Kaliošų ir veltinių duetas, kuriuos nešiodami komfortiškai jautėsi mūsų seneliai ir kurie tapo ištisos poledinės žūklės epochos simboliu, jau antras dešimtmetis palydėti į atsargą, o kas ir už kokius nuopelnus tapo jų įpėdiniu?
Pasenę stereotipai
Nors veltiniai tapo vos ne muziejiniu eksponatu ir kelia nuostabą jaunajai kartai, jei ant ledo pasirodo senyvas meškeriotojas, avintis šiuo archajišku apavu, tačiau jie paliko neišdildomą žymę dabartinės meškeriotojų kartos sąmonėje, kurioje ir dabar giliai įsišaknijusi nuostata, kad meškeriotojo avalynė turi būti masyvi, storapadė ir aklina kaip sunkvežimio padanga, neperšaunama liemenė. Šios nuostatos įtaka lemia sunkiasvorės hibridinės avalynės arba vadinamųjų „bachilų“ populiarumą, nes kelius siekiantis apavas, susidedantis iš prastos kokybės veltinio, įmauto į modernizuotą kaliošą su PVC medžiagos aulu, dėl savo monumentalumo atrodo patikimas kaip duonkepė krosnis, ant kurios visada jauku ir šilta. Bet tai tik regimybė, „bachilos“ garantuoja, kad kojos nesušlaps įrioglinus net ir į gana gilią balą, o štai kai koja suprakaituoja, ji ima žvarbti. Kodėl? Drėgmei nėra kur dėtis ir ji kaupiasi, o paskui prasideda kondensacijos procesas. Drėgmė nepersunkia tik tokio veltinio, kuris yra labai storas, kaip senovinių modelių, o „bachilų“ veltinio tipo kojinė – gana plona. Išvadas darykite patys.
Pyragaičio principas
Naujoviška avalynė – kitokia: jos sandara primena termoso konstrukciją, kuri – sluoksniuota lyg pyragaitis. Tokia struktūra užtikrina tris pagrindinius standartus: naujų technologijų žvejo batai yra neperšlampami, lengvi ir šilti. Nors poledinei žūklei skirta avalynė atrodo storapadė, tačiau užtenka padėti vieną batą ant svarstyklių lėkštės, o paskui pasverti klasikinį veltinį, kad suprastum, koks tarp jų svorio skirtumas. Naujoviškuose žieminės žūklės batuose sunkiausi – polimeriniai padai. Viršutinė bato dalis ir aulas taip pat dažniausia būna apvilkti tokio pat polimero sluoksniu, kad neperšlaptų, tačiau vidinis sluoksnis ir auliukas – beveik besvoriai, nes jie gaminami iš sintetinių audinių ir daugiasluoksnis. Šalčiausiam orui skirtų batų padai – dvisluoksniai ar trisluoksniai, o vidinė dalis – speciali kojinė, kuri iš pažiūros primena senovinį veltinį, tačiau yra kelis kartus plonesnė (8-16 mm storio). Tokia kojinė – būtina batų dalis tiek toje avalynėje, kurios aulai iš sintetinės medžiagos, tiek guminiuose aulinukuose. Vadinamoji „kojinė“ kaip ir veltinis puikiai sulaiko šilumą, tačiau nesugeria drėgmės, kuri mikroskopiniais audinyje esančiais kanalais filtruojamaįišorę.Virššiokojinėssluoksnio – poringas audinys iš poliuretano, kuris atsparus slėgiui, todėl iš jo neįmanoma išspausti oro. Šis sluoksnis – dar vienas šilumos izoliavimo barjeras, kuris į išorę savo ruožtu praleidžia drėgmę. Ji kaupiasi ant įkloto išorės ir lieka tarp jo ir bato aulo. Todėl koja – visada sausa. Įklotų išorė dažniausia apvilkta trikotažinį audinį primenančiu pluoštu arba plona aliuminio folija, kuri neutralizuoja šalčio skvarbą, o į vidų lygiai taip, kaip į išorę neigiamą temperatūrą, atspindi šilumą.
Įtikinantis pranašumas
Nors laikant rankose palyginti ploną įklotą-kojinę sunku patikėti, kad jis užtikrina reikiamą temperatūrinį komfortą kojai, tačiau šis faktas – akivaizdus. Naujoviška avalynė – tokia veiksminga todėl, kad koja joje ypač ilgą laiką būna sausutėlė. Galbūt kas nors suabejos, jog koja neprakaituoja tiek, kad įklotas permirktų. Lengviausia visas abejones galite išsklaidyti, jei apsiausite naujoviškos technologijos batus, kurių aulas – guminis. Vakare ištraukite iš bato įklotą-kojinę ir įsitikinkite, kad viduje sausa kaip saulės atokaitoje, o vidinė pusė bus drėgna. Bato aulo vidinę pusę rasite permirkusią. Nepatingėkite bato vidų sausai iššluostyti švariu skudurėliu, o paskui išsunkite į dubenėlį. Drėgmės, kuri prilašės iš skudurėlio, visiškai pakaks, kad permirktų nestoras veltinis. Na, o aiškinti, kad tik sausos kojos niekada nešąla, turbūt nereikia. Dar aukštesnės technologijos yra batai, kurie skirti vaikščioti, kai oras šaltas ir sniegas sausas. Tada nereikia ilgaaulių neperšlampamų batų, todėl galima vaikščioti su dar lengvesne avalyne, kuri priklauso „Snow“ tipui. Tokie batai yra lengvesni, nes jų auliukai – iš lengvo sintetinio audinio, o vidinis sluoksnis iš „Thinsulate“ pluošto, kuriuo išmušamas alpinistų batų vidus. Šis pluoštas taip pat išgarina drėgmę, tad tokiuose lengvučiuose batuose, primenančiuose indėnų mokasinus, koja nedrėksta, o žingsniuoti su jais – vienas malonumas. Koja visiškai nevargsta.
