas būtų mano utopinė svajonė. Jis vienytų gyvenimo stiliumi.

Dar šis tas. Tik kaskart  eidamas į žūklę, kaip paskutinį kartą gyvenime, sugebėsi suprasti šios Dievo dovanos spalvas.

 

Nuotraukos iš asmeninio Ž.Žitkaus archyvo.

Kalbino: Vaida Tulabaitė
Superžvejys