Viktoras Armalis

Žurnalistas

Kiekvieną sezoną prireikia naujų valų – tai neišvengiama kaip po lietaus atsirandančios balutės, kurių gali nepaisyti ir žengti tiesiai per jas arba aplenkti. Daugelis žvejų jau seniai pavasario prieangį pakrikštijo valų keitimo metu, perfrazuodami Jono Avyžiaus romano pavadinimą, nes pasirengimas naujam sezonui tikrai labai panašus į šokinėjimą per balutes. Vieni iš mūsų renkasi pirmąjį variantą ir ieško naujų valų versijų, kiti eina pramintu taku ir žvejoja tuo, kas liko nuo praėjusio sezono. Yra ir trečias variantas, bet apie jį atskirai.

Kasmet susiduriame su dilema

Šias pastabas, kurias išdėsčiau aukščiau, kaip šiandienos pamąstymų preambulę, buvau surašęs į žūklės dienoraštį, laukdamas, kol po pūgos nors šiek tiek pravalys kelią ir galėsime išvažiuoti iš nuošalaus Rekučių kaimo, kurio pašonėje esančiame ežere dvi dienas bandėme karšių kantrybę, bet paskui temą atidėjau į šalį, nes mintis apie valus nustelbė nuoširdus noras šiek tiek panagrinėti, ar turi pagrindo verkšlenti prekeiviai, pardavinėjantys stintas?

Išdėstyti mintis apie valus paskatino du dalykai: pirma, ypač dažnai pasitaikantis pasiteiravimas, kaip spręsti, ar valas jau „atidirbo“ savo terminą? Antra, vis aktualesniu tampantis klausimas, ar valai, kurių etiketėje rašomas žodis „special“ reiškia tikrai būtent specialumą, specialią paskirtį? Kitaip tariant, specialias savybes, reikalingas vienokiomis ar kitokiomis žūklės sąlygomis.

Realybė ir reklaminiai triukai

Lietuvoje visi esam pamokyti reklaminių ir rinkodarinių triukų, todėl į daug ką imame žiūrėti kitomis akimis. Jau antri metai nebetikiu raudonomis ar geltonomis etiketėmis,  prekybos centrų klijuojamomis ant produktų, kuriuos reikia „išstumti“, nes baigiasi galiojimo terminas, ir kuriuos rytoj reikės paprasčiausiai išmesti. Pasirodo, jei esi gudrus, galima ne tik įsiūlyti pirkėjams mėsą su kvapeliu, bet ir gerai uždirbti, t.y. parduoti ją net brangiau nei prašyta už šviežutėlę. O paaiškėjo man tas, kai nepatingėjau nulupti paeiliui du sluoksnius etikečių, užklijuotų ant išparduodamos nugarinės, įvilktos į plėvelinę pakuotę. Raudonojoje etiketėje buvo įrašyta lyg ir visai priimtina nauja kaina ir nurodyta ankstesnė, mažne 30 proc. didesnė už  dabartinę. Tad nupirkau mėsą, o namie pasidarė smalsu, kai pamačiau, kad etiketė –sluoksniuota. Po juvelyrinių manipuliacijų pavyko nulupti viršutinę etiketę taip, kad apatinė būtų įskaitoma. Joje buvo parašyta šiek tiek mažesnė už dabartinę kaina, kuri jau – su nuolaida.. Kadangi ypatingos paklausos tokiai mėsai tokia kaina nėra, ji ir užsigulėjo. Tada buvo pasielgta drastiškai – realioji kaina, kuria buvo pardavinėjama šviežia nugarinė iki išpardavimo, etikėtėje padidinta nesikuklinant gerai 50 proc., o tada užkliuoja etiketė su įspūdinga nuolaida, tačiau net ir su labai didele nuolaida išpardavimo kaina išėjo didesnė nei iki jo. Va, taip brangieji, jei nenorite pirkti už tiek, kiek reikia prekybos centrui, tai nulupsime iš jūsų dar daugiau. Esu tikras, kad šis triukas veikia, nes ir pats užkibau ant to kabliuko.

Pramintas takelis arba duoklė praktiškumui

Ką reikėtų įsiminti iš šios pamokos ir pritaikyti valams? Niekada nepirkite valų, jei nuolaida – milžiniška, nes normalus prekybininkas, parduodantis žūklės reikmenis, su tokiu antkainiu nedirba dėl labai paprastos priežasties – nieko neparduotų ir nieko neuždirbtų. Sezoninis išpardavimas realus tik realiai mažomis kainomis, kurios dažniausiai yra savikaina. Šias įžvalgas čia išdėsčiau todėl, kad  paprastai „Salmo“ firminėse parduotuvėse valų išpardavimai yra realūs ir čia gali labai normaliai apsipirkti tie, kurie yra nenusiteikę nei šokinėti per balas, nei bristi per jas tiesiai. Jei jus visiškai patenkina jau kelintą sezoną naudojamas valas, puikiai galite pasinaudoti išpardavimu ir įsigyti tai, kas jums reikalinga, pigiau nei sezono įkarštyje.

Tai praktiškiausia valų keitimo versija, kuria, be jokios abejonės, naudojasi ir šiandien „Salmo Hi-Tech“ serijos valams ištikimi žvejai. Šis Vokietijoje gaminamas valas kone prieš pusantro dešimtmečio tapo vienu populiariausių Lietuvoje dėl realaus skersmens, tvirtumo ir... (svarbiausia) ilgaamžiškumo. Atvirai kalbant, tokio ištvermingumo analogų nedaug kur rasi, ir tai  - tik tarp naujesnės kartos valų. Tačiau juk akivaizdu, kad ne visus tenkina „Hi-Tech Power Steel“ tvirtumas arba „Hi-Tech Evoliution“  elastingumas, reikia ko nors „šviežesnio“, kad dar tvirtesnis, dar elastingesnis būtų, o dar geriau, kad viskas – viename. Stop. Štai čia ir nuo tos vietos, kaip sako vieno filmo herojus, prašyčiau detaliau...

Universalumo ir poreikių priešprieša

Norint padiskutuoti tema, ar mes visada žinome tiksliai, kokių valų mums konkrečiai reikia, būtina aptarti dar vieną dalyką, kurio prireikia, norint sužinoti atsakymą į tai, kas pasakyta šio sakinio pradžioje . Trumpai tariant, reikia žinoti pagal kokius požymius galima nuspręsti absoliučiai tiksliai, kada ateina laikas keisti valą. Į pasitikėjimo valu kvorumą reiketų žiūrėti labai kritiškai ir iškart suabejoti, jei pastebėjote, kad valas ima darytis balkšvas (bespalviai valai) ar neskaidrus (spalvoti valai). Tai pirmas požymis, kad jis praranda savybes, užtikrinančias jam patikimo valo vardą. Kitas požymis - valo elastingumas. Kiekvienas vienagyslis valas, pagamintas iš neilono ar poliamido dervų, žūklėje sušlampa ir į jį įsigeria šiek tiek drėgmės, tad jis tampa elastingesnis nei pats naujausias, tačiau kieklvienas valas dar ir džiūsta po žūklės. Ir taip pat keičia savybes: jei valas džiūdamas tampa labai neelastingas ar tiesiog kietėja, juo taip pat reikia suabejoti.

Kas darosi? Valas, netekęs dalies elastingumo, netenka ir nemažos dalies tvirtumo. Tad tokį valą visiškai nepatartina naudoti žvejojant spiningu, karpių meškerėms jis irgi nelabai tinka, jei tikitės rimto laimikio kibimo. Patirsite ir kitokių nesklandumų, nes sukietėjęs valas, išdžiūvęs po žūklės tampa panašus į spyruoklę. Kartais ji neišsitiesina per visą kitą žūklę. Tad tokiu valu sunkoka toli (o kartais to reikia labai labai) ir taikliai užmesti masalą. Problemų kils ir tada, jei reikės užmesti lengvą spiningo masalą ar lengvą plūdinės įnagį, pvz.,  dviejų gramų plūdelę su tokio pat svorio svareliu. Valo vyniojimosi į spyruoklinę būseną, balkšvumą ar elastingumo stoką nesunku pamatyti plika akimi, kiek kitaip yra su tvirtumu. Bet ir jį įmanoma nustatyti, jei nepatingėsite surišti keletą mazgų. Iš pradžių patampykit pernykštį mazgą. Jei jis lengvai trūks, tada nukirpkite kokių 10 m atkarpą ir vėl suriškite savo įprastinį mazgą. Jei ir tada trūks stipriai įtemptas, bandykite iš naujo. Dviejų naujų mazgų trūkimas reiškia tik viena – valą reikia keisti.

Gali būti taip, kad toks nesudėtingas eksperimentas pakiš jums mintį daugiau nenaudoti šios valo rūšies, na, o tada reikės ieškoti, kuo jį pakeisti?  Štai čia ir norisi atvirai pasakyti vieną dalyką – absoliučiai universalių valų nėra, todėl tarp jūsų poreikių ir valo universalumo rodiklių visada bus priešprieša, nors ir nedidelė. Štai čia įsiremiame į kertinį nūdienos dalyką, kurį daugelis lyg ir pražiūrėjo, o likusi dalis paprasčiausiai nekreipia dėmesio. Reikalas tas, kad valų įvairovėje jau seniai įsigalėjo gana detali specializacija.

Specializacija ir piniginė

Jei turėsite laiko, pabandykite pastudijuoti valų etiketes ir jų kainas. Be vargo pamatysite, kad piniginę labiausiai reikės pakratyti už tuos valus, kurie pagaminti Japonijoje, Vokietijoje, Italijoje, JAV, t.y. už valus, kurių kilmė – aiški, o taip pat tais atvejais, kai neslepiamas konkretus gamintojas. Todėl nereikėtų stebėtis, jei „Salmo“ valų gamoje esantis labai neblogas valas „Grand Rider“ kainuos kiek daugiau nei kiti tos gamos valai. Valas pagamintas Japonijoje, o tai reiškia, kad jo kokybė – garantuota. Šis valas, beje, pakeitė „Grand Victory“ rūšį, iš kurios buvo tikėtasi daugiau. „Grand Rider“ kokybės ir kainos santykis tikrai tenkina kiekvieną, todėl neatsitiktinai šis valas rekomenduojamas spiningininkams. O tai jau rimta. Tai ne šiaip deklaracija, o konkretus įsipareigojimas. Štai ir pirma nuoroda į specializaciją. Minėtas valas – atsparus trinčiai, o tai – pirmoji spiningui pritaikyto valo  prievolė. Spiningininkas valą trina virš bet kokios normos, todėl šiam žūklės būdui pritaikyti valai dengiami įvairiomis dangomis, sumažinančiomis valo ir žiedų tarpusavio trintį ir apsaugančiomis giją, kai ji kontaktuoja su povandeniniais objektais – nuskendusiomis medžių šakomis, kriauklytėmis apaugusiais augalų stiebais ir pan.

O dabar klausimas: ar žvejojančiam dugnine meškeriotojui apsimoka investuoti į papildomą valo atsparumą trinčiai? Manau, kad neverta. Geriau už kainos tarp specialaus spiningo ir specialaus dugninės valo skirtumą, įsigyti papildomų šėryklių ar svarelių. Tokia galimybė atsiras, jei pasirinksite specialų „Salmo“ valą dugninei „Specialist Feeder“. Svarbiausia šio valo ypatybė – atsparumas apkrovoms ir tvirtumas, kuris nežymiai susilpnėja mazgų surišimo vietose. Ko daugiau reikia? Juk dugninę užmetus kibimo laukiama gana ilgą laiko tarpą, o masalą nereikia užmetinėti kas minutę.  Beje, tokios ekonominės klasės valas yra sukurtas ir spiningininkų reikmėms  ir vadinasi „Salmo Specialist Spin“.  Plūdininkai irgi turi savo versiją – „Specialist Match“. Vienas atsparus trinčiai, o kitas – gana stangrus, todėl juo galima tolėliau nei minkštu valu užmesti įnagį su lengva plūde. Šituo viskas lyg ir atsakyta, į klausimą, kam reikalingi specialūs valai?  Iš čia - paprasta išvada, kad visai apsimoka paisyti priedėlio – specialus.

Papildomos aplinkybės

Regis, išvada tikrai paprasta, tačiau ne viskas taip paprasta. Specialiems valams dabar pradedami kelti papildomi reikalavimai. Ką tai reiškia? Žūklei dugnine pageidautinas valas, kuris šiek tiek sunkesnis už vandenį ir, užmetus masalą, po kurio laiko priglunda prie dugno. Tada jis mažiau krinta žuvims į akis. Karpių žūklės valams taip pat keliamas toks reikalavimas ir „Salmo“ valų gamoje esantis „Galaxy Carp“  yra būtent toks. Specialiems valams taip pat keliami ir tam tikri kosmetiniai reikalavimai – spalva, atititinkanti dugno ar vandens telkinio aplinkos spalvą.

Na, o dabar, kai monofilamentinių arba, lietuviškai kalbant, vienagyslių valų gretą papildė fluorokarbono valai, daugelis valus liečiančių standartų vėl ėmė keistis. Fluorokarbono valai pasirodė esą nepamainoma medžiaga plūdinių meškerių pavadėliams, iš jų taip pat gaminami unikalūs pavadėliai plėšriųjų žuvų žūklei. Tad už inovatyvius ar pasižyminčius išskirtinėmis charakteristikomis valus taip pat tenka mokėti kitą kainą. Ar ji atsiperka? Žinoma, svarbiausia yra žinoti, ne ko nori, o ko reikia. Tada visi akcentai bus sudėlioti teisingai. Štai aš ne pirmą sezoną naudoju  man labai patinkantį valą „Diamond Exelence“ ir vadovaujuosi tokia logika: jei valas tinka muselinės pavadėliams, jis vertas dėmesio. „Diamond Exelence“ todėl tinka pavadėliams, kad jo gija ilgai išlieka lygi, nesigarankščiuoja ar kitaip nekeičia formos, o tai reiškia, kad muselė nutupia ant vandens natūraliai, tikra to žodžio prasme nutupia, o ne pliumpteli kaip šlapia višta. Štai gyvas valao vertinimo pavyzdys, kuris leidžia orientuotis, ko mums iš valo reikia? Pasirauskite atmintyje ir rasite ten ne vieną tokį pavyzdį. Štai jums ir kriterijai. Beje, aš naudojau savo teiginiams iliustruoti „Salmo“ valų pavyzdžius. Pabandykite ir jūs juos išbandyti ir susidaryti savo nuomonę, kuri greitai gali tapti apčiuopiama nauda.

www.salmo.lt